Už 1500 Lt su 4 vaikais gyvenanti moteris ketina skųstis EŽTT 

Vieniša trejus metus darbo nerandanti moteris, gyvenanti provincijos miestelyje, augina keturis vaikus. Anksčiau, sudėjus visas pašalpas, moteris gaudavo apie 2000 Lt per mėnesį, tačiau pasikeitus socialinės pašalpos skyrimo tvarkai, nuo šiol kiekvieną mėnesį ji gaus 500 Lt mažiau.

Nors valdininkai įsitikinę, kad naujoji tvarka teisingesnė, tačiau nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovės sprendimą vadina vienišų, dažnai girtaujančių žmonių balsų pirkimu.

Bergždžios paieškos išmokė taupumo

Jūratė jau trejus metus užsiregistravusi darbo biržoje, tačiau per tą laiką nesulaukė nė vieno darbo pasiūlymo. Anot jos, ji negalinti dirbti bet kokio darbo dėl rimtų sveikatos problemų. Moteris tikina prašiusi, kad ją įrašytų į siuvėjų kursus, tačiau biržos darbuotojai paaiškinę, kad pinigų tam nėra.

Anot moters, mieste esama pamaininių darbų, tačiau ji nežinotų, ką daryti su vaikais, mokyklinukais nuo trečios iki septintos klasės. Paskambinusi į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą moteris sulaukė patarimo vaikus vienus palikti naktimis.

Jūratė teigia iki šiol niekad nesiskundusi, nes išmokusi gyventi taupiai. Iš pašalpų ji sugebėjo nusipirkti ne tik skalbimo mašiną, bet ir šaldytuvą, išsilaikė teises ir už 300 litų nusipirko mašiną.

Kartą per mėnesį moteris su vaikais važiavusi apsipirkti į Lenkiją, kur, anot Jūratės, kelionė tikrai apsimokėdavo. Moters skaičiavimais, pirkdama užsienyje ji išleisdavo iki trijų šimtų litų mažiau, nei Lietuvoje.

Tiesa, dabar moteris teigia mašiną jau palikusi stovėti - pagal naująją tvarką gausianti ketvirtadaliu mažesnę pašalpą, ji nebegalėsianti nei nuvykti apsipirkti toliau, nes net benzino nebeturėsianti už ką įpilti.

Mažuose miesteliuose - senukai ir girtuokliai

Kartą per tris mėnesius šeima gauna maisto davinį – kilogramą miltų, po pusę kilogramo kruopų, šiek tiek makaronų ir mišinį pyragui. Moteris tikina daugiau jokios labdaros niekada neprašiusi.

Jūratė pasakoja, kad socialiniai darbuotojai neskiriantys šeimai jokių šelpiamoms šeimoms atsiunčiamų baldų - esą šeima ir taip gerai gyvenanti. Moteris teigia besibijanti, kad prieš kitąsyk apsilankant socialinei darbuotojai, turės išmesti ir kompiuterį, nupirktą vaikams už 100 litų - anot jos, kompiuteris ir internetas, kurie vaikams šiais laikais esantys būtinybe, socialinių darbuotojų laikomi ištaiga.

Moteris liūdnai pasakoja, kad miestelyje šiandien likę tik senukai ir pijokai. Visi darbingi žmonės išvažiavę, o jei yra dar jaunų šeimų, vienas iš narių dažniausiai taip pat dirba užsienyje.

„Žinau šeimą, kai iš pradžių vienas vyras išvažiavo, po to – abu, o jų mergytę močiutė žiūrėjo. Vėliau jie ir ją išsivežė. Kai grįžo, žmonės pardavė butą, nusipirko geresnį, pasidarė remontą, naujus baldus įsigijo, mašinas nusipirko. Per metus laiko žmonės užsidirbo. O kiek mes galime sutaupyti per metus? Skurdas Lietuvoje. Visko gali būti, kad ir aš su vaikais bėgsiu. Šeimoms ten garantijos geresnės“, - svarstė pašnekovė.

Svarsto galimybę kreiptis į EŽTT

Jūratės teigimu, naujoji pašalpų skyrimo tvarka parankiausia girtaujantiems žmonėms, kurių vaikus prižiūri valstybė, tuo tarpu tvarkingai gyvenančios šeimos diskriminuojamos. „Dabar, kai socialinė pašalpa skiriama iš karto, kai tik žmogus užsiregistruoja Darbo biržoje, jam nebereikia laukti pusės metų kaip anksčiau, visi tie, kurie pas mus pakampėse stovėdavo, gauna pašalpas. Pavyzdžiui, gyvena pas mus viena pijokė, kurios vaikus atėmusi valstybė. Ji gauna iš valstybės 350 litų ir rankomis ploja. Mano vaikams valstybė nėra tokia dosni, jie gauna tik po 245 litus."

Anot moters, tai socialinė diskriminacija, dėl kurios ji neketina tylėti. Jeigu niekas nepasikeis, moteris pasiruošusi skųstis Europos žmogaus teisių teismui Strasbūre.

"Kalbama apie gimstamumo skatinimą, o šeimos diskriminuojamos pagal šeimos narių skaičių. Vienai mano kaimynei dar blogiau – jie su vyru augina penkis vaikus ir vos galą su galu suduria, nors tikrai ne tinginiai“, - įsitikinusi moteris.

Jūratė bandė savo požiūrį išsakyti politikams, tačiau iš socialinės apsaugos ir darbo ministro sulaukė atsakymo, kad proporcingai šeimos nariams skiriama kompensacija už komunalinius mokesčius skatina taupyti geriamąjį vandenį, o įtvirtinus socialinės paramos priklausomybę nuo šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų skaičiaus, tikimasi, kad sumažės paskatos gyventi tik iš socialinių pašalpų, vengti darbo bei ieškoti nelegalaus uždarbio. Juolab, kad įsidarbinęs asmuo pusę metų vis dar gauna 50 proc. mokėtos pašalpos.

Keičiant įvertinta ES praktika

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų teigimu, nuo šių metų socialinės pašalpos ir kompensacijos skiriamos atsižvelgiant į šeimos narių skaičių. Tai yra, pirmam šeimos nariui ir vienam gyvenančiam žmogui socialinė pašalpa būtų kiek didesnė nei pernai (maksimali – ne 315, o 350 Lt), nes vienam žmogui pragyventi reikia santykinai daugiau lėšų, o kiekvienam paskesniam šeimos nariui ji būtų diferencijuojama.

Darant šį sprendimą, buvo įvertinta ES šalių praktika, iki šiol tik Lietuvoje visiems šeimos nariams buvo teikiama vienodo dydžio piniginė socialinė parama. Tačiau natūralu, kad jei žmogus gyvena vienas, jam vienam reikia susimokėti už komunalines paslaugas, būsto nuomą, būtiniausius buities daiktus (šaldytuvą, virtuvės reikmenis ir pan.), o kai šeimoje žmonių daugiau, nors būstas vienas, nemažai išlaidų išsidalina.

Tačiau Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio (NAMS) atstovė Rasa Paulavičienė tvirtina, kad pritaikyta Europos patirtis iš tiesų atima duoną iš vaikų.

„Europoje pirmiausiai kiekvienam šeimos nariui yra taikomas atitinkamas neapmokestinamas pajamų dydis, garantuojantis pragyvenimo minimumą. Taigi jei vaikus auginantys tėvai dirba, nuo šios sumos, tarkime, tų pačių 350 Lt kiekvienam šeimos nariui, daugumoje šalių nėra mokami mokesčiai. Kitaip tariant, keturių asmenų šeima, nepriklausomai nuo to, ar dirba tik tėtis, ar tik mama, ar abu, bendrai sudėjus, mokesčių šiuo atveju nemokėtų nuo 1400 Lt. Lietuvoje mes šį principą taikome 470 Lt sumai, kurią uždirba mama arba tėtis. Todėl jei dirba tik mama arba tik tėtis, mokesčių ši šeima nemoka tik nuo 770 litų (kiekvienam iš tėvų dar skiriama po 100 neapmokestintų litų). Taigi mūsų valstybėje yra bent du kartus mažesnis neapmokestinamas pajamų dydis vienam šeimos nariui."

"kitos šalys tik užtikrinusios normalų pragyvenimo lygį be mokesčių pradeda diferencijuoti ir pašalpas. Lietuvoje mes diferenciacijos pajamų mokesčiui neturime, ji yra tik simbolinė, jog ataskaitose Europos Sąjungai (ES) uždėtume varnelę, kad ją taikome, o socialinės pašalpos jau pradėtos diferencijuoti – ir labai stipriai, neatsižvelgiant į tai, kad ES nuolat bado pirštu Lietuvos rodiklius: kas antras vaikas iš gausios šeimos Lietuvoje praktiškai gyvena skurde“, - aiškino pašnekovė.

Anot Paulavičienės, gausių šeimų atveju, ypač, kai moteris augina vaikus viena, derėtų skaičiuoti, kas valstybei atsieis brangiau. Jeigu tokia moteris išeis dirbti, o darželį turės lankyti visi keturi jos vaikai, iš valstybės biudžeto reikės atseikėti bent po tūkstantį litų kiekvienam vaikui. Tokiu atveju akivaizdu, kad labiau apsimoka sumokėti didesnę pašalpą moteriai.

„SADM žaidžia žmonių emocijomis, teigdama, kad Lietuvoje yra labai daug išlaikytinių, kurie neva nenori dirbti ir būtent jų sąskaita neva dabar taupoma. Šis paskutinis gestas, kai padidintos pašalpos vieniems gyvenantiems asmenims, bet sumažintos vaikus auginančioms šeimoms, yra akivaizdus populizmas ir balsų pirkimas. Tie žmonės, kurie dabar masiškai plūstelėjo į Darbo biržą, kad gautų padidintas pašalpas, jie žino, kas priėmė šį sprendimą ir tikrai žinos tai per rinkimus," griežtai aiškina Rasa Paulavičienė.

Akivaizdu, kad jeigu iki rinkimų pašalpų gavėjų skaičius bus nuolat auginamas, galiausiai nebeliks iš ko mokėti paramos vaikams, o socialinės politikos ruporams teks vėl viską iš naujo peržiūrėti. Anot NAMS atstovės, Lietuvos socialinė politika visiškai neorientuota į dirbantį žmogų, visas dėmesys sutelkiamas į pensininkus ir pašalpų medžiotojus.

Parengta pagal www.delfi.lt informaciją

Anglija.lt

Vieniša trejus metus darbo nerandanti moteris, gyvenanti provincijos miestelyje, augina keturis vaikus. Anksčiau, sudėjus visas pašalpas, moteris gaudavo apie 2000 Lt per mėnesį, tačiau pasikeitus socialinės pašalpos skyrimo tvarkai, nuo šiol kiekvieną mėnesį ji gaus 500 Lt mažiau.

Nors valdininkai įsitikinę, kad naujoji tvarka teisingesnė, tačiau nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovės sprendimą vadina vienišų, dažnai girtaujančių žmonių balsų pirkimu.

Bergždžios paieškos išmokė taupumo

Jūratė jau trejus metus užsiregistravusi darbo biržoje, tačiau per tą laiką nesulaukė nė vieno darbo pasiūlymo. Anot jos, ji negalinti dirbti bet kokio darbo dėl rimtų sveikatos problemų. Moteris tikina prašiusi, kad ją įrašytų į siuvėjų kursus, tačiau biržos darbuotojai paaiškinę, kad pinigų tam nėra.

Anot moters, mieste esama pamaininių darbų, tačiau ji nežinotų, ką daryti su vaikais, mokyklinukais nuo trečios iki septintos klasės. Paskambinusi į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą moteris sulaukė patarimo vaikus vienus palikti naktimis.

Jūratė teigia iki šiol niekad nesiskundusi, nes išmokusi gyventi taupiai. Iš pašalpų ji sugebėjo nusipirkti ne tik skalbimo mašiną, bet ir šaldytuvą, išsilaikė teises ir už 300 litų nusipirko mašiną.

Kartą per mėnesį moteris su vaikais važiavusi apsipirkti į Lenkiją, kur, anot Jūratės, kelionė tikrai apsimokėdavo. Moters skaičiavimais, pirkdama užsienyje ji išleisdavo iki trijų šimtų litų mažiau, nei Lietuvoje.

Tiesa, dabar moteris teigia mašiną jau palikusi stovėti - pagal naująją tvarką gausianti ketvirtadaliu mažesnę pašalpą, ji nebegalėsianti nei nuvykti apsipirkti toliau, nes net benzino nebeturėsianti už ką įpilti.

Mažuose miesteliuose - senukai ir girtuokliai

Kartą per tris mėnesius šeima gauna maisto davinį – kilogramą miltų, po pusę kilogramo kruopų, šiek tiek makaronų ir mišinį pyragui. Moteris tikina daugiau jokios labdaros niekada neprašiusi.

Jūratė pasakoja, kad socialiniai darbuotojai neskiriantys šeimai jokių šelpiamoms šeimoms atsiunčiamų baldų - esą šeima ir taip gerai gyvenanti. Moteris teigia besibijanti, kad prieš kitąsyk apsilankant socialinei darbuotojai, turės išmesti ir kompiuterį, nupirktą vaikams už 100 litų - anot jos, kompiuteris ir internetas, kurie vaikams šiais laikais esantys būtinybe, socialinių darbuotojų laikomi ištaiga.

Moteris liūdnai pasakoja, kad miestelyje šiandien likę tik senukai ir pijokai. Visi darbingi žmonės išvažiavę, o jei yra dar jaunų šeimų, vienas iš narių dažniausiai taip pat dirba užsienyje.

„Žinau šeimą, kai iš pradžių vienas vyras išvažiavo, po to – abu, o jų mergytę močiutė žiūrėjo. Vėliau jie ir ją išsivežė. Kai grįžo, žmonės pardavė butą, nusipirko geresnį, pasidarė remontą, naujus baldus įsigijo, mašinas nusipirko. Per metus laiko žmonės užsidirbo. O kiek mes galime sutaupyti per metus? Skurdas Lietuvoje. Visko gali būti, kad ir aš su vaikais bėgsiu. Šeimoms ten garantijos geresnės“, - svarstė pašnekovė.

Svarsto galimybę kreiptis į EŽTT

Jūratės teigimu, naujoji pašalpų skyrimo tvarka parankiausia girtaujantiems žmonėms, kurių vaikus prižiūri valstybė, tuo tarpu tvarkingai gyvenančios šeimos diskriminuojamos. „Dabar, kai socialinė pašalpa skiriama iš karto, kai tik žmogus užsiregistruoja Darbo biržoje, jam nebereikia laukti pusės metų kaip anksčiau, visi tie, kurie pas mus pakampėse stovėdavo, gauna pašalpas. Pavyzdžiui, gyvena pas mus viena pijokė, kurios vaikus atėmusi valstybė. Ji gauna iš valstybės 350 litų ir rankomis ploja. Mano vaikams valstybė nėra tokia dosni, jie gauna tik po 245 litus."

Anot moters, tai socialinė diskriminacija, dėl kurios ji neketina tylėti. Jeigu niekas nepasikeis, moteris pasiruošusi skųstis Europos žmogaus teisių teismui Strasbūre.

"Kalbama apie gimstamumo skatinimą, o šeimos diskriminuojamos pagal šeimos narių skaičių. Vienai mano kaimynei dar blogiau – jie su vyru augina penkis vaikus ir vos galą su galu suduria, nors tikrai ne tinginiai“, - įsitikinusi moteris.

Jūratė bandė savo požiūrį išsakyti politikams, tačiau iš socialinės apsaugos ir darbo ministro sulaukė atsakymo, kad proporcingai šeimos nariams skiriama kompensacija už komunalinius mokesčius skatina taupyti geriamąjį vandenį, o įtvirtinus socialinės paramos priklausomybę nuo šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų skaičiaus, tikimasi, kad sumažės paskatos gyventi tik iš socialinių pašalpų, vengti darbo bei ieškoti nelegalaus uždarbio. Juolab, kad įsidarbinęs asmuo pusę metų vis dar gauna 50 proc. mokėtos pašalpos.

Keičiant įvertinta ES praktika

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų teigimu, nuo šių metų socialinės pašalpos ir kompensacijos skiriamos atsižvelgiant į šeimos narių skaičių. Tai yra, pirmam šeimos nariui ir vienam gyvenančiam žmogui socialinė pašalpa būtų kiek didesnė nei pernai (maksimali – ne 315, o 350 Lt), nes vienam žmogui pragyventi reikia santykinai daugiau lėšų, o kiekvienam paskesniam šeimos nariui ji būtų diferencijuojama.

Darant šį sprendimą, buvo įvertinta ES šalių praktika, iki šiol tik Lietuvoje visiems šeimos nariams buvo teikiama vienodo dydžio piniginė socialinė parama. Tačiau natūralu, kad jei žmogus gyvena vienas, jam vienam reikia susimokėti už komunalines paslaugas, būsto nuomą, būtiniausius buities daiktus (šaldytuvą, virtuvės reikmenis ir pan.), o kai šeimoje žmonių daugiau, nors būstas vienas, nemažai išlaidų išsidalina.

Tačiau Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio (NAMS) atstovė Rasa Paulavičienė tvirtina, kad pritaikyta Europos patirtis iš tiesų atima duoną iš vaikų.

„Europoje pirmiausiai kiekvienam šeimos nariui yra taikomas atitinkamas neapmokestinamas pajamų dydis, garantuojantis pragyvenimo minimumą. Taigi jei vaikus auginantys tėvai dirba, nuo šios sumos, tarkime, tų pačių 350 Lt kiekvienam šeimos nariui, daugumoje šalių nėra mokami mokesčiai. Kitaip tariant, keturių asmenų šeima, nepriklausomai nuo to, ar dirba tik tėtis, ar tik mama, ar abu, bendrai sudėjus, mokesčių šiuo atveju nemokėtų nuo 1400 Lt. Lietuvoje mes šį principą taikome 470 Lt sumai, kurią uždirba mama arba tėtis. Todėl jei dirba tik mama arba tik tėtis, mokesčių ši šeima nemoka tik nuo 770 litų (kiekvienam iš tėvų dar skiriama po 100 neapmokestintų litų). Taigi mūsų valstybėje yra bent du kartus mažesnis neapmokestinamas pajamų dydis vienam šeimos nariui."

"kitos šalys tik užtikrinusios normalų pragyvenimo lygį be mokesčių pradeda diferencijuoti ir pašalpas. Lietuvoje mes diferenciacijos pajamų mokesčiui neturime, ji yra tik simbolinė, jog ataskaitose Europos Sąjungai (ES) uždėtume varnelę, kad ją taikome, o socialinės pašalpos jau pradėtos diferencijuoti – ir labai stipriai, neatsižvelgiant į tai, kad ES nuolat bado pirštu Lietuvos rodiklius: kas antras vaikas iš gausios šeimos Lietuvoje praktiškai gyvena skurde“, - aiškino pašnekovė.

Anot Paulavičienės, gausių šeimų atveju, ypač, kai moteris augina vaikus viena, derėtų skaičiuoti, kas valstybei atsieis brangiau. Jeigu tokia moteris išeis dirbti, o darželį turės lankyti visi keturi jos vaikai, iš valstybės biudžeto reikės atseikėti bent po tūkstantį litų kiekvienam vaikui. Tokiu atveju akivaizdu, kad labiau apsimoka sumokėti didesnę pašalpą moteriai.

„SADM žaidžia žmonių emocijomis, teigdama, kad Lietuvoje yra labai daug išlaikytinių, kurie neva nenori dirbti ir būtent jų sąskaita neva dabar taupoma. Šis paskutinis gestas, kai padidintos pašalpos vieniems gyvenantiems asmenims, bet sumažintos vaikus auginančioms šeimoms, yra akivaizdus populizmas ir balsų pirkimas. Tie žmonės, kurie dabar masiškai plūstelėjo į Darbo biržą, kad gautų padidintas pašalpas, jie žino, kas priėmė šį sprendimą ir tikrai žinos tai per rinkimus," griežtai aiškina Rasa Paulavičienė.

Akivaizdu, kad jeigu iki rinkimų pašalpų gavėjų skaičius bus nuolat auginamas, galiausiai nebeliks iš ko mokėti paramos vaikams, o socialinės politikos ruporams teks vėl viską iš naujo peržiūrėti. Anot NAMS atstovės, Lietuvos socialinė politika visiškai neorientuota į dirbantį žmogų, visas dėmesys sutelkiamas į pensininkus ir pašalpų medžiotojus.

Parengta pagal www.delfi.lt informaciją

 (Komentarų: 24)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: