Už 200 tūkst. Lt verslininkas nusipirko orą 

Įrodęs, jog Klaipėdos valdininkai jam pardavė orą, verslininkas Petras Mažeika savo teises apgynė teisme ir atgavo sumokėtus pinigus.

Istorijos ištakos siekia 2006-uosius. Tų metų lapkritį P.Mažeika dalyvavo savivaldybės skelbtame aukcione įsigyti Debreceno g. 7 esančio bendrabučio rūsio patalpas, kurių plotas – 611 kv. metrų.

Pradinė patalpų pardavimo kaina buvo 200 tūkst. litų. P.Mažeika privatizavimo aukcione buvo vienintelis dalyvis, todėl patalpas įsigijo už jas pasiūlęs 50 litų daugiau nei buvo pradinė kaina.

Iškart po aukciono valdininkai susizgribo, kad parduotos patalpos nėra tinkamai įregistruotos Registrų centre. Jos nebuvo atskiras turtinis vienetas, turintis unikalų numerį. Todėl klerkai kreipėsi į Registrų centrą, kad sutvarkytų reikiamus dokumentus.

Iš valstybės įmonės savivaldybei atsiųstas vienareikšmis atsakymas: "Atsakydami į Jūsų prašymą informuojame, kad rūsio patalpų padalinimo projekto atlikti negalime, nes šios patalpos yra priklausinys prie gyvenamųjų patalpų Debreceno g. 7".

Nepaisant šios pažymos, kuri savivaldybę pasiekė 2006 metų gruodžio 19 dieną, kitų metų vasario 1 dieną valdininkai ir P. Mažeika pasirašė parduotų patalpų priėmimo–perdavimo aktą.

Registrų centras atsisakė registruoti teisę į nekilnojamąjį daiktą, tuo sukeldamas verslininkui šoką. Jis suprato už 200 tūkst. Lt nusipirkęs orą - neatskirtas ir kažkokiam kitam butui priklausančias neįregistruotas ir unikalaus numerio neturinčias rūsio patalpas, kuriomis negali disponuoti.

Verslininkas kreipėsi į teismą ir po pusantrų metų bylinėjimosi teismas panaikino pardavimo-pirkimo sandorį.

Žmogus neslėpė, jog šiuo metu teismui yra ruošiamas ieškinys savivaldybei. Iš jos verslininkas norės prisiteisti apie 200 tūkst. litų. Jis suskaičiavo, kad tiek negavo pajamų, nes ne dėl jo kaltės nepavyko parduoti privatizuotų patalpų.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė patvirtino, kad joks tyrimas, kas kaltas, jog privatizavimo aukcione parduotos patalpos buvo grąžintos, nepradėtas.

"Teismo sprendime aiškiai pasakyta, jog savivaldybė nepatyrė jokios žalos. Be to, reikėtų kalbėti ir apie senaties terminus. Dar vienas dalykas – šitoje istorijoje dalyvavo ne tik savivaldybė, bet ir kitos institucijos, pavyzdžiui, Registrų centras, todėl reikėtų sudaryti tarpžinybinę komisiją kaltiems asmenims nustatyti", – aiškino J.Simonavičiūtė.

Anglija.lt

Įrodęs, jog Klaipėdos valdininkai jam pardavė orą, verslininkas Petras Mažeika savo teises apgynė teisme ir atgavo sumokėtus pinigus.

Istorijos ištakos siekia 2006-uosius. Tų metų lapkritį P.Mažeika dalyvavo savivaldybės skelbtame aukcione įsigyti Debreceno g. 7 esančio bendrabučio rūsio patalpas, kurių plotas – 611 kv. metrų.

Pradinė patalpų pardavimo kaina buvo 200 tūkst. litų. P.Mažeika privatizavimo aukcione buvo vienintelis dalyvis, todėl patalpas įsigijo už jas pasiūlęs 50 litų daugiau nei buvo pradinė kaina.

Iškart po aukciono valdininkai susizgribo, kad parduotos patalpos nėra tinkamai įregistruotos Registrų centre. Jos nebuvo atskiras turtinis vienetas, turintis unikalų numerį. Todėl klerkai kreipėsi į Registrų centrą, kad sutvarkytų reikiamus dokumentus.

Iš valstybės įmonės savivaldybei atsiųstas vienareikšmis atsakymas: "Atsakydami į Jūsų prašymą informuojame, kad rūsio patalpų padalinimo projekto atlikti negalime, nes šios patalpos yra priklausinys prie gyvenamųjų patalpų Debreceno g. 7".

Nepaisant šios pažymos, kuri savivaldybę pasiekė 2006 metų gruodžio 19 dieną, kitų metų vasario 1 dieną valdininkai ir P. Mažeika pasirašė parduotų patalpų priėmimo–perdavimo aktą.

Registrų centras atsisakė registruoti teisę į nekilnojamąjį daiktą, tuo sukeldamas verslininkui šoką. Jis suprato už 200 tūkst. Lt nusipirkęs orą - neatskirtas ir kažkokiam kitam butui priklausančias neįregistruotas ir unikalaus numerio neturinčias rūsio patalpas, kuriomis negali disponuoti.

Verslininkas kreipėsi į teismą ir po pusantrų metų bylinėjimosi teismas panaikino pardavimo-pirkimo sandorį.

Žmogus neslėpė, jog šiuo metu teismui yra ruošiamas ieškinys savivaldybei. Iš jos verslininkas norės prisiteisti apie 200 tūkst. litų. Jis suskaičiavo, kad tiek negavo pajamų, nes ne dėl jo kaltės nepavyko parduoti privatizuotų patalpų.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė patvirtino, kad joks tyrimas, kas kaltas, jog privatizavimo aukcione parduotos patalpos buvo grąžintos, nepradėtas.

"Teismo sprendime aiškiai pasakyta, jog savivaldybė nepatyrė jokios žalos. Be to, reikėtų kalbėti ir apie senaties terminus. Dar vienas dalykas – šitoje istorijoje dalyvavo ne tik savivaldybė, bet ir kitos institucijos, pavyzdžiui, Registrų centras, todėl reikėtų sudaryti tarpžinybinę komisiją kaltiems asmenims nustatyti", – aiškino J.Simonavičiūtė.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: