Už ką Džordaną mėgsta Londono lietuviai 

Toks klausimas kilo per Džordanos Butkutės koncertą lietuviškame restorane „Juoda Balta“ rytų Londone. Užteko pabūti kartu su publika koncerte, vos pakalbėti su atlikėja ir klausimų nebeliko. Vienas iš atsakymų: Džordana pinigus uždirba sąžiningai liedama prakaitą ir dažniausiai nuoširdžiai. Britanijoje gyvenantys lietuviai tai supranta ir vertina. Be to, ji atvažiuoja iš praeities...

Nebūdamas jokiu dainininkės fanu (niekada nesidomėjęs), prisipažinsiu, ėjau į koncertą atlikti darbo užduoties turėdamas pakankamai kritišką išankstinį nusistatymą. Ta nuostata nebuvo prieš Džordaną, o daugiau atspindi bendrą nemeilę lietuviškam popsui. Bet visai neketinu skaitytojus gaišinti tautinio „bumčikavimo“ subjektyviu vertinimu. Noriu pakalbėti apie bendravimą, supratimą ir... prisiminimus.

Sentimentai
Publika rinkosi į jaukų lietuvišką restoranėlį „Juoda Balta“, o dainininkė tuo metu jau ketvertą valandų kiurksojo „trafike“ iš Stanstedo oro uosto. Tada ir atsirado gera proga sužinoti, kuo vedini lietuvaičiai atėjo paklausyti Džordanos.
Neskaitant gimtadienį šventusios kompanijos, dauguma sakėsi atėję genami nostalgijos. Kiek pasitikslinus, nuostabos nebeliko, nes dabartiniams trisdešimtmečiams D.Butkutės klestėjimo laikotarpiu buvo po 16-18 metų. Jie buvo abiturientai, kurie jaunatviškai naiviai svajojo, mylėjo, tikėjo, ieškojo... Ir jiems labai imponavo dabar jau banaloki, o tada tokie suprantami ir artimi tekstai: „Nemylėjau tavęs“ (1991), „Balta, žalia ir juoda“ (1996), „Vienas namuose“ (1996) ar „Man Patinka“ (2002).

Dešimt metų Londone gyvenanti ir retai lietuviškuose renginiuose besilankanti Vilma prisipažino, jog į koncertą vyrą prikalbino eiti tik dėl sentimentų. Kai apie tai pasakė Lietuvoje gyvenančiam jaunėliui broliui, jis ją, švelniai tariant, iškvailino. „Bet ką jis apie tai žino ir supranta“, - šypsojosi Vilma.
Tamsiaplaukė Jolanta prisiminė, kaip, jau gyvenant Anglijoje, vieną vakarą su keliom draugėm liejo graudžias ašaras pagal Džordanos melodijas dėl kažkurios iš jų nelaimingos meilės. O rytą, nudžiuvus ašaroms, visos kartu su ta pačia daina išskubėjo į darbus...

Anglija.lt

Anglija.lt naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti be raštiško "Anglija.lt Ltd." sutikimo draudžiama.

Toks klausimas kilo per Džordanos Butkutės koncertą lietuviškame restorane „Juoda Balta“ rytų Londone. Užteko pabūti kartu su publika koncerte, vos pakalbėti su atlikėja ir klausimų nebeliko. Vienas iš atsakymų: Džordana pinigus uždirba sąžiningai liedama prakaitą ir dažniausiai nuoširdžiai. Britanijoje gyvenantys lietuviai tai supranta ir vertina. Be to, ji atvažiuoja iš praeities...

Nebūdamas jokiu dainininkės fanu (niekada nesidomėjęs), prisipažinsiu, ėjau į koncertą atlikti darbo užduoties turėdamas pakankamai kritišką išankstinį nusistatymą. Ta nuostata nebuvo prieš Džordaną, o daugiau atspindi bendrą nemeilę lietuviškam popsui. Bet visai neketinu skaitytojus gaišinti tautinio „bumčikavimo“ subjektyviu vertinimu. Noriu pakalbėti apie bendravimą, supratimą ir... prisiminimus.

Sentimentai
Publika rinkosi į jaukų lietuvišką restoranėlį „Juoda Balta“, o dainininkė tuo metu jau ketvertą valandų kiurksojo „trafike“ iš Stanstedo oro uosto. Tada ir atsirado gera proga sužinoti, kuo vedini lietuvaičiai atėjo paklausyti Džordanos.
Neskaitant gimtadienį šventusios kompanijos, dauguma sakėsi atėję genami nostalgijos. Kiek pasitikslinus, nuostabos nebeliko, nes dabartiniams trisdešimtmečiams D.Butkutės klestėjimo laikotarpiu buvo po 16-18 metų. Jie buvo abiturientai, kurie jaunatviškai naiviai svajojo, mylėjo, tikėjo, ieškojo... Ir jiems labai imponavo dabar jau banaloki, o tada tokie suprantami ir artimi tekstai: „Nemylėjau tavęs“ (1991), „Balta, žalia ir juoda“ (1996), „Vienas namuose“ (1996) ar „Man Patinka“ (2002).

Dešimt metų Londone gyvenanti ir retai lietuviškuose renginiuose besilankanti Vilma prisipažino, jog į koncertą vyrą prikalbino eiti tik dėl sentimentų. Kai apie tai pasakė Lietuvoje gyvenančiam jaunėliui broliui, jis ją, švelniai tariant, iškvailino. „Bet ką jis apie tai žino ir supranta“, - šypsojosi Vilma.
Tamsiaplaukė Jolanta prisiminė, kaip, jau gyvenant Anglijoje, vieną vakarą su keliom draugėm liejo graudžias ašaras pagal Džordanos melodijas dėl kažkurios iš jų nelaimingos meilės. O rytą, nudžiuvus ašaroms, visos kartu su ta pačia daina išskubėjo į darbus...

 (Komentarų: 28)

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: