Už ką Džordaną mėgsta Londono lietuviai - Anglija.lt
 

Už ką Džordaną mėgsta Londono lietuviai 

Toks klausimas kilo per Džordanos Butkutės koncertą lietuviškame restorane „Juoda Balta“ rytų Londone. Užteko pabūti kartu su publika koncerte, vos pakalbėti su atlikėja ir klausimų nebeliko. Vienas iš atsakymų: Džordana pinigus uždirba sąžiningai liedama prakaitą ir dažniausiai nuoširdžiai. Britanijoje gyvenantys lietuviai tai supranta ir vertina. Be to, ji atvažiuoja iš praeities...

Nebūdamas jokiu dainininkės fanu (niekada nesidomėjęs), prisipažinsiu, ėjau į koncertą atlikti darbo užduoties turėdamas pakankamai kritišką išankstinį nusistatymą. Ta nuostata nebuvo prieš Džordaną, o daugiau atspindi bendrą nemeilę lietuviškam popsui. Bet visai neketinu skaitytojus gaišinti tautinio „bumčikavimo“ subjektyviu vertinimu. Noriu pakalbėti apie bendravimą, supratimą ir... prisiminimus.

Sentimentai
Publika rinkosi į jaukų lietuvišką restoranėlį „Juoda Balta“, o dainininkė tuo metu jau ketvertą valandų kiurksojo „trafike“ iš Stanstedo oro uosto. Tada ir atsirado gera proga sužinoti, kuo vedini lietuvaičiai atėjo paklausyti Džordanos.
Neskaitant gimtadienį šventusios kompanijos, dauguma sakėsi atėję genami nostalgijos. Kiek pasitikslinus, nuostabos nebeliko, nes dabartiniams trisdešimtmečiams D.Butkutės klestėjimo laikotarpiu buvo po 16-18 metų. Jie buvo abiturientai, kurie jaunatviškai naiviai svajojo, mylėjo, tikėjo, ieškojo... Ir jiems labai imponavo dabar jau banaloki, o tada tokie suprantami ir artimi tekstai: „Nemylėjau tavęs“ (1991), „Balta, žalia ir juoda“ (1996), „Vienas namuose“ (1996) ar „Man Patinka“ (2002).

Dešimt metų Londone gyvenanti ir retai lietuviškuose renginiuose besilankanti Vilma prisipažino, jog į koncertą vyrą prikalbino eiti tik dėl sentimentų. Kai apie tai pasakė Lietuvoje gyvenančiam jaunėliui broliui, jis ją, švelniai tariant, iškvailino. „Bet ką jis apie tai žino ir supranta“, - šypsojosi Vilma.
Tamsiaplaukė Jolanta prisiminė, kaip, jau gyvenant Anglijoje, vieną vakarą su keliom draugėm liejo graudžias ašaras pagal Džordanos melodijas dėl kažkurios iš jų nelaimingos meilės. O rytą, nudžiuvus ašaroms, visos kartu su ta pačia daina išskubėjo į darbus...

Bendravimas
D.Butkutė sakė tebekurianti naujas dainas, bet dabar jų dar nedainuojanti. „Visi čia nori girdėti mano senas dainas ir aš mielai jiems dainuoju“, - teigė daininkė. Jos naujasis draugas ir vadybininkas nekalbusis Elegijus pasakė tik tiek, kad visi Džordanos koncertai yra suplanuoti iki rugpjūčio mėnesio. Ar per juos naujų dainų klausytojai išgirs jis neatskleidė, Džordana taip pat. Beje, Londone praėjusį savaitgalį ji surengė tris koncertus.

Nenorėdamas gaišinti po kelionės pavargusios atlikėjos ir nelabai ką turėdamas dar paklausti (gėda?), palinkėjau sėkmės, nes visi laukė pasirodymo. Aš taip pat, mat jau buvau pagautas savotiško girdėtų sentimentų azarto.
Manau, nereikia aiškinti, jog 20 metų scenos patirtį turinti dainininkė greitai prikaustė visų dėmesį, nors restorane specialios scenos ir nebuvo. Belaukiant pasirodymo spėjusios apšilti publikos ilgai raginti nereikėjo. Jau per antrą Džordanos dainą visų rankos buvo pakeltos, o delnai pliaukšėjo į taktą „Nemylėjau tavęs...“
Tokio emocinio protrūkio neišlaikiusi baltai pasipuošusi gerbėja ištiestose rankose sugniaužusi „mobiliaką“ lėtai artėjo link solistės. Taip befilmuodama ji prastovėjo beveik pusę pasirodymo.

Dar po kelių populiarių šlagerių drąsiausios silpnesniosios lyties atstovės jau šoko kone greta Džordanos, o sėdintieji drauge dainuodami plojo. Su kiekviena daina norinčių pašokti šalia dainininkės sparčiai daugėjo ir „rūstus“ apsauginis išskėtęs rankas vis atlaisvindavo kelias pėdas erdvės. Kai šokti pakilo ir vaikinai, į pagalbą plačiapečiui atskubėjo D.Butkutės draugas Elegijus. Tačiau supratę, jog Džordanos niekas nepuola plėšyti į skutelius, atsitraukė ir leido publikai linksmintis.

Supratimas
Artėjant vakaro kulminacijai, Džordana pati puikiai valdė situaciją. Ne tik per pauzes, bet ir bedainuodama ji fotografavosi ir šoko su gerbėjais. Atlikusi paskutinę dainą, Džordana neatrodė pavargusi, ji buvo laiminga bei kelis kartus žemai nusilenkė publikai. Audringai prašant žiūrovams, dainininkė atliko dar du šlagerius ir, apspista gerbėjų, apie pusvalandį dalijo autografus ir fotografavosi su kiekvienu, kas to geidė. Niekas nebuvo atstumtas: ji visiems šypsojosi, kažką kalbėjo... Ji sąžiningai atliko savo darbą už kurį tautiečiai atsidėkojo ne tik sunkiai uždirbtais svarais, bet ir supratimu. Gal tai tik emocija, bet šis paprastumas mane įtikino.

Kai vėlų vakarą iškviestas taksistas vairavo mane namo, per jo radiją skambėjo bolivudiškas popsas. Rodydamas jam kur sukinėti, pagalvojau, popsas yra visur ir visada. Mes visi išgyvename savo popsą, ir nebūtinai muzikinį. Svarbiausia, pajausti ir suprasti, kada tai yra nuoširdu, ir kodėl?

Anatolijus Jakimovas

Toks klausimas kilo per Džordanos Butkutės koncertą lietuviškame restorane „Juoda Balta“ rytų Londone. Užteko pabūti kartu su publika koncerte, vos pakalbėti su atlikėja ir klausimų nebeliko. Vienas iš atsakymų: Džordana pinigus uždirba sąžiningai liedama prakaitą ir dažniausiai nuoširdžiai. Britanijoje gyvenantys lietuviai tai supranta ir vertina. Be to, ji atvažiuoja iš praeities...

Nebūdamas jokiu dainininkės fanu (niekada nesidomėjęs), prisipažinsiu, ėjau į koncertą atlikti darbo užduoties turėdamas pakankamai kritišką išankstinį nusistatymą. Ta nuostata nebuvo prieš Džordaną, o daugiau atspindi bendrą nemeilę lietuviškam popsui. Bet visai neketinu skaitytojus gaišinti tautinio „bumčikavimo“ subjektyviu vertinimu. Noriu pakalbėti apie bendravimą, supratimą ir... prisiminimus.

Sentimentai
Publika rinkosi į jaukų lietuvišką restoranėlį „Juoda Balta“, o dainininkė tuo metu jau ketvertą valandų kiurksojo „trafike“ iš Stanstedo oro uosto. Tada ir atsirado gera proga sužinoti, kuo vedini lietuvaičiai atėjo paklausyti Džordanos.
Neskaitant gimtadienį šventusios kompanijos, dauguma sakėsi atėję genami nostalgijos. Kiek pasitikslinus, nuostabos nebeliko, nes dabartiniams trisdešimtmečiams D.Butkutės klestėjimo laikotarpiu buvo po 16-18 metų. Jie buvo abiturientai, kurie jaunatviškai naiviai svajojo, mylėjo, tikėjo, ieškojo... Ir jiems labai imponavo dabar jau banaloki, o tada tokie suprantami ir artimi tekstai: „Nemylėjau tavęs“ (1991), „Balta, žalia ir juoda“ (1996), „Vienas namuose“ (1996) ar „Man Patinka“ (2002).

Dešimt metų Londone gyvenanti ir retai lietuviškuose renginiuose besilankanti Vilma prisipažino, jog į koncertą vyrą prikalbino eiti tik dėl sentimentų. Kai apie tai pasakė Lietuvoje gyvenančiam jaunėliui broliui, jis ją, švelniai tariant, iškvailino. „Bet ką jis apie tai žino ir supranta“, - šypsojosi Vilma.
Tamsiaplaukė Jolanta prisiminė, kaip, jau gyvenant Anglijoje, vieną vakarą su keliom draugėm liejo graudžias ašaras pagal Džordanos melodijas dėl kažkurios iš jų nelaimingos meilės. O rytą, nudžiuvus ašaroms, visos kartu su ta pačia daina išskubėjo į darbus...

Bendravimas
D.Butkutė sakė tebekurianti naujas dainas, bet dabar jų dar nedainuojanti. „Visi čia nori girdėti mano senas dainas ir aš mielai jiems dainuoju“, - teigė daininkė. Jos naujasis draugas ir vadybininkas nekalbusis Elegijus pasakė tik tiek, kad visi Džordanos koncertai yra suplanuoti iki rugpjūčio mėnesio. Ar per juos naujų dainų klausytojai išgirs jis neatskleidė, Džordana taip pat. Beje, Londone praėjusį savaitgalį ji surengė tris koncertus.

Nenorėdamas gaišinti po kelionės pavargusios atlikėjos ir nelabai ką turėdamas dar paklausti (gėda?), palinkėjau sėkmės, nes visi laukė pasirodymo. Aš taip pat, mat jau buvau pagautas savotiško girdėtų sentimentų azarto.
Manau, nereikia aiškinti, jog 20 metų scenos patirtį turinti dainininkė greitai prikaustė visų dėmesį, nors restorane specialios scenos ir nebuvo. Belaukiant pasirodymo spėjusios apšilti publikos ilgai raginti nereikėjo. Jau per antrą Džordanos dainą visų rankos buvo pakeltos, o delnai pliaukšėjo į taktą „Nemylėjau tavęs...“
Tokio emocinio protrūkio neišlaikiusi baltai pasipuošusi gerbėja ištiestose rankose sugniaužusi „mobiliaką“ lėtai artėjo link solistės. Taip befilmuodama ji prastovėjo beveik pusę pasirodymo.

Dar po kelių populiarių šlagerių drąsiausios silpnesniosios lyties atstovės jau šoko kone greta Džordanos, o sėdintieji drauge dainuodami plojo. Su kiekviena daina norinčių pašokti šalia dainininkės sparčiai daugėjo ir „rūstus“ apsauginis išskėtęs rankas vis atlaisvindavo kelias pėdas erdvės. Kai šokti pakilo ir vaikinai, į pagalbą plačiapečiui atskubėjo D.Butkutės draugas Elegijus. Tačiau supratę, jog Džordanos niekas nepuola plėšyti į skutelius, atsitraukė ir leido publikai linksmintis.

Supratimas
Artėjant vakaro kulminacijai, Džordana pati puikiai valdė situaciją. Ne tik per pauzes, bet ir bedainuodama ji fotografavosi ir šoko su gerbėjais. Atlikusi paskutinę dainą, Džordana neatrodė pavargusi, ji buvo laiminga bei kelis kartus žemai nusilenkė publikai. Audringai prašant žiūrovams, dainininkė atliko dar du šlagerius ir, apspista gerbėjų, apie pusvalandį dalijo autografus ir fotografavosi su kiekvienu, kas to geidė. Niekas nebuvo atstumtas: ji visiems šypsojosi, kažką kalbėjo... Ji sąžiningai atliko savo darbą už kurį tautiečiai atsidėkojo ne tik sunkiai uždirbtais svarais, bet ir supratimu. Gal tai tik emocija, bet šis paprastumas mane įtikino.

Kai vėlų vakarą iškviestas taksistas vairavo mane namo, per jo radiją skambėjo bolivudiškas popsas. Rodydamas jam kur sukinėti, pagalvojau, popsas yra visur ir visada. Mes visi išgyvename savo popsą, ir nebūtinai muzikinį. Svarbiausia, pajausti ir suprasti, kada tai yra nuoširdu, ir kodėl?

Anatolijus Jakimovas

 (Komentarų: 28)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: