Šaukimo į privalomąją karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje vengęs 24 metų šauktinis Marius Ch. iš Kėdainių net ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn nekeičia savo nuomonės – tvirtina, kad neis į privalomąją tarnybą, nes jam esą paprasčiausiai neapsimoka.

„Į Lietuvos kariuomenę tarnauti tikrai neisiu, nes turiu gerai apmokamą darbą Belgijoje“, – pareigūnams pareiškė baudžiamojon atsakomybėn patrauktas vyras.

Už tai, kad vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą, emigrantas buvo nuteistas – teismas jam skyrė 16 MGL (800 eurų) baudą. Ją vyras sumokėjo ir vėl išvyko į Belgiją – į šią valstybę jį yra komandiravusi viena Lietuvos bendrovė. Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad Marius Ch. dar praėjusių metų pradžioje buvo pašauktas į privalomąją tarnybą, tačiau vengė atvykti į Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Kauno regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyrių.

Dėl to jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir skirta 15 Eur bauda. Ją vyras sumokėjo, tačiau sulaukęs pakartotinio šaukimo nurodymo, vėl vengė atvykti į Karo prievolės ir komplektavimo skyrių.

Dėl pakartotinio nusižengimo Mariui Ch. buvo surašytas dar vienas administracinio nusižengimo protokolas, jis vėl buvo kviečiamas atvykti į teismą, tačiau ir tada nepasirodė, todėl jam nedalyvaujant teismas vyrą nubaudė antrą kartą – buvo skirta 100 Eur bauda.

Antrąją baudą šauktinis vėl sumokėjo ir netrukus dar kartą buvo pakviestas atlikti tarnybos kariuomenėje. Kadangi į šaukimus Marius Ch. nereagavo ir trečią kartą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

„Karo prievolininkas Marius Ch. tyčia, t. y. žinodamas, jog jis privalo atvykti į Karo prievolę ir pateikti reikalingus dokumentus ir duomenis, jos sąmoningai nevykdo ir tokiais savo veiksmais vengia šaukimo į privalomąją karo tarnybą“, – buvo rašoma emigrantui pateiktuose kaltinimuose.

Pas teisėsaugos pareigūnus iškviestas Marius Ch. atvyko tiesiai iš Belgijos – su įtarimais susipažinęs vyras iš karto pripažino kaltinimus, bet pareiškė, kad tarnauti į Lietuvos kariuomenę net neketina eiti. Apklausos metu jis pasakojo, kad maždaug prieš metus neterminuotam laikotarpiui yra komandiruotas į Briuselį, čia dirba ir gyvena.

„Apie tai, kad esu šaukiamas į Lietuvos kariuomenę tarnauti, sužinojau vos prieš dvi savaites, kai mama pasakė, jog esu šaukiamas atvykti pas tyrėją apklausai, nes ji rado šaukimą“, – Marius Ch. tikino, kad į jo namus siunčiamus šaukimus paimdavo tėvai, tačiau apie privalomąją tarnybą nieko nesakė, tik porą kartų užsiminė, jog šis turi sumokėti baudas.

„Tėvams pervesdavau pinigų, o jie sumokėdavo, – sakė emigrantas. – Galvojau, kad nieko blogo nebus, kad turiu sumokėti baudas ir viskas.“

Emigrantas tikino, kad šaukimus į kariuomenę pamatė tik grįžęs į namus.

„Man asmeniškai nebuvo įteiktas nei vienas šaukimas atvykti į Karo prievolę ir atlikti procedūras, tačiau sutinku baigti visą procesą, sutinku sumokėti baudą, kurią man skirs teismas, kadangi neturiu tikslo toliau tęsti ikiteisminį tyrimą, sutinku su viskuo ir prašau kuo greičiau baigti tyrimą, kadangi dėl darbo reikalų vėl privalau išvykti dirbti į Belgiją“, – apklausos metu tvirtino Marius Ch.

Jis taip pat prisipažino žinojęs, kad turi pareigą tikrintis internete, ar nėra įtrauktas į šauktinių sąrašą.

„Tačiau į tai žiūrėjau aplaidžiai, man nerūpėjo, išvykau į užsienį dirbti ir galvojau, kad niekas manęs nešauks tarnauti, todėl nesitikrinau internete, vengiau šaukimo į karo tarnybą“, – emigrantas pridūrė, kad net ir nuteistas neketina keisti savo pozicijos ir gerai apmokamo darbo nekeis į privalomąją karo tarnybą.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad nekyla abejonių dėl kaltinamojo kaltės.

„Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, kuris yra tyčinis ir baigtas, į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti (kaltu prisipažino visiškai ir gailėjosi) ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių; į kaltininko asmenybę – neteistas, baustas, baudos sumokėtos, turi galiojančių nuobaudų, sveikas“, – priimtame baudžiamajame įsakyme skirti piniginę baudą nurodė teismas.

Karo prievolės įstatymas numato, kad šauktiniams nevykdant numatytų pareigų gali būti skirta bauda nuo 30 iki 140 eurų. Už neatvykimą į privalomąją pradinę karo tarnybą gali būti baudžiama 300 eurų siekiančia bauda. O už šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimą – taikoma baudžiamoji atsakomybė ir skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) praėjusią savaitę pranešė, kad jau yra sudaryti 2020 m. karo prievolininkų (šauktinių) sąrašai – į juos įtraukti 38 427 jaunuoliai, kuriems 18–23 m. (įskaitytinai).

Iš jų į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose bus pašaukti 3 828 karo prievolininkai. Jų sąrašai bus paskelbti https://sauktiniai.karys.lt iki šio ketvirtadienio.

Siekiant daryti tarnybą patogesne, taip pat paskatinti jaunuolius atlikti pilietinę pareigą pabaigus mokyklas, prieš karjeros pradžią ar šeimos kūrimą, šaukimo amžius Seimo sprendimu sumažintas nuo 19-26 iki 18-23 metų. Tikimasi, jog tai taip pat sumažins karo tarnybos vengimo atvejų.

Šiais metais įsąrašus taip pat

buvo įtraukiami ir aukštųjų mokyklų studentai. Patekę tarp šauktinių, studentai turės apsisprendimo laisvę – sustabdyti studijas ir atlikti 9 mėnesių tarnybą, arba nenutraukus studijų pasirinkti – jaunesniųjų karininkų vadų mokymus (3 metus) ir tokiu būdu atlikti tarbnybą, arba studijuoti ir tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose (3 metus).

Nepasirinkus nei vieno iš minėtų tarnybos būdų, karo prievolininkams, kuriems dėl studijų aukštojoje mokykloje bus atidėta tarnyba, šaukimas bus pratęsiamas iki jiems sukaks 26 metai (bet ne ilgiau nei vienerius metus po studijų baigimo). Pabaigę studijas – jaunuoliai vieną kartą turės galimybę patekti į šaukiamųjų sąrašus. Kaip ir pernai, gerai atlikę tarnybą šauktiniai, pasirinkę ją atlikti savo noru, iš viso galės gauti didesnę nei 3100 eurų išmoką.

Pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą 2020 m. metinį šaukimo planą nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai tarnybą atliks 19 kariuomenės dalinių.

Pirmieji 2020 m. šaukimo nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai tarnybą pradės kovo viduryje, paskutinieji – lapkričio pabaigoje. Rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais bus didžiausia šaukimo banga, per kurią į įvairius dalinius atvyks per 27 00 karių. Devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Seimas atnaujino 2015 m. pavasarį. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes.

Sugrąžinus šauktinių tarnybą taip pat siekiama sustiprinti ir pagreitinti kariuomenės dalinių užpildymą profesinės karo tarnybos kariais, suformuoti pakankamą kariuomenės parengtąjį rezervą ir užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti savo valstybę.