Užsienyje mokslus baigę lietuviai dažnai lieka dirbti padavėjais - Anglija.lt
 

Užsienyje mokslus baigę lietuviai dažnai lieka dirbti padavėjais 

Užsienyje įgytas diplomas Lietuvoje nelabai ką reiškia, o užsienyje mokslus baigę lietuviai svečioje šalyje dažnai užstringa dirbdami padavėjais picerijose – retas geba konkuruoti kitos valstybės darbo rinkoje. Tokias tendencijas įvardija personalo paieškos įmonės „J. Friisberg Partners“ vadovaujanti partnerė Nijolė Kelpšaitė.

Dabar Lietuva dėl talentų ir darbo jėgos su kitomis valstybėmis nekonkuruoja – juos paprasčiausiai atiduoda, pareiškė organizacijos "Globalios lietuvos lyderiai" surengtoje diskusijoje apie globalią talentų migraciją kalbėjusi specialistė.

N.Kelpšaitė interviu portalui www.delfi.lt aiškino, kad lietuviai turi maža galimybių gauti gerų darbų užsienyje, baigę mokslus ten, dar sunkiau tai padaryti times, kurie baigia Lietuvos universitetus ir išvyksta ieškoti laimės. Konkurencija yra itin didelė, o daugeliu atvejų Lietuva nieko nereiškia, nes čia jaunieji talentai įgyja maža patirties. Anot specialistės, "jei nori veikti Vakarų darbo rinkoje, turi būti išskirtinis."

Kelpšaitė įsitikinusi, kad Lietuvoje užsienyje įgytas diplomas mažai ką reiškia, nes verslas čia itin smulkus, todėl įmonės neturi galimybių samdyti stažuotojus. Visos jos siekia samdyti žmones, galinčius "duoti greitą rezultatą". Tuomet jauni specialistai, turintys išsilavinimą, tačiau neturintys darbo patirties, susiruošia į užsienį, kur paprastai lieka padavėjo, pardavėjo ar valytojo pozicijose. N.Kelpšaitė gana griežtai pareiškė, kad tai - tik valstybės lėšų švaistymas švietimui.

"Manau, mūsų švietimo sistema turėtų pergalvoti, kiek mums reikia specialistų su aukštuoju išsilavinimu, o kiek paslaugų vadybininkų. Manau, paslaugų sfera – puiki darbo vieta už pakankamai gerą atlyginimą," svarstė specialistė.

Panašu, kad dėl disbalanso tarp didelio skaičiaus emigruojančių žmonių ir itin mažo sugrįžtančiųjų skaičiaus, greitai darbo rinkoje atsiras skylė - jau dabar trūksta kvalifikuotų darbininkų ar net žmonių pirmo lygio pareigybėms eiti net ir tarptautinėse pardavimų kompanijose.

Nijolė Kelpšaitė svarsto, kad anksčiau ar vėliau dėl šios priežasties Lietuva bus priversta atsivežti darbininkų, tačiau pirma turima galvoti apie ekonomikos ir verslo vystymą. Kita vertus, ji įžvelgia ir absurdišką neatitikimo situaciją: kai reikalaujama dirbti produktyviai nesiūlant didesnio atlyginimo. Taigi Lietuvos darbo rinka nėra ir negali būti patraukli net artimiausiems kaimynams, savo šalyje gaunantiems tą patį, kas jiems siūloma čia.

Paklausta, gal važiuoti į užsienį mokytis ir dirbti - neverta, specialistė atsakė, kad užsienio diplomas paprastai reiškia išugdytą kitonišką požiūrį į darbą, pasaulį, santykius tarp žmonių, nes parsivežama labai naudingų dalykų. Emigracija, anot N.Kelpšaitės, taip pat nėra neigiamas dalykas, jeigu ji laikina.

"Mūsų tikslas – kad būtume patrauklūs ir norintys galėtų grįžti. Nes visi negrįš ir tai normalu – globalizacija. Tačiau norintiems turime suteikti sąlygas grįžti. Dažniausiai jie grįžta ne dėl darbo, o dėl santykių, dėl šeimos, giminės. Teko sutikti žmonių, kurie grįžo iš JAV palikę ten gerus darbus. Jie sako, kad Lietuvoje tiesiog maloniau gyventi.

Su JK ir kitomis valstybėmis konkuruojame dėl talentų, darbo jėgos. Tą turime suprasti. Tačiau dabar mes nekonkuruojame – mes atiduodame. Tai yra blogai."

Į klausimą, ką galėtų patarti karjerą planuojančiam jaunimui, specialistė atsakė, kad pirmas patarimas - mokytis to, kas ateityje bus perspektyvu.

"Bakalaurą studijuoti galima ir Lietuvoje, tačiau reikia pagalvoti, ar verta. Išvažiuoti į užsienį nereiškia išvažiuoti visam. Žinau daug žmonių, kurie norėtų grįžti į Lietuvą, tačiau kol kas jiems nėra darbo pasiūlymų.

Svarbu turėti rinkoje reikalingų kompetencijų ir įgūdžių. Žinios greitai pasensta, bet įgūdžiai išlieka – turi mokėti bendrauti, būti atviras, priimti naujoves, būti pakankamai kūrybiškas, greitai adaptuotis.

Išvažiavęs į užsienį – ar studijuoti, ar dirbti – tai turi išmokti. Kitaip tau nepasiseks. Jaunimui siūlyčiau būti atviram ir naudotis visomis vykimo į užsienį galimybėmis, bet visada galvoti, ką iš to turėsiu, koks mano tikslas. Jie turi planuoti karjerą, nes visada turės konkuruoti," pabrėžė N.Kelpšaitė.

Parengta pagal www.delfi.lt informaciją

Užsienyje įgytas diplomas Lietuvoje nelabai ką reiškia, o užsienyje mokslus baigę lietuviai svečioje šalyje dažnai užstringa dirbdami padavėjais picerijose – retas geba konkuruoti kitos valstybės darbo rinkoje. Tokias tendencijas įvardija personalo paieškos įmonės „J. Friisberg Partners“ vadovaujanti partnerė Nijolė Kelpšaitė.

Dabar Lietuva dėl talentų ir darbo jėgos su kitomis valstybėmis nekonkuruoja – juos paprasčiausiai atiduoda, pareiškė organizacijos "Globalios lietuvos lyderiai" surengtoje diskusijoje apie globalią talentų migraciją kalbėjusi specialistė.

N.Kelpšaitė interviu portalui www.delfi.lt aiškino, kad lietuviai turi maža galimybių gauti gerų darbų užsienyje, baigę mokslus ten, dar sunkiau tai padaryti times, kurie baigia Lietuvos universitetus ir išvyksta ieškoti laimės. Konkurencija yra itin didelė, o daugeliu atvejų Lietuva nieko nereiškia, nes čia jaunieji talentai įgyja maža patirties. Anot specialistės, "jei nori veikti Vakarų darbo rinkoje, turi būti išskirtinis."

Kelpšaitė įsitikinusi, kad Lietuvoje užsienyje įgytas diplomas mažai ką reiškia, nes verslas čia itin smulkus, todėl įmonės neturi galimybių samdyti stažuotojus. Visos jos siekia samdyti žmones, galinčius "duoti greitą rezultatą". Tuomet jauni specialistai, turintys išsilavinimą, tačiau neturintys darbo patirties, susiruošia į užsienį, kur paprastai lieka padavėjo, pardavėjo ar valytojo pozicijose. N.Kelpšaitė gana griežtai pareiškė, kad tai - tik valstybės lėšų švaistymas švietimui.

"Manau, mūsų švietimo sistema turėtų pergalvoti, kiek mums reikia specialistų su aukštuoju išsilavinimu, o kiek paslaugų vadybininkų. Manau, paslaugų sfera – puiki darbo vieta už pakankamai gerą atlyginimą," svarstė specialistė.

Panašu, kad dėl disbalanso tarp didelio skaičiaus emigruojančių žmonių ir itin mažo sugrįžtančiųjų skaičiaus, greitai darbo rinkoje atsiras skylė - jau dabar trūksta kvalifikuotų darbininkų ar net žmonių pirmo lygio pareigybėms eiti net ir tarptautinėse pardavimų kompanijose.

Nijolė Kelpšaitė svarsto, kad anksčiau ar vėliau dėl šios priežasties Lietuva bus priversta atsivežti darbininkų, tačiau pirma turima galvoti apie ekonomikos ir verslo vystymą. Kita vertus, ji įžvelgia ir absurdišką neatitikimo situaciją: kai reikalaujama dirbti produktyviai nesiūlant didesnio atlyginimo. Taigi Lietuvos darbo rinka nėra ir negali būti patraukli net artimiausiems kaimynams, savo šalyje gaunantiems tą patį, kas jiems siūloma čia.

Paklausta, gal važiuoti į užsienį mokytis ir dirbti - neverta, specialistė atsakė, kad užsienio diplomas paprastai reiškia išugdytą kitonišką požiūrį į darbą, pasaulį, santykius tarp žmonių, nes parsivežama labai naudingų dalykų. Emigracija, anot N.Kelpšaitės, taip pat nėra neigiamas dalykas, jeigu ji laikina.

"Mūsų tikslas – kad būtume patrauklūs ir norintys galėtų grįžti. Nes visi negrįš ir tai normalu – globalizacija. Tačiau norintiems turime suteikti sąlygas grįžti. Dažniausiai jie grįžta ne dėl darbo, o dėl santykių, dėl šeimos, giminės. Teko sutikti žmonių, kurie grįžo iš JAV palikę ten gerus darbus. Jie sako, kad Lietuvoje tiesiog maloniau gyventi.

Su JK ir kitomis valstybėmis konkuruojame dėl talentų, darbo jėgos. Tą turime suprasti. Tačiau dabar mes nekonkuruojame – mes atiduodame. Tai yra blogai."

Į klausimą, ką galėtų patarti karjerą planuojančiam jaunimui, specialistė atsakė, kad pirmas patarimas - mokytis to, kas ateityje bus perspektyvu.

"Bakalaurą studijuoti galima ir Lietuvoje, tačiau reikia pagalvoti, ar verta. Išvažiuoti į užsienį nereiškia išvažiuoti visam. Žinau daug žmonių, kurie norėtų grįžti į Lietuvą, tačiau kol kas jiems nėra darbo pasiūlymų.

Svarbu turėti rinkoje reikalingų kompetencijų ir įgūdžių. Žinios greitai pasensta, bet įgūdžiai išlieka – turi mokėti bendrauti, būti atviras, priimti naujoves, būti pakankamai kūrybiškas, greitai adaptuotis.

Išvažiavęs į užsienį – ar studijuoti, ar dirbti – tai turi išmokti. Kitaip tau nepasiseks. Jaunimui siūlyčiau būti atviram ir naudotis visomis vykimo į užsienį galimybėmis, bet visada galvoti, ką iš to turėsiu, koks mano tikslas. Jie turi planuoti karjerą, nes visada turės konkuruoti," pabrėžė N.Kelpšaitė.

Parengta pagal www.delfi.lt informaciją

 (Komentarų: 22)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: