Milda Špakauskaitė – viena pirmųjų Lietuvos piliečių, bankrutavusi užsienyje po to, kai paaiškėjo, kad kitose ES šalyse įvykę lietuvių bankrotai yra pripažįstami ir Lietuvoje.

Anglijoje gyvenančiai lietuvei per pusę metų buvo nurašyta 130 tūkst. eurų skola, po to, kai Lietuvoje pasiėmusi paskolą iš banko ji prarado darbą ir išvyko iš gimtosios šalies.

„Šis sprendimas suteikė man galimybę pradėti gyvenimą iš naujo. Priešingu atveju didžiulės skolos mane ko gero būtų slėgusios iki pat gyvenimo pabaigos, o kreditorius vis tiek nebūtų susigrąžinęs bent kiek apčiuopiamesnės skolos dalies. Labai gaila, kad Lietuvoje kol kas dar nepriimtas Fizinių asmenų bankroto įstatymas ir vienintelė galimybė bankrutuoti yra kitose ES šalyse, kur tokie įstatymai veikia“, - sako M. Špakauskaitė.

2008 metais vienam sostinės interjero dizaino salonų vadovavusi M.Špakauskaitė iš tuometinio „Hansabanko“ (dabar – „Swedbank“) pasiskolino 122 tūkst. eurų (420 tūkst. Lt) sklypui su namu prie Vilniaus pirkti.

Tačiau jau po metų moteris prarado darbą, išsiskyrė su partneriu ir likusi viena su dukra nepajėgė bankui mokėti mėnesinės 550 eurų (apie 1 900 Lt) įmokos. Tuomet M.Špakauskaitė pasirinko emigrantės kelią. Anglijoje pagimdžiusi dar vieną dukterį moteris visiškai nebeturėjo galimybių mokėti bankui.

Lietuvos apeliaciniam teismui šiemet pripažinus, kad kitose Europos Sąjungos šalyse įvykę piliečių bankrotai pripažįstami ir Lietuvoje, M.Špakauskaitė suskubo pasinaudoti šia galimybe ir šių metų vasarą iki 130 tūkst. eurų išaugusi moters skola buvo nurašyta.

Jeigu M.Špakauskaitė grįžtų į Lietuvą, jos kredito istorijoje būtų įrašas apie bankrotą, bet esą jei moters pajamos būtų pakankamos, bankas privalėtų spręsti, kokiomis sąlygomis jai suteikti kreditą.

Nuo tos dienos, kai jai buvo paskelbtas bankrotas, skoloms padengti iš M. Špakauskaitės nebus reikalaujama nė cento, nepaisant to, kokios jos pajamos bus ateityje.

Lietuvis, norėdamas bankrutuoti užsienyje, turi ten gyventi ir dirbti. Anglijoje, teoriškai, prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto, lietuvis turi ten pragyventi 3 mėn. ir vieną dieną. Tačiau pasak konsultanto nemokumo klausimais Andrejaus Smolenko, dirbusio su M. Špakauskaitės byla, praktikoje taip atsitinka retai – bankroto prašymas patenkinamas mažiausiai po šešių mėnesių darbo ir gyvenimo Anglijoje, rekomenduojama dirbti ir gyventi ilgiau.

Be to, Anglijoje rekomenduojama prašyti bankroto tik tuomet, jei skola siekia ne mažiau nei 15 tūkst. eurų.

Taip pat jis pabrėžia, kad Anglijos teismai labai atidžiai tikrina faktus, dėl kokios priežasties žmogus atvyko į šią šalį ir kodėl jis negali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams.

„Bankrotas – ne būdas išvengti atsakomybės už skolas, o nemokių skolininkų finansinio reabilitavimo mechanizmas, veikiantis didžiojoje dalyje ES valstybių“, - aiškina Anglijoje dirbantis konsultantas nemokumo klausimais.

Anglija.lt ir 15min.lt informacija