V.Būdienė: nematau esminių pokyčių studijų kokybėje - Anglija.lt
 

V.Būdienė: nematau esminių pokyčių studijų kokybėje 

Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja Virginija Būdienė pažymi neįžvelgianti interesų konflikto su aukštojo mokslo reforma susijusį išaiškinimą paskelbusio Konstitucinio teismo veiksmuose. Anot jos, teismas tik parodė valdantiesiems politikams, kad reikia eiti evoliucijos keliu, o ne kelti revoliuciją.

V.Būdienės teigimu, liberalų sąjungos ministrai klysta sakydami, kad aukštojo mokslo reforma buvo įgyvendinama pagal politinių partijų susitarimą. Be to, "kai mūsų reformatoriai tvirtina, kad vykdydami reformą jie atsižvelgia į pasaulinę ar europinę patirtį, jie klaidina, nes vienos bendros patirties nėra," pažymėjo patarėja.

Konstitucinis Teismas paskelbė, kad aukštojo mokslo reformos nuostatos dėl universitetų valdymo ir studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai. Nepaisant šio KT sprendimo, teisingumo ministras Remigijus Šimašius paskelbė, kad dėl šio paaiškinimo reikės elgtis taip, kad, esą, "ir vilkas būtų sotus, ir avis - sveika".

Prezidentės vyriausioji patarėja tokį ministro pasisakymą aiškina teigdama, kad "tie, kurie, idėjų vedami, įteisina Konstitucijai prieštaraujančias nuostatas, vėliau ieško būdų, kaip švelniausiai ištaisyti pažeidimus arba rasti „sušvelninantį“ KT sprendimo paaiškinimą."

"Vilkas sotus" - tai reikalavimas, kad būtų laikomasi Konstitucijos, o "avis sveika" - tai politikų moras, kad būtų įgyvendinamos jų nuostatos," aiškina Virginija Būdienė, ir priduria: "Po R. Šimašiaus komentarų puikiai matome, kaip smarkiai šiuo atžvilgiu yra politizuotas net ir aukštojo mokslo sektorius. Kuris, savo ruožtu, jai seniai yra gavęs autonomiją kaip tik tam, kad būtų apsaugotas nuo manipuliavimo politiniu lygiu."

Patarėja primena ir Leonido Donskio, Europos parlamento nario, diskusiją su švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi dėl aukštojo mokslo reformoje neegzistuojančio liberlumo - liberaaus akademinio mąstymo, akademinio išsilaisvinimo. G.Steponavičiui ir teisingumo ministrui R.Šimašiui liberalumas asocijuojasi tik su konkurencija tarp aukštųjų mokyklų.

Anot V.Būdienės, sistema turėjusi evoliucionuoti, o ne pakisti revoliucijos keliu. Kaip pavyzdį ji pateikia ir studijų krepšelio sistemą: "studijų krepšelių atžvilgiu susitarimas numatė, kad bus einama evoliucijos keliu, iš pradžių jį taikant tik kelioms paklausiausioms studijų programoms. Visuotinis perėjimas prie studijų krepšelių, apibendrinus šio eksperimento rezultatus, buvo numatytas tik 2013 m. Tačiau dabartinė valdančioji dauguma pasirinko revoliucijos kelią ir iškart įstatymu įtvirtino visuotinį studijų krepšelio principą. Reformos klaidos, kurios būtų išryškėjusios tik nedideliu mastu, dabar pasklido po visą sistemą. Ir tai tvarkyti yra daug skausmingiau."

Patarėja aiškina, kad šiuo metu Lietuvoje studijų finansavimo biudžeto lėšomis sistema priklauso nuo politinio požiūrio. Jeigu norima skatinti studentų konkurenciją, tuomet vieni galėtų ir toliau nieko nemokėti, o kiti studijoms skirti milžiniškas sumas, tai būtų liberalu. Kita vertus, jeigu nemokėtų tik patys geriausieji, tuomet tai atspindėtų konservatyvų požiūrį į ugdymą. Tačiau galėtų būti įteisintas ir požiūris, kuomet labiau atsižvelgiama į teisingumą ir studijų prieinamumą - tokiu atveju finansavimo sistema turėtų būti solidaresnė ir neturėtų būti tokio drąstiško skirtumo tarp mokančių visą studijų kainą ir nemokančių už jas.

Virginija Būdienė atkreipia dėmesį, kad dabartinė studijų sistema labiau primena JAV modelį, tuo tarpu pritaikius Jungtinėje Karalystėje galiojantį finansavimo modelį, studijų paskolos grąžinimas galėtų priklausyti nuo baigusiojo studijas pajamų - tuomet studijos pasidarytų labiau prieinamos, o sistema galėtų būti vadinama solidaresne.

Konstitucinis Teismas tik dar kartą patvirtino, kad negalima riboti studijų prieinamumo norintiems ir gebantiems studijuoti, nebent asmuo būtų nepajėgus studijuoti pagal akademinius standartus arba aukštoji mokykla nebūtų pajėgi sudaryti tokias pačias sąlygas, kaip ir nieko nemokantiems.

Komentuodama ministro R.Šimašiaus pareiškimą, kad KT teismas šališkas ir sprendė Vilniaus universiteto naudai, Prezidentės patarėja pažymėjo, kad ministras pristigo politinio korektiškumo. Ji patvirtino Konstitucinio Teismo išvadoje neįžvelgianti simpatijų ar palankymo vienam universitetui.

Parengta pagal www.delfi.lt publikuotą interviu su Prezidentės patarėja V.Būdiene

Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja Virginija Būdienė pažymi neįžvelgianti interesų konflikto su aukštojo mokslo reforma susijusį išaiškinimą paskelbusio Konstitucinio teismo veiksmuose. Anot jos, teismas tik parodė valdantiesiems politikams, kad reikia eiti evoliucijos keliu, o ne kelti revoliuciją.

V.Būdienės teigimu, liberalų sąjungos ministrai klysta sakydami, kad aukštojo mokslo reforma buvo įgyvendinama pagal politinių partijų susitarimą. Be to, "kai mūsų reformatoriai tvirtina, kad vykdydami reformą jie atsižvelgia į pasaulinę ar europinę patirtį, jie klaidina, nes vienos bendros patirties nėra," pažymėjo patarėja.

Konstitucinis Teismas paskelbė, kad aukštojo mokslo reformos nuostatos dėl universitetų valdymo ir studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai. Nepaisant šio KT sprendimo, teisingumo ministras Remigijus Šimašius paskelbė, kad dėl šio paaiškinimo reikės elgtis taip, kad, esą, "ir vilkas būtų sotus, ir avis - sveika".

Prezidentės vyriausioji patarėja tokį ministro pasisakymą aiškina teigdama, kad "tie, kurie, idėjų vedami, įteisina Konstitucijai prieštaraujančias nuostatas, vėliau ieško būdų, kaip švelniausiai ištaisyti pažeidimus arba rasti „sušvelninantį“ KT sprendimo paaiškinimą."

"Vilkas sotus" - tai reikalavimas, kad būtų laikomasi Konstitucijos, o "avis sveika" - tai politikų moras, kad būtų įgyvendinamos jų nuostatos," aiškina Virginija Būdienė, ir priduria: "Po R. Šimašiaus komentarų puikiai matome, kaip smarkiai šiuo atžvilgiu yra politizuotas net ir aukštojo mokslo sektorius. Kuris, savo ruožtu, jai seniai yra gavęs autonomiją kaip tik tam, kad būtų apsaugotas nuo manipuliavimo politiniu lygiu."

Patarėja primena ir Leonido Donskio, Europos parlamento nario, diskusiją su švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi dėl aukštojo mokslo reformoje neegzistuojančio liberlumo - liberaaus akademinio mąstymo, akademinio išsilaisvinimo. G.Steponavičiui ir teisingumo ministrui R.Šimašiui liberalumas asocijuojasi tik su konkurencija tarp aukštųjų mokyklų.

Anot V.Būdienės, sistema turėjusi evoliucionuoti, o ne pakisti revoliucijos keliu. Kaip pavyzdį ji pateikia ir studijų krepšelio sistemą: "studijų krepšelių atžvilgiu susitarimas numatė, kad bus einama evoliucijos keliu, iš pradžių jį taikant tik kelioms paklausiausioms studijų programoms. Visuotinis perėjimas prie studijų krepšelių, apibendrinus šio eksperimento rezultatus, buvo numatytas tik 2013 m. Tačiau dabartinė valdančioji dauguma pasirinko revoliucijos kelią ir iškart įstatymu įtvirtino visuotinį studijų krepšelio principą. Reformos klaidos, kurios būtų išryškėjusios tik nedideliu mastu, dabar pasklido po visą sistemą. Ir tai tvarkyti yra daug skausmingiau."

Patarėja aiškina, kad šiuo metu Lietuvoje studijų finansavimo biudžeto lėšomis sistema priklauso nuo politinio požiūrio. Jeigu norima skatinti studentų konkurenciją, tuomet vieni galėtų ir toliau nieko nemokėti, o kiti studijoms skirti milžiniškas sumas, tai būtų liberalu. Kita vertus, jeigu nemokėtų tik patys geriausieji, tuomet tai atspindėtų konservatyvų požiūrį į ugdymą. Tačiau galėtų būti įteisintas ir požiūris, kuomet labiau atsižvelgiama į teisingumą ir studijų prieinamumą - tokiu atveju finansavimo sistema turėtų būti solidaresnė ir neturėtų būti tokio drąstiško skirtumo tarp mokančių visą studijų kainą ir nemokančių už jas.

Virginija Būdienė atkreipia dėmesį, kad dabartinė studijų sistema labiau primena JAV modelį, tuo tarpu pritaikius Jungtinėje Karalystėje galiojantį finansavimo modelį, studijų paskolos grąžinimas galėtų priklausyti nuo baigusiojo studijas pajamų - tuomet studijos pasidarytų labiau prieinamos, o sistema galėtų būti vadinama solidaresne.

Konstitucinis Teismas tik dar kartą patvirtino, kad negalima riboti studijų prieinamumo norintiems ir gebantiems studijuoti, nebent asmuo būtų nepajėgus studijuoti pagal akademinius standartus arba aukštoji mokykla nebūtų pajėgi sudaryti tokias pačias sąlygas, kaip ir nieko nemokantiems.

Komentuodama ministro R.Šimašiaus pareiškimą, kad KT teismas šališkas ir sprendė Vilniaus universiteto naudai, Prezidentės patarėja pažymėjo, kad ministras pristigo politinio korektiškumo. Ji patvirtino Konstitucinio Teismo išvadoje neįžvelgianti simpatijų ar palankymo vienam universitetui.

Parengta pagal www.delfi.lt publikuotą interviu su Prezidentės patarėja V.Būdiene

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: