V. Adamkus: reformos būtinos visoms gyvenimo sritims - Anglija.lt
 

V. Adamkus: reformos būtinos visoms gyvenimo sritims 

Paskutinį metinį pranešime Seime skaitęs Prezidentas pažymėjo, kad istoriniai laimėjimai, Lietuvos narystė NATO bei ES daugeliui „susuko galvas“, lėmė neveiklumą daugelyje sričių, neskatino vykdyti būtiniausių reformų. Tai, anot jo, neleido tinkamai pasirengti sunkmečiui. „Per dvidešimt metų daug kas pasikeitė, tačiau esminės sisteminės valstybės gyvenimo reformos strigo“, – sakė V. Adamkus.

„Teisinantis būtinybe išsaugoti politinį stabilumą, tos reformos buvo tik dalinės, todėl pamažu stūmė šalį į sąstingį, trukdė tinkamai pasirengti sunkmečiui“, – kalbėjo kadenciją baigiantis Prezidentas.

Anot Valdo Adamkaus, susitelkus į Europos Sąjungos lėšų dalybas ir patikėjus nepaliaujamu ekonomikos augimu, nesiryžta imtis nuoseklių pertvarkų aukštojo mokslo, sveikatos apsaugos ir teismų sistemose, nesutvarkytos valstybės tarnautojų, o ypač – policijos, priešgaisrinės apsaugos ir kitų statutinių pareigūnų darbo užmokesčio sistemos, nesukaupta išteklių galimam sunkmečiui.

„Apie šalies atsinaujinimui būtinas reformas buvo daug kalbama, neretai net sutirštinant spalvas. Tačiau tos kalbos dažniausiai taip ir likdavo tik kalbomis, virsdavo šūsniais strategijų ir pervarkos projektų. Tie darbais nevirtę šūkiai galiausiai išvargino žmones “, – kalbėjo V. Adamkus, pažymėjęs, kad reformos būtinos visoms gyvenimo sritims.

Lietuva dar netapo brandžios demokratijos šalimi

Anot jo, keisti reikėtų ir politinį šalies valdymą, stiprinti ryšius tarp piliečių ir jiems atskaitingų politikų.

„Vienas svarbiausių uždavinių – tobulinti rinkimų įstatymą . Žmonių pasitikėjimą politikais pavyks atkurti tik tada, kai rinkimų kampanijos bus skaidrios ir kai partijos konkuruos idėjomis, o ne rėmėjų pinigais“, – teigė Prezidentas.

Anot jo, šalies piliečių atsisakymas dalyvauti rinkimuose rodo partinės sistemos nebrandumą, partijoms dar stinga ir vidinės demokratijos.

„Rinkimų programos ir pažadai dažnai tėra neįpareigojantys šūkiai. Todėl neretai lipdomos rinkėjams netikėtos porinkiminės koalicijos, o politiniai ir ekonominiai sprendimai neatitinka skelbtų tikslų. Masinis partinės priklausomybės kaitaliojimas artėjančių rinkimų išvakarėse irgi tapo beveik norma. Visi šie reiškiniai ardo demokratinę visuomenę, kelia piliečių nusivylimą valdžia. Tuo tarpu stiprinant demokratijos pamatus realiai nuveikta nedaug “, – kalbėjo V. Adamkus.

Anot jo, didelį pavojų kelia pernelyg glaudūs politikos ir verslo ryšiai, kuriuos būtina kuo skubiau nutraukti. Tačiau Prezidentas apgailestavo, kad įstatymo pataisos, draudžiančios fiziniams ir juridiniams asmenims finansuoti partijų veiklą ir rinkimų kampanijas, vis dar dulka Seimo stalčiuose.

„Todėl turiu dar sykį pakartoti ankstesniame metiniame pranešime pasakytus žodžius: gaila, bet Lietuva dar netapo konsoliduotos ir brandžios demokratijos šalimi, o mūsų politinėje santvarkoje pastebimi nomenklatūrinio - oligarchinio valdymo bruožai. Keisti tokią padėtį – ypač svarbus ir neatidėliotinas artimiausios ateities uždavinys“, – sakė šalies vadovas.

Pasigenda pilietinės visuomenės

Didžiausiu praradimu Prezidentas sakė laikantis nuo nepriklausomybės atkūrimo „taip ir nesusikūrusią“ pilietinę visuomenę.

„Mums nepavyko išlaikyti žmonių bendrystės ir atsakomybės jausmo, kuris Atgimimo metais įkvėpė ir suteikė jiems jėgų atkurti Lietuvą. Todėl kiekvienas pilietis turi sau atsakyti į klausimą, kiek sąžiningai prisidėjo ir prisideda prie Tėvynės gerovės. Bet pirmiausiai – mes, politikai, viešojo gyvenimo dalyviai, turime prisiimti savąją atsakomybės dalį už tai, ko nepadarėme ir nedarome. Privalome pripažinti, kad nesugebame sutelkti žmonių bendriems tikslams, kad rodome tokius elgesio ir veiklos pavyzdžius, dėl kurių turėtų būti mažų mažiausiai gėda“, – kalbėjo šalies vadovas.

Anot jo, Lietuvoje pasaulinė krizė ne sukėlė, o tik išryškino įsisenėjusią problemą, apkartinusią visą nepriklausomybės dvidešimtmetį.

„Jos kilmė aiški: bendromis vertybėmis grįsto mąstymo ir veiklos stoka. Paprasčiausiai tariant – moralės nuvertinimas, nustūmimas į gyvenimo paraštes“, – teigė Prezidentas.

Dėl krizės reikia kaltinti ne tik išorinius veiksnius

Kalbėdamas apie Lietuvą užgriuvusio sunkmečio priežastis, Prezidentas teigė, kad jų ieškoti reikėtų ne tik globaliose problemose. Anot jo, politikams svarbu įžvelgti ir savo atsakomybę.

„Jeigu savo nesėkmių priežasčių ieškosime tik pasaulinio nuosmukio verpetuose, vadinasi, toliau ignoruosime realybę, apgaudinėsime save ir vėl darysime tą pačią klaidą, už kurią brangiai mokame šiandien ir galime dar brangiau sumokėti ateityje “, – kalbėjo šalies vadovas.

Anot jo, nemažiaus svarbi dabartinės krizės priežastis – moralios politikos stygius, moralės nuvertinimas.

„Kol tai nebus suvokta ir pripažinta, kol toliau bus manoma ir kalbama, kad svarbiausios Lietuvos problemos yra ekonominės ar technologinės, tol valstybėje niekas iš esmės nepasikeis. Tik moralinis apsivalymas ir moralinis atgimimas gali padėti Lietuvai įveikti ir ekonominę, ir vertybinę krizę, laiduoti žmonių gerovę ir šviesesnę ateitį“, – teigė Prezidentas.

Pasak V. Adamkaus, Ignoruodama moralios politikos svarbą, Lietuva jau moka didžiausiu turtu – emigravusiais savo žmonėmis, didėjančia socialine įtampa ir visuomenės susipriešinimu.

„Valdžia neturi arogantiškai ignoruoti šių visuomenę skaldančių simptomų“, – iš Seimo tribūnos sakė šalies vadovas.

Indrė Antanavičiūtė, Lrt.lt

Paskutinį metinį pranešime Seime skaitęs Prezidentas pažymėjo, kad istoriniai laimėjimai, Lietuvos narystė NATO bei ES daugeliui „susuko galvas“, lėmė neveiklumą daugelyje sričių, neskatino vykdyti būtiniausių reformų. Tai, anot jo, neleido tinkamai pasirengti sunkmečiui. „Per dvidešimt metų daug kas pasikeitė, tačiau esminės sisteminės valstybės gyvenimo reformos strigo“, – sakė V. Adamkus.

„Teisinantis būtinybe išsaugoti politinį stabilumą, tos reformos buvo tik dalinės, todėl pamažu stūmė šalį į sąstingį, trukdė tinkamai pasirengti sunkmečiui“, – kalbėjo kadenciją baigiantis Prezidentas.

Anot Valdo Adamkaus, susitelkus į Europos Sąjungos lėšų dalybas ir patikėjus nepaliaujamu ekonomikos augimu, nesiryžta imtis nuoseklių pertvarkų aukštojo mokslo, sveikatos apsaugos ir teismų sistemose, nesutvarkytos valstybės tarnautojų, o ypač – policijos, priešgaisrinės apsaugos ir kitų statutinių pareigūnų darbo užmokesčio sistemos, nesukaupta išteklių galimam sunkmečiui.

„Apie šalies atsinaujinimui būtinas reformas buvo daug kalbama, neretai net sutirštinant spalvas. Tačiau tos kalbos dažniausiai taip ir likdavo tik kalbomis, virsdavo šūsniais strategijų ir pervarkos projektų. Tie darbais nevirtę šūkiai galiausiai išvargino žmones “, – kalbėjo V. Adamkus, pažymėjęs, kad reformos būtinos visoms gyvenimo sritims.

Lietuva dar netapo brandžios demokratijos šalimi

Anot jo, keisti reikėtų ir politinį šalies valdymą, stiprinti ryšius tarp piliečių ir jiems atskaitingų politikų.

„Vienas svarbiausių uždavinių – tobulinti rinkimų įstatymą . Žmonių pasitikėjimą politikais pavyks atkurti tik tada, kai rinkimų kampanijos bus skaidrios ir kai partijos konkuruos idėjomis, o ne rėmėjų pinigais“, – teigė Prezidentas.

Anot jo, šalies piliečių atsisakymas dalyvauti rinkimuose rodo partinės sistemos nebrandumą, partijoms dar stinga ir vidinės demokratijos.

„Rinkimų programos ir pažadai dažnai tėra neįpareigojantys šūkiai. Todėl neretai lipdomos rinkėjams netikėtos porinkiminės koalicijos, o politiniai ir ekonominiai sprendimai neatitinka skelbtų tikslų. Masinis partinės priklausomybės kaitaliojimas artėjančių rinkimų išvakarėse irgi tapo beveik norma. Visi šie reiškiniai ardo demokratinę visuomenę, kelia piliečių nusivylimą valdžia. Tuo tarpu stiprinant demokratijos pamatus realiai nuveikta nedaug “, – kalbėjo V. Adamkus.

Anot jo, didelį pavojų kelia pernelyg glaudūs politikos ir verslo ryšiai, kuriuos būtina kuo skubiau nutraukti. Tačiau Prezidentas apgailestavo, kad įstatymo pataisos, draudžiančios fiziniams ir juridiniams asmenims finansuoti partijų veiklą ir rinkimų kampanijas, vis dar dulka Seimo stalčiuose.

„Todėl turiu dar sykį pakartoti ankstesniame metiniame pranešime pasakytus žodžius: gaila, bet Lietuva dar netapo konsoliduotos ir brandžios demokratijos šalimi, o mūsų politinėje santvarkoje pastebimi nomenklatūrinio - oligarchinio valdymo bruožai. Keisti tokią padėtį – ypač svarbus ir neatidėliotinas artimiausios ateities uždavinys“, – sakė šalies vadovas.

Pasigenda pilietinės visuomenės

Didžiausiu praradimu Prezidentas sakė laikantis nuo nepriklausomybės atkūrimo „taip ir nesusikūrusią“ pilietinę visuomenę.

„Mums nepavyko išlaikyti žmonių bendrystės ir atsakomybės jausmo, kuris Atgimimo metais įkvėpė ir suteikė jiems jėgų atkurti Lietuvą. Todėl kiekvienas pilietis turi sau atsakyti į klausimą, kiek sąžiningai prisidėjo ir prisideda prie Tėvynės gerovės. Bet pirmiausiai – mes, politikai, viešojo gyvenimo dalyviai, turime prisiimti savąją atsakomybės dalį už tai, ko nepadarėme ir nedarome. Privalome pripažinti, kad nesugebame sutelkti žmonių bendriems tikslams, kad rodome tokius elgesio ir veiklos pavyzdžius, dėl kurių turėtų būti mažų mažiausiai gėda“, – kalbėjo šalies vadovas.

Anot jo, Lietuvoje pasaulinė krizė ne sukėlė, o tik išryškino įsisenėjusią problemą, apkartinusią visą nepriklausomybės dvidešimtmetį.

„Jos kilmė aiški: bendromis vertybėmis grįsto mąstymo ir veiklos stoka. Paprasčiausiai tariant – moralės nuvertinimas, nustūmimas į gyvenimo paraštes“, – teigė Prezidentas.

Dėl krizės reikia kaltinti ne tik išorinius veiksnius

Kalbėdamas apie Lietuvą užgriuvusio sunkmečio priežastis, Prezidentas teigė, kad jų ieškoti reikėtų ne tik globaliose problemose. Anot jo, politikams svarbu įžvelgti ir savo atsakomybę.

„Jeigu savo nesėkmių priežasčių ieškosime tik pasaulinio nuosmukio verpetuose, vadinasi, toliau ignoruosime realybę, apgaudinėsime save ir vėl darysime tą pačią klaidą, už kurią brangiai mokame šiandien ir galime dar brangiau sumokėti ateityje “, – kalbėjo šalies vadovas.

Anot jo, nemažiaus svarbi dabartinės krizės priežastis – moralios politikos stygius, moralės nuvertinimas.

„Kol tai nebus suvokta ir pripažinta, kol toliau bus manoma ir kalbama, kad svarbiausios Lietuvos problemos yra ekonominės ar technologinės, tol valstybėje niekas iš esmės nepasikeis. Tik moralinis apsivalymas ir moralinis atgimimas gali padėti Lietuvai įveikti ir ekonominę, ir vertybinę krizę, laiduoti žmonių gerovę ir šviesesnę ateitį“, – teigė Prezidentas.

Pasak V. Adamkaus, Ignoruodama moralios politikos svarbą, Lietuva jau moka didžiausiu turtu – emigravusiais savo žmonėmis, didėjančia socialine įtampa ir visuomenės susipriešinimu.

„Valdžia neturi arogantiškai ignoruoti šių visuomenę skaldančių simptomų“, – iš Seimo tribūnos sakė šalies vadovas.

Indrė Antanavičiūtė, Lrt.lt

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: