Prezidentas Valdas Adamkus Kosovo nepripažinimu pasibaigusią diskusiją Seime pavadino "itin neatsakingu politikų veiksmu, galinčiu padaryti didelės žalos Lietuvos užsienio politikai".

"Tarptautinės bendruomenės dauguma po ilgų ir sunkių derybų sutarė, kad Kosovo nepriklausomybės pripažinimas yra vienintelis sprendimas, kuris padėtų įtvirtinti saugumą ir stabilumą Vakarų Balkanuose, o kartu ir Kosove. Tačiau antradienį Seime, svarstydami Kosovo klausimą, posėdyje dalyvavęs tik kiek daugiau nei trečdalis Seimo narių, diskusiją pavertė paviršutiniškais ir populistiniais debatais", - sakoma trečiadienį paskelbtame prezidento pareiškime.

Jame pažymima, kad "toks neatsakingas ir neprofesionalus požiūris į naują valstybę daro žalą iki šiol vykdytai koordinuotai ir autoritetingai Lietuvos užsienio politikai, smukdo mūsų tarptautinį prestižą".

V.Adamkaus nuomone, toks politikų neatsakingumas griauna ir euroatlantinę vienybę bei solidarumą, kurių Lietuva nuolat siekė transatlantinės bendrijos valstybių santykiuose su Rusija bei kuriant išorinę Europos energetikos politiką.

"Žymiausi euroatlantinės bendruomenės teisininkai, diplomatai ir politikai sutarė, kad Kosovo atvejis unikalus ir dėl daugelio priežasčių negali būti precedentas nuo Gruzijos ar Moldovos atskilti siekiančioms teritorijoms", - pabrėžia prezidentas.

Jis teigė apgailestaujantis, kad vasario 17 dieną Kosovo parlamento vienbalsiai priimta Kosovo nepriklausomybės deklaracija, kurioje įsipareigojama būti demokratine, pasaulietine, daugiaetnine, mažumų teises gerbiančia ir draugiškus santykius su kaimyninėmis šalimis plėtojančia respublika, neįtikino Lietuvos Seimo narių, kad Kosovas turi teisę gyventi kaip laisva ir nepriklausoma valstybė.

Pareiškime V.Adamkus pakvietė Seimo, Vyriausybės ir Seimo frakcijų vadovus, iki šiol reiškusius pritarimą Kosovo nepriklausomybei, būti nuosekliais ir sutelkti Lietuvos parlamentarus Kosovo pripažinimui. Pasak prezidento, tai geriausias tarptautinės bendruomenės iki šiol rastas sprendimas, kaip išspręsti įsisenėjusią Kosovo problemą ir padėti Vakarų Balkanų regionui.

Antradienį Seime žlugo nuo Serbijos atskilusio Kosovo nepriklausomybės pripažinimo procedūra - buvo nuspręsta pripažinimo nutarimo projektą grąžinti tobulinti.

Kai kurie parlamentarai posėdyje kėlė klausimą, kuo Kosovo albanai, kurie teritorijoje sudaro etninę daugumą, skiriasi nuo kitų nepriklausomybės siekiančių tautų - kurdų Turkijoje, baskų Ispanijoje, Abchazijos bei Pietų Osetijos gyventojų Gruzijoje.

Kaip pažymima prezidento pareiškime, Kosovą kaip valstybę jau pripažino 36 šalys: 18 ES ir 19 NATO narių. Kosovą jau pripažino ir artimiausi Lietuvos kaimynai - Latvija, Lenkija, Estija, visos Skandinavijos šalys. Beveik neabejojama, kad šią naują valstybę pripažins apie 100 pasaulio valstybių.

Dar 6 ES narės - Malta, Rumunija, Slovakija, Ispanija, Graikija, Kipras - pripažinti naujosios valstybės neketina.

Naujos valstybės nepriklausomybei priešinasi Serbija, kuri Kosovą laiko savo kultūros ir religijos lopšiu, taip pat Rusija, Kinija. Pastarosios yra nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės.

Kosovo nepriklausomybei daugiausia priešinasi šalys, kuriose esama separatistinių judėjimų.

BNS

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.