Geriausias vaistas per krizę - juokas - Anglija.lt
 

Geriausias vaistas per krizę - juokas 

„Yra du krizės įveikimo keliai: vienas realus – atskris ateiviai ir visus išgelbės, o kitas fantastinis – krizę įveiksime patys“, – anekdotų nauja tema netrūksta. Psichologo Raimundo Aleknos teigimu, juokas padeda išgyventi asmenines ir visuomenines krizes, tačiau gali tapti aktualus ir tiems, kurie bando nuslėpti, ką išgyvena.

Anot R. Aleknos, juokiantis išsiskiria tam tikros medžiagos, kurios pagerina žmogaus fiziologinius procesus, širdies, kraujagyslių darbą, palankiai veikia ne tik nervų sistemą, bet ir visas kitas funkcijas.

„Bet juokas gali būti aktualus ir tiems, kurie bando slėpti, ką iš tikrųjų išgyvena. Taip galima ne tik krizę išgyventi, bet ir į krizę pakliūti, nes paviršutinis visko nuvertinimas dažniausiai būna tik išorinis. Žinoma, nekalbu apie tuos, kurie iš tiesų turi humoro jausmą bei jį naudoja ir vietoje, ir laiku“, – sako jis.

Maskuoja tikras emocijas

Psichologas primena, kad Balys Sruoga yra sakęs, jog „Dievų mišką“ parašė ironiškai, nes kitaip antrą kartą būtų nesugebėjęs to išgyventi. „Sarkazmas, kai kalbama apie rimtus dalykus, kitą kartą rodo, kad taip mes dengiame tikrus jausmu ir emocijas, kurios yra visiškai natūralios ir adekvačios esamai situacijai. Tai emocinio intelekto klausimas – ar žmogus pajėgus įsisąmoninti tai, ką jaučia.

Ekonominės krizės metu ar apskritai krizių metu žmogus ima suvokti situaciją, priima emocijas, leidžia joms reikštis, šalia to dar išlaiko ir humoro jausmą, aiškiai suvokdamas ir humorą, ir visus kitus išgyvenimus, kuriuos natūraliai provokuoja tokios sunkios situacijos“, – dėsto R. Alekna.

Pasak psichologo, tuo ir skiriasi situacijos, kai juokiamasi jau žinant, kaip krizę įveikti, ir atvejai, kai tiesiog nežinoma, kaip kitaip reaguoti. „Žmonės tokiose situacijose jaučia baimę ar nerimą, įtampą ar liūdesį, ir vieni tai maskuoja pykčiu, kiti juoku. To išmokstama šeimose pakankamai anksti ir naudojamasi – ypač stresinėse situacijose, kai stresas žmones tarsi verčia regresuoti į ankstesnę būseną. Tokiu atveju galime sakyti, kad žmogus išmokęs juoktis iš savo nelaimės. Tačiau toks elgesys galėtų liudyti daugiau negebėjimą adekvačiai tvarkytis su situacija nei brandų juoką, kuris turi tam tikrą prasmę, yra nuoširdus“, – pasakoja psichologas. R. Alekna pabrėžia, kad svarbiausia, jog emocijos būtų natūralios.

Tautosakoje – visi žmogaus patyrimai

Etnologė Gražina Kadžytė sako, jog liaudies kūryboje yra visko: ir laimės, ir nelaimės, ir išminties, ir kvailystės. „Tautosakoje yra visi žmogaus gyvenimo patyrimai, visos gyvenimo apraiškos. Atitinkamai folklorą liaudis naudoja įvairiais gyvenimo atvejais, kai nori savo asmeninę patirtį paremti jau sukaupta gilesne visos tautos patirtimi“, – teigia etnologė.

Anot G. Kadžytės, liaudies kūrybos tekstai daugiausiai atitinka dabartines realijas.„Anekdotai yra savigynos mechanizmas. Jei žmogus moka pasijuokti iš savo nelaimės, iš savo vargo, net iš savo kvailystės, vadinasi, jis supranta, kad tai yra įveikiama. Pasijuokiant yra sudaromas kitas modelis: žmogus pradeda galvoti, kaip elgtis, kaip susitvarkyti gyvenimą taip, kad netaptų, tarkime, pašaipų objektu. Tai yra postūmis mąstyti“, – tikina ji.

Dar keli anekdotai ekonominės krizės tema:

* Prasidėjus ekonominei krizei moterys pradės tekėti ir iš meilės.

* 2009 metų ankstyvas pavasaris. Kažkur Lietuvoje kalbasi du išlikę verslininkai:

– Tu savo darbininkams algą moki?
– Ne, jau seniai.
– Ir aš ne. Bet jie vis tiek į darbą eina?!
– Eina.
– Ir mano eina. O gal padarom mokamą įėjimą?

Dar po mėnesio:

– Na, taviškiai į darbą dar vaikšto?
– AHA. Tik taupo.
– Kaip?
– Ateina į biurą pirmadienį, o išeina penktadienį,

* Chaosas ir panika Amerikoje, krizė finansų sektoriuje, visi susinervinę laksto...

Kalba du bankininkai, vienas iš ryto užtinusiomis akimis po bemiegės nakties sutikęs kitą klausia:

– Kaip miegojai?
– Kaip kūdikis!

Pasipiktinęs kolega:

– Koks čia ramus miegas gali būti... Krizė aplinkui, žmonės miegoti negali, nervinasi, ieško išeičių iš padėties, o tu!?
– Na, taigi ir sakau, kad miegojau kaip kūdikis – pusę nakties žliumbiau.

www.anglija.lt

„Yra du krizės įveikimo keliai: vienas realus – atskris ateiviai ir visus išgelbės, o kitas fantastinis – krizę įveiksime patys“, – anekdotų nauja tema netrūksta. Psichologo Raimundo Aleknos teigimu, juokas padeda išgyventi asmenines ir visuomenines krizes, tačiau gali tapti aktualus ir tiems, kurie bando nuslėpti, ką išgyvena.

Anot R. Aleknos, juokiantis išsiskiria tam tikros medžiagos, kurios pagerina žmogaus fiziologinius procesus, širdies, kraujagyslių darbą, palankiai veikia ne tik nervų sistemą, bet ir visas kitas funkcijas.

„Bet juokas gali būti aktualus ir tiems, kurie bando slėpti, ką iš tikrųjų išgyvena. Taip galima ne tik krizę išgyventi, bet ir į krizę pakliūti, nes paviršutinis visko nuvertinimas dažniausiai būna tik išorinis. Žinoma, nekalbu apie tuos, kurie iš tiesų turi humoro jausmą bei jį naudoja ir vietoje, ir laiku“, – sako jis.

Maskuoja tikras emocijas

Psichologas primena, kad Balys Sruoga yra sakęs, jog „Dievų mišką“ parašė ironiškai, nes kitaip antrą kartą būtų nesugebėjęs to išgyventi. „Sarkazmas, kai kalbama apie rimtus dalykus, kitą kartą rodo, kad taip mes dengiame tikrus jausmu ir emocijas, kurios yra visiškai natūralios ir adekvačios esamai situacijai. Tai emocinio intelekto klausimas – ar žmogus pajėgus įsisąmoninti tai, ką jaučia.

Ekonominės krizės metu ar apskritai krizių metu žmogus ima suvokti situaciją, priima emocijas, leidžia joms reikštis, šalia to dar išlaiko ir humoro jausmą, aiškiai suvokdamas ir humorą, ir visus kitus išgyvenimus, kuriuos natūraliai provokuoja tokios sunkios situacijos“, – dėsto R. Alekna.

Pasak psichologo, tuo ir skiriasi situacijos, kai juokiamasi jau žinant, kaip krizę įveikti, ir atvejai, kai tiesiog nežinoma, kaip kitaip reaguoti. „Žmonės tokiose situacijose jaučia baimę ar nerimą, įtampą ar liūdesį, ir vieni tai maskuoja pykčiu, kiti juoku. To išmokstama šeimose pakankamai anksti ir naudojamasi – ypač stresinėse situacijose, kai stresas žmones tarsi verčia regresuoti į ankstesnę būseną. Tokiu atveju galime sakyti, kad žmogus išmokęs juoktis iš savo nelaimės. Tačiau toks elgesys galėtų liudyti daugiau negebėjimą adekvačiai tvarkytis su situacija nei brandų juoką, kuris turi tam tikrą prasmę, yra nuoširdus“, – pasakoja psichologas. R. Alekna pabrėžia, kad svarbiausia, jog emocijos būtų natūralios.

Tautosakoje – visi žmogaus patyrimai

Etnologė Gražina Kadžytė sako, jog liaudies kūryboje yra visko: ir laimės, ir nelaimės, ir išminties, ir kvailystės. „Tautosakoje yra visi žmogaus gyvenimo patyrimai, visos gyvenimo apraiškos. Atitinkamai folklorą liaudis naudoja įvairiais gyvenimo atvejais, kai nori savo asmeninę patirtį paremti jau sukaupta gilesne visos tautos patirtimi“, – teigia etnologė.

Anot G. Kadžytės, liaudies kūrybos tekstai daugiausiai atitinka dabartines realijas.„Anekdotai yra savigynos mechanizmas. Jei žmogus moka pasijuokti iš savo nelaimės, iš savo vargo, net iš savo kvailystės, vadinasi, jis supranta, kad tai yra įveikiama. Pasijuokiant yra sudaromas kitas modelis: žmogus pradeda galvoti, kaip elgtis, kaip susitvarkyti gyvenimą taip, kad netaptų, tarkime, pašaipų objektu. Tai yra postūmis mąstyti“, – tikina ji.

Dar keli anekdotai ekonominės krizės tema:

* Prasidėjus ekonominei krizei moterys pradės tekėti ir iš meilės.

* 2009 metų ankstyvas pavasaris. Kažkur Lietuvoje kalbasi du išlikę verslininkai:

– Tu savo darbininkams algą moki?
– Ne, jau seniai.
– Ir aš ne. Bet jie vis tiek į darbą eina?!
– Eina.
– Ir mano eina. O gal padarom mokamą įėjimą?

Dar po mėnesio:

– Na, taviškiai į darbą dar vaikšto?
– AHA. Tik taupo.
– Kaip?
– Ateina į biurą pirmadienį, o išeina penktadienį,

* Chaosas ir panika Amerikoje, krizė finansų sektoriuje, visi susinervinę laksto...

Kalba du bankininkai, vienas iš ryto užtinusiomis akimis po bemiegės nakties sutikęs kitą klausia:

– Kaip miegojai?
– Kaip kūdikis!

Pasipiktinęs kolega:

– Koks čia ramus miegas gali būti... Krizė aplinkui, žmonės miegoti negali, nervinasi, ieško išeičių iš padėties, o tu!?
– Na, taigi ir sakau, kad miegojau kaip kūdikis – pusę nakties žliumbiau.

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: