Britanijos lietuvių realybės šou „Kviečiu jus vakarienei“ finalas buvo nekantriai laukiamas tiek dalyvių, tiek skaitytojų. Tačiau, kaip ir visi finalai, taip ir mūsiškis, truko neilgai. Jame savo kulinarinę išmonę atskleidė I-ojo ir II-ojo turų nugalėtojos Danguolė ir Virginija. Finalo nepriklausoma eksperte maloniai sutiko būti Beata Nicholson, žurnalistė ir valgių receptų knygų autorė. Kuri iš dalyvių vyks į Paryžių, rinksite jūs, mieli skaitytojai.

Virginijos vakarienė
Burtai lėmė, kad pirmąją finalo vakarienę surengė Virginija iš East Croydon’o. Šviečiant vakarėjančiai saulei, Danguolė, Beata ir aš pasibeldėme į šeimininkės duris ir sugužėjome į jaukią svetainę. Susipažinimui Virginija prakimšo šampano ir pasiūlė paskanauti avokadu su tunu įdarytų alyvuogių ir marinuotų graikinių riešutų. Kol svečiai gurkšnojo šaltą gėrimą, Virginija savo stebuklingoje virtuvėlėje į lėkštutes jau dėliojo pirmąjį patiekalą.

Virginijos meniu:
Užkandis – Kriaušės vyne.
Pagrindinis patiekalas – Šukutės (moliuskai).
Desertas – Šokoladinis fondiu su vaisiais.
Gėrimas – Baltasis prancūziškas vynas.

Dar vakarėlio pradžioje šeimininkė prasitarė, jog vakarienė bus su prancūziškais motyvais, kaip ir realybės šou pagrindinis prizas. Svečiai šią žinią palaimino delnų pliaukšėjimu, o šeimininkė kiek pagarsino prancūzišką „chanson“ ir pradingo už virtuvės durų.

Tuo tarpu Danguolė su Beata suskubo dalytis įspūdžiais apie Britanijos lietuvių realybės šou gamintus patiekalus ir jų receptus bei kitas virtuvės subtilybes. Padrąsintas taurės šampano, aš taip pat žinovėms pasakiau kelis mano sugalvotus valgių receptus.

Pašnekovėms perėjus prie vaikų auklėjimo klausimų, svetainėje, nešina padėklu, pasirodė Virginija. Uždegusi tarp žiedų plūduriuojančias žvakes, ji svečius pakvietė paragauti vyne apvirtų kriaušių. Jau minėti prancūziški akcentai netruko atsinaujinti – šeimininkė pripildė mūsų taures baltojo prancūziško vyno.

Stengdamasis išlaikyti nešališkumą, esu priverstas apie vakarienę rašyti užuominomis. Galiu pasakyti tik tiek, jog Beata valgo taip pat greitai, kaip ir aš. Startinį patiekalą abu sudorojome labai greitai, regis, ekspertė net greičiau. Atitraukęs žvilgsnį nuo savo tuščios lėkštutės, pamačiau, kad kriaušės vyne ir iš Danguolės lėkštės dingo.

Matydama, kad svečiai yra tinkamai nusiteikę tolimesnei degustacijai, Virginija suskubo nešti pagrindinį vakarienės patiekalą – šukutes. Jei manęs kas nors ankščiau būtų paklausęs, ar esu valgęs šukučių, būčiau sakęs – ne. Bet dabar žinau, kad taip lietuviškai vadinasi iš moliuskų pagamintas karštas valgis. Tiesa, jei šeimininkė nebūtų į lėkštę pridėjusi plonyčių svogūnų laiškų, mėtų lapelių, raudonųjų pipirų ir į moliuskų geldelę įpylusi kaparėlių padažo, tai patiekalas greičiausiai vadintųsi karšti moliuskai. Nes šukutės yra tie priedai, kuriuos išvardijau.
Mano „įspūdį“ skaitytojai jau žino – aš valgau viską. Mėtų lapus taip pat. Abi vakaro viešnios irgi mielai skanavo šukutes. Mėtų nevalgė. Bet vynas labai tiko. Čia jau skaitytojai tegul spėja – kam, viešnioms ar šukutėms...

Vakarėlio linksmoji dalis pratęsė prancūzišką temą. Svečiams buvo surengta viktorina, kurią laimėjo Danguolė, teisingiausiai atsakiusi į visus su prancūzais susijusius klausimus. Ji buvo apdovanota Virginijos kepta saldžia bandele.

Kai Virginija pradėjo nešti popierines dėžutes, pamaniau, kad vėl bus burtai. Kitu apsisukimu ji atnešė lėkštutes su pjaustytais obuoliais, kriaušėmis ir braškėmis, o Danguolė spėjo, kad turėtų būti fondiu. Ji buvo teisi – netrukus ant stalo stovėjo karšto šokolado dubenėlis.

Belieka pasakyti, jog vaisiai ir šokoladas „pradingo“ taip pat netikėtai, kaip ir atsirado. O keturkampėse dėželėse svečiai rado Virginijos gamintų saldainių. Dabar labai gailiuosi, kad nesuvalgiau jų visų svečiuose, nes du pamiršau pasiimti...

Danguolės vakarienė
Skirtingais keliais atvykę pas Danguolę į Harrow, Beata, Virginija ir aš gavome skubiai atsigaivinti šeimininkės padaryto šalto „Mojito“ kokteilio. Trumpai aptarę eilinius klaidžiojimus iš metro stoties, susėdome prie perlais nubarstyto Danguolės vakarienės stalo...

Danguolės meniu:
Užkandis – Vasaros salotos: greipfrutas, sojų daigai, vištienos krūtinėlė su garstyčiomis ir medumi.
Pagrindinis patiekalas – Kiaulienos suktinukas su žolelėmis ir graikinių riešutų padažu.
Desertas – Paukščių pieno tortas, bet ne pagal močiutę.
Gėrimas – Baltasis vynas.

...perlai tviskėjo ir ant stalo, ir stiklo vazų su ryškiaspalvėm gerberom, dugne, pastarieji dar buvo nusagstyti sidabrinių oro burbuliukų. Ant baltų servetėlių svečiai rado po sidabruotą dėželę, o joje – žvakelė. Tačiau, apie vakarienę.

Šį kartą kalbos taip pat sukosi apie valgius ir jų receptus, tik pasipildė nauja, gėrimų gaminimo, kryptimi. Kol Virginija pasakojo, kaip pasidaryti klaipėdietišką „cintinuvkę“, Danguolė patiekė savo startinį valgį – vasaros salotas su greipfrutu, sojų daigais ir vištiena, paskaninta garstyčiomis ir medumi.
Patikėkit, patiekalo pavadinimo ilgumas yra tiesiogiai proporcingas jo skanumui. Kaip ir svarbų receptinį vaidmenį turintis, žalumynų kupinas, išskobto greipfruto žievės dubuo. Garstyčių pagardas labai tiko ir suveikė greitai – nejučia visų rankose atsirado baltojo vyno taurės.

Niekada gyvenime dar nebuvau tiek daug kalbėjęs apie maistą, kaip per finalines vakarienes. Mane padrąsino, matyt, „mojito“, todėl leidau sau pafantazuoti kulinarijos motyvais ir kelis kartus „prašiau žodžio“. Svečiams dalijantis asmeninio kulinarinio paveldo žiniomis, Danguolė sukosi virtuvėje.
Mačiau, kaip ji keptuvėje ištirpdė sviesto gabalėlį, sudėjo suktinukus, apkepė iš abiejų pusių ir, įpylusi baltojo vyno, trumpai patroškino. Kai receptas buvo nužiūrėtas, grįžau toliau klausytis Beatos ir Virginijos kulinarinio išmanumo.

„Virtualaus valgymo“ valandėlę nutraukė Danguolė, nešina kiaulienos suktinukais. Iš lėkščių garuojantis kvapas greitai pasiekė svečių nosis ir privertė stvertis stalo įrankių. Po trumpų, bet daug pasakančių „um...m“ ir „om...m“, suktinukai buvo meistriškai pjaustomi, kramtomi ir užgeriami tai vandeniu, tai vynu.
Jau žinote, kad aš suvalgau viską, bet šį kartą nevalgiau vynuoginių pomidoriukų kekės šakelių. Viešnios išlaikė etiketą ir savo lėkštėse paliko kiek daugiau. Neapsigaukit, patiekalą jos gyrė.

Kai Danguolė pradėjo svečių klausinėti, ką jie darytų dykumoje radę vandens ąsotį, kaip apibūdintų šunis, miškus, ką darytų su dovanotais arkliais, supratome, kad prasidėjo linksmoji vakaro dalis. Atsakę į klausimus, išgirdome paaiškinimus, kas tokie esame ir kaip gyvename.

Su tokia filosofine nuotaika priartėjome prie vakarienės deserto. Tai buvo paukščių pieno tortas. Būtent, buvo..., nes sakoma, fokusas rodomas tik vieną kartą. Juolab, Danguolė prisipažino, kad tortui sugaišo veik 3 valandas. Pagalvokime – trys valandos triūso, kad pamatytum, jog per minutę neliko nei paukščių pieno, nei uogų... o buvo kas ir kakavos pudrą išlaižė. Jau supratote, kas?

Nors ir labai norėjosi tęsti vakarėlį, bet už lango buvo tamsu ir vėl lijo lietus... Sotūs, laimingi, visai ne šiltai apsirengę, liuoksėdami per balas ir lydimi Danguolės atėjom į stotį. Padėkoję šeimininkei, atsisveikinome ir patraukėme savais keliais. Vakarėliai baigėsi.

Dabar visų laukia vakarienių vertinimo periodas: savo verdiktą pateiks ekspertė Beata, finalo dalyvės, redakcija ir jūs, mieli skaitytojai. Būtent jūsų balsai lems, kuri iš dalyvių važiuos į Paryžių.

Anatolijus Jakimovas

* Nuotraukas iš finalo vakarienių žiūrėkite čia...

* Virginijos finalinės vakarienės siužetas čia...

* Danguolės finalinės vakarienės siužetas čia...

* Finalo vakarienių dalyvių nuomonė čia...