Tris mėnesius COVID-19 pacientus Kembridžo universiteto ligoninėje gydantis Tumas Beinortas pats nesusirgo. Todėl galėjo tapti vakcinos nuo koronaviruso bandymo dalyviu.

T.Beinortas buvo paskiepytas trečiadienį. Kaip pats sako, nė akimirką nesuabejojo, kad ši bandomoji vakcina gali būti nesaugi, nes ją kuria kolegos. Visgi kituose vakcinų bandymuose T.Beinortas greičiausiai nebūtų dalyvavęs. 

T.Beinortas – įdomi asmenybė. Jau vien todėl, kad jis yra baigęs studijas dviejuose garsiausiuose Europos universitetuose – Kembridže ir Oksforde – ir dirba vienoje geriausių Jungtinės Karalystės ligoninių. Tačiau nepaisant intensyvaus krūvio darbe, T.Beinortas naujojo koronaviruso pandemijos metu įsijungė į Lietuvos Vyriausybę konsultavusią medikų grupę. O dabar dar tapo savanoriu išbandyti kuriamą vakciną nuo pasaulį pristabdžiusios COVID-19.

– Esate vienas pirmųjų, kurie savanoriškai sutiko dalyvauti vakcinos bandyme. Kaip jaučiatės po dūrio? Ar jis vienintelis, ar bus dar procedūrų?

– Tikrai nesu vienas pirmųjų. Pirmoji tyrimo fazė jau atlikta, jau šimtai žmonių yra gavę šią vakciną. Antrojoje bandymų fazėje aš esu galbūt vienas pirmųjų dalyvių šiame centre, bet tyrimas daromas ne viename centre. Jaučiuosi gerai. Aš nežinau, ar tikrai gavau tiriamąją vakciną, ar kontrolinę meningito vakciną.

Būsiu dabar stebimas apie metus. Jeigu išsivystys koronaviruso simptomai, tuomet turėsiu apie tai pranešti tyrimų grupei. Be to, kas mėnesį bus imami kraujo tyrimai, kad būtų galima sekti imuninį atsaką. Taip pat kaip medikas esu tiriamas dėl koronaviruso kas savaitę.

– Po skiepo nepajutote šalutinio poveikio? Nepakilo temperatūra, nieko neskauda?

– Ne, šalutinis poveikis labai silpnas. Panašus į tai, ką jaučiu po kasmetinės gripo vakcinos, kuri privaloma medikams. Švelnus raumenų maudimas jaučiamas, galbūt šiek tiek vakare ir temperatūra buvo pakilusi, bet tai tie efektai, kurių tikiesi, kai bandai sužadinti imuninį atsaką.

– O kokios dar procedūros laukia, be antikūnų ir išsamaus kraujo tyrimo?

– Namuose pats imu nosiaryklės ėminius kas savaitę ir siunčiu tyrėjams. Iš pradžių kas mėnesį reikės kraujo tyrimų, paskui šiek tiek rečiau. Čia imunologiniams tyrimams.

– Kaip buvote atrinktas šiai programai? 

– Vakcina kuriama Didžiojoje Britanijoje, o aš čia dirbu tiesiogiai su COVID-19 pacientais pastaruosius tris mėnesius – taigi, esu aukštos rizikos zonoje užsikrėsti koronavirusu. Vakcinos tyrimas jau antroje trečioje fazėje, o Kembridžas yra vienas iš kelių centrų, kurie dalyvauja tyrime. Pirmiausia kviečiami sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai, esantys didelėje rizikoje, bet neužsikrėtę ir turintys negatyvius antikūnus. Aš dalyvavau tyrime, nes noriu prisidėti prie progreso. Tai absoliučiai savanoriškas dalyvavimas, be jokio atlygio.

– Ar nekilo abejonių – dalyvauti ar ne? Juk vakcina neištirta, gali turėti ir šalutinių padarinių, nerimaujate dėl to? 

– Nemažai žinau apie šią vakciną, nes vienas mano draugas nuo universiteto laikų yra vienas iš jos kūrėjų. Jo funkcija yra optimizuoti gamybos procesą, kad būtų galima šios pakankamai sudėtingos vakcinos pagaminti šimtus milijonų ar milijardus, o ne kelis tūkstančius, o aš iš jo turiu informacijos, kad vakcina yra gana saugi.

Tai parodė jau pirmoji tyrimo fazė, yra neoficialūs duomenys, kuriuos aš žinau, tik negaliu skelbti, nes jie dar nepublikuoti. Taip pat ta pati vakcinos platforma buvo naudojama sukurti vakciną nuo MERS viruso prieš aštuonerius metus ir nuo Ebolos viruso.

Tos vakcinos yra saugios, taigi ir dėl naujos vakcinos saugumo efekto aš nesijaudinu, nes gana nemažai žinau. Tuo tarpu kitos vakcinos, kurios kuriamos nuo COVID-19, yra labiau naujos, naujesni metodai taikomi ir galbūt tuose tyrimuose aš nebūčiau taip drąsiai dalyvavęs.

– Kas atgrasytų dalyvauti? Šalutinio poveikio baimė?

– Taip. Jei manyčiau, kad tikrai vakcinos saugumo klausimas yra labai labai miglotas, tai galbūt neįsitraukčiau į tyrimą. Šiuo metu žinau, kad ši, kurios bandymuose dalyvauju, yra pakankamai saugi, tai dėl to abejonių nekilo. 

– Kaip bus tiriama, ar vakcina išties veikia? Ar jus bandys užkrėsti, taip grubiai pasakius?

– Tikrai nebus taip, kad būsime užkrėsti. Dabar į tyrimą įtraukiama apie 10 tūkst. asmenų. Pusė jų gaus kontrolinę vakciną, kita pusė – tiriamąją, kuris vadinasi ChAdOx1. Kadangi bent dalis tiriamųjų yra aukštos rizikos užsikrėsti zonoje, tai ilgainiui – per 12 tyrimo mėnesių – tikimasi pamatyti klinikinį rezultatą – ar dalis žmonių užsikrėtė, ar ne. Ir kaip rezultatai skiriasi tarp kontrolinės grupės ir tyrimo vakcinos grupės.

– Kada ir kaip jūs sužinosite, ar jums suleido tiriamą vakciną nuo COVID, ar placebą?

– Aš sužinosiu tik tyrimo pabaigoje.

– Tai po metų?

– Taip, teisingai. Tyrimas planuojamas dvylikai mėnesių, bet rezultatai bus peržiūrimi kas dvi savaites ir, jei bus aiškūs atsakymai anksčiau, tai galbūt ir anksčiau bus nutrauktas tyrimas.

– Jūs pats gydėte COVID-19 pacientus. Kokią pamatėte šią pasaulį sustabdžiusią ligą? 

– Sunkumas tas, kad neturime efektyvaus gydymo šiai ligai. Nors ji didžiajai daliai žmonių nesukelia didelių problemų, tačiau genetiniai faktoriai ar amžius nulemia, kad kai kurie žmonės serga labai labai rimtai. Aš dirbau vien su COVID-19 pacientais. Mano dienos buvo gana monotoniškos, nes visi žmonės turėjo tą pačią ligą. Labiausiai ji paveikia plaučius.

Stebino greitis, kokiu ji progresavo. Per keturias valandas nuo pakankamai guviai atrodančio keturiasdešimtmečio ši liga galėjo atvesti prie tokio taško, kad jį reikia intubuoti, ventiliuoti plaučius. Galiausiai matai, kad ir intubacija neveikia, reikia jungti prie EKMO – mašinos, kuri pakeičia plaučius. Žmogus būna visiškai kritinės būklės ir neaišku, ar išsikapstys, nors prieš kelias valandas atrodė beveik sveikas. O kiti tuo tarpu nė nejaučia simptomų ir serga ypač švelnia forma.

– Ar pastebėjote, kad liga turėtų ilgalaikių pasekmių pasveikusių žmonių sveikatai?

– Nesutikau žmonių, kurie persirgo prieš kelis mėnesius, tačiau matome, kad gali susiformuoti plaučių fibrozė, smarkiai sumažėti plaučių tūris, nes susidaro tokie kaip randai plaučiuose. Labai nusilpsta žmonės. Dar stebino, kad COVID-19 pacientai ankstyvoje fazėje patiria rijimo refleksų sutrikimus. Tokiu būdu maistas gali patekti į plaučius, taigi nemažą dalį pacientų tenka kelias savaites maitinti per nosį, kol refleksai atsistato.

– Gyvenate, mokotės, dirbate Jungtinėje Karalystėje, bet patarėte Lietuvos Vyriausybei, kodėl?

– Norėjau padėti, kad Lietuvoje būtų taikoma kuo geresnė medicinos praktika. Turiu patirties su moksliniais tyrimais tiek baziniuose, tiek jungtiniuose tyrimuose, moku tą literatūrą greitai surasti ir interpretuoti, turiu pažįstamų būrį, kurie gerai moka dirbti, tai turbūt tas mokslinės literatūros adaptavimas pasirodė naudingas sugebėjimas pandemijos valdyme.

– Jūs vadovaujate Mokslu grįstos medicinos grupei, o šiuo atveju prireikė ir mokslu grįstos politikos? Ar jūsų patarimų buvo klausoma? 

– Taip, bet, žinote, aš patarimus juk ne vienas pateikdavau. Mes turėjome visą medicinos ekspertų grupę. Joje aptardavome visus klausimus, juos nugludindavome, pažerdavome kritikos vieni kitiems ir patarimus duodame bendrus. Tai nebūdavo vieno asmens siūlymai. Grupės pasiūlymai buvo girdimi.

– Atšaukiant karantiną dingsta prievolė saviizoliuotis, grįžusieji iš užsienio nebeturės privalomai išsitirti. Kai pirmieji atvejai buvo įvežtiniai, ar taip nebus vėl atleistos vadelės?

– Be abejo, įvežtinių atvejų bus. Ir nežinau, ką po 2–3 mėnesių darysime kitaip, nei darome šiandien. Apie antrosios bangos galimybes negaliu spėlioti. Tų įvežtinių atvejų bus – tai faktas. Bet čia yra politiniai sprendimai, o ne medikų. Negaliu pateikti rekomendacijų, ką reiktų daryti.

– O ar matytumėte prasmę populiacijos tyrimams, vadinamais greitaisiais testais?

– Jeigu darytume populiacijos tyrimus su serologiniais testais ir atsižvelgtume į testų patikimumo tikslumą, galėtume matyti, kiek žmonių susidūrė su infekcija anksčiau. Tačiau mano neoficialus įtarimas yra, kad Lietuvoje tikrai nedidelis buvo paplitimas ir galime po tyrimo pamatyti skaičius, kurie yra testo paklaidos ribose, ir galime atsakymų nesužinoti.

Kalbant apie PGR tyrimus, jei jis būtų daromas plačiai, jis neparodytų didelio paplitimo. Reiktų išsiaiškinti, koks tikslas populiacijos tyrimo. Nesu skeptikas, tokius tyrimus reikia daryti, tačiau reikia galvoti ne tik apie akademinę prasmę, o ir apie pritaikymą, kad sprendimų priėmėjai galėtų naudotis rezultatais.

– Visgi visi kalba apie antrąją bangą. Vyriausybė planuoja apsaugos priemonių pasiruošti trims mėnesiams, o kaip jai galėtų rengtis piliečiai? 

– Manau, kad Lietuvos gyventojai jau yra pasiruošę iš tos pusės, kad supratimo apie ligą nebetrūksta. Jau žinoma, kad primityvūs būdai – higiena, socialinė distancija, kaukių dėvėjimas, vengimas susiburti – yra reikalingi, kai ligos plitimas yra aukštas. Man labai gerą įspūdį paliko Lietuvos žmonių susitelkimas, pagalba vieni kitiems, daug pilietinių iniciatyvų kilo.

Galbūt tas nusiteikimas ne pykčiui, o geranoriškumui labai padeda tokiose situacijose kaip pandemija. O realiai visi sprendimai priklauso nuo Vyriausybės ir medicinos pažangos iki to laiko – ar turėsime gydymą, kada atsiras vakcina. Greičiausiai rudenį dar jos nebus.

– O ką atsakytumėte tiems, kurie kalba, kad gal čia išvis jokios ligos nėra, o jei ir yra, tai gal geriau ja užsikrėsti ir prasirgti vasarą kuo daugiau kontaktų turint?

– Liga yra. Net nesiginčysiu su žmonėmis, kurie teigia, kad žemė yra plokščia, o 5G sukėlė pandemiją, nes tai yra beprasmiška. O jei žmonės patys bandys tyčia užsikrėsti, tai bėda ta, kad turbūt jauniems gali bėdų ir nesukelti, tačiau susirgę jie užkrėstų kitus. Tai morališkai – žemas lygis.