Pirmadienį posėdžiavusi valdančiosios koalicijos politinė taryba sutarė, kad Tautinių mažumų įstatymo projektas, kuriame numatyta įteisinti dvikalbius pavadinimus tautinių mažumų gyvenamuose rajonuose, bus teikiamas Seimui. Tiesa, kol kas koalicijos partneriai nesutaria, kuriose Lietuvos vietovėse galėtų atsirasti dvikalbės lentelės – ar tik ten, kur kitataučiai sudaro 25 proc. gyventojų, ar ten, kur jų bent dešimtadalis.
„Yra ginčijamasi, koks tas procentas turi būti: 10, 20 ar 50. (…) Yra įvairių pasiūlymų dėl skaičiaus. Danijoje yra 4 proc., Suomijoje – 6 proc, Čekijoje – 10 proc., Lenkijoje – 20 proc. Standartas yra apie 10–20 proc. – po politinės tarybos posėdžio sakė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininkas, europaramentaras Valdemaras Tomaševskis.
Parengtame įstatymo projekte kol kas numatyta, kad dvikalbystė galėtų būti įteisinta ten, kur tautinėms mažumoms priklauso ketvirtadalis gyventojų.
LLRA pirmininkas sako, kad jo vadovaujama partija dar rinkimų programoje numatė sieksianti įteisinti dvikalbius užrašus ten, kur kitataučiai sudaro 10 proc. gyventojų, tačiau sako labai neprieštarausiantis, jei įstatyme liks įrašas dėl 25 proc.
Kol kas V.Tomaševskis tikisi tiek, kad koalicijos partneriai vieningai palaikytų įstatymo priėmimą Seime.
Tiesa, nei socialdemokratai, nei Darbo partija kol kas nesako, kad Tautinių mažumų įstatymui pritaria.
Anksčiau premjeras, socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius yra sakęs, kad dvikalbių lentelių Lietuvoje būti neturėtų.
„Aš esu pasisakęs, kad reikia laikytis priimtų teismo sprendimų teisinėje demokratinėje šalyje. Aš, kaip ministras pirmininkas, kitaip negaliu kalbėti, nes teismo sprendimai yra vykdomi“, – dabar savo ankstesnius pasisakymus komentavo A.Butkevičius.
Klausiamas, ar pritartų dvikalbystės įteisinimui mažumų gausiai gyvenamuose rajonuose, A.Butkevičius pirmadienį tvirtino kol kas šiuo klausimu neturintis nuomonės.
Primename, kad pagal specialios darbo grupės parengtą Tautinių mažumų įstatymo projektą, savivaldybėse, kur 25 proc. gyventojų priklauso tautinei mažumai, būtų leidžiama tą kalbą naudoti viešame gyvenime, taip pat – kabinti dvikalbes gatvių, vietovių pavadinimų lenteles.
Šiuo metu lenkai sudaro daugiau nei 25 proc. gyventojų Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių ir Trakų rajonuose, rusai – Visagino savivaldybėje.
Komentarai
LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“
Terminas "Tautinė mažuma" Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės" sąvoka.
Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos - karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis