Nepritekliuje gyvenantys, bet socialinių stipendijų nebegausiantys studentai neatmeta, kad gali nutraukti savo studijas – išgyventi didžiuosiuose miestuose be valstybės paramos esą būtų nebeįmanoma. Nuo šių metų 390 litų dydžio mėnesinės socialinės stipendijos mokamos visiškiems našlaičiams, turintiesiems stiprią negalią ir tiems, kurių šeimos gauna socialinę pašalpą.

Valstybiniam studijų fondui stipendijų administravimą perleidžianti Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) viešai skelbia, kad nuo šio semestro į socialines stipendijas galės pretenduoti daugiau studentų – ne tik studijuojantieji finansuojamose vietose, bet ir mokantieji už mokslą savo lėšomis.

Tačiau studentai piktinasi, kad ministerija stipriai sutraukė galinčiųjų pretenduoti į šią paramą kriterijus. „Visur viešinama, kad ją galės gauti daugiau studentų, bet yra priešingai!“ – pastebėjo ekonomikos antrakursė Viktorija.

Atkrenta daugybė studentų

Viktorija gyvena dviese su mama pensininke. Jiedvi gaudavo kompensaciją už šildymą bei šią 390 litų paramą iš universiteto. Tačiau dabar šeimos gaunamos pajamos ir kompensacijos stipendijų skirstytojams – nė motais. „Tą kriterijų panaikino, todėl mes labai nukentėsime. Neįsivaizduoju, kaip reikės verstis. Aš pati beveik nebepažįstu tų, kurie galėtų pretenduoti į socialines stipendijas pagal tokius reikalavimus“, – pasakojo Viktorija. Antrakursė ir gyvena, ir studijuoja Vilniuje, todėl jai bent nereikės mokėti už nuomą.

Specialiąją pedagogiką ir logopediją Šiaulių universitete studijuojanti Laura sako jau praėjusio semestro vieną mėnesį tai gaudavusi socialinę stipendiją, tai vėl negaudavusi. Sausį jai ši išmoka tarytum irgi priklausytų, tačiau pertvarkant skyrimo sistemą, į Lauros sąskaitą pinigėliai nebeįplauks.

Anot studentų atstovybių, vasarį už sausio mėnesį socialinė stipendija bus kompensuota tik tiems, kurie toliau turi teisę ją gauti. Laura į šių laimingųjų sąrašą nebepatenka. „Dabar net nebeketinu tvarkyti dokumentų. Taip išeina, kad beveik niekas nieko už nieką negauna“, – su liūdesiu balse stebėjosi ketvirtakursė iš Šiaulių.

Jaučia nusivylimą

Kita sugriežtintų kriterijų nebeatitinkanti studentė – Justina. Ji yra viena iš trijų vaikų šeimoje. Verslo vadybos antrakursės tėtis dabar neturi darbo, o mama gauna menką atlyginimą. Tačiau nepaisant akivaizdžiai keblios šeimos socialinės padėties, ji nebėra socialiai remtina. „Dabar tai niekam nebeįdomu – fondas nebežiūri į studento šeimos pajamas“, – sakė Vilniuje studijuojanti alytiškė.

Justinos teigimu, gaudama 400 litų padidintą stipendiją už gerą mokymąsi ir 390 litų dydžio socialinę stipendiją ji sostinėje galėjo išsiversti. „Tai man labai padėjo – aš išgyvendavau iš šitų pajamų. Bet jeigu dabar mano mamai dar sumažins atlyginimą, turėsiu ieškoti darbo. Tačiau tuomet nukentės mokslai ir aš negausiu stipendijos už pažangumą. Užburtas ratas! Esu nusivylusi, nes manau, kad universitetas turėtų remti tuos, kurie labai stengiasi“, – kalbėjo studentė.

Ji užsiminė, kad sumažėjus pajamoms gali apskritai mesti mokslus.

Šiemet socialines stipendijas gaunantys studentai turės pasidalyti beveik 60 mln. litų. Kiek šiai paramai būdavo skiriama anksčiau, ŠMM sunkiai gali pasakyti, nes jos būdavo suplaktos į vieną eilutę sau kitomis stipendijomis, o pinigus savarankiškai skirstydavo patys universitetai.

Putinaitė: sistema teisingesnė

Švietimo ir mokslo viceministrės Nerijos Putinaitės teigimu, naujas socialinių stipendijų perskirstymas yra socialiai teisingesnis. „Mūsų požiūriu, galimybė gauti socialinę stipendiją tiems, kuriems labiausiai reikia, išsiplėtė. Lėšos panaudojamos gerokai teisingiau. Be abejo, jeigu turėtume dvigubai daugiau pinigų, būtų galima ir kitiems skirti“, – sakė ji.

N. Putinaitė pabrėžė, kad iki šiol socialines stipendijas gaudavo nebūtinai tie, kuriems iš tiesų jų labiausiai reikėdavo: tai ir studentai iš daugiavaikių, bet pasiturinčių šeimų; iš gaunančiųjų kompensaciją už šildymą, bet turinčiųjų didelės vertės turto.

„Laikomės nuostatos išlaikyti 390 litų stipendijos dydį, tokio paties dydžio visų stipendijų fondą ir kad socialines stipendijas gautų panašus skaičius studentų“, – aiškino N. Putinaitė.

Į šią paramą galės pretenduoti ir studijuojantieji mokamose vietose, todėl bendras gaunančiųjų socialinę stipendiją studentų skaičius gali likti tas pats. Praėjusį semestrą pastarieji, net jeigu ir vertėsi vargingai, nuo socialinių stipendijų buvo nustumti. Dabar socialines stipendijas gali gauti ir ištęstinių studijų ar privačių aukštųjų mokyklų studentai.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys pabrėžė, kad socialinių stipendijų sistema turėtų apimti visus stokojančius studentus. „Iš pradžių vyko diskusija, kad sistemoje negali dalyvauti studijuojantieji savo lėšomis. Tuo metu diskusijos dėl kriterijų nebuvo, bet ir pati studentija šio klausimo nekėlė“, – prisiminė V. Stundys. Jis pažadėjo dar šią savaitę pasidomėti, ar nauja tvarka užtikrina socialinį teisingumą.

Atstovybėje mažiau darbo

Anksčiau socialinės stipendijos tekdavo ir neturintiesiems vieno iš tėvų arba kilusiems iš daugiavaikių šeimų. Jos padėdavo pragyventi ir tiems studentams, kurių šeimos gaudavo kompensacijas, pavyzdžiui, už šildymą, bet tai nėra socialinė pašalpa iš valstybės, todėl nebesiskaičiuoja.

Anot Vilniaus universiteto studentų atstovybės atstovės Romos Fedosejevaitės, šiuo metu į atstovybę dėl socialinių stipendijų per dieną kreipiasi vos vienas kitas jaunuolis, kai anksčiau atstovybės kolektyvas vos spėdavo suktis priimdamas pareiškėjus. „Dabar didžioji dalis mūsų atsakymų: jūs nebegalite pretenduoti į socialinę stipendiją. Mūsų universitete bus gerokai mažiau gaunančiųjų šią paramą. Studentai labai nepatenkinti ir nusivylę“, – sakė R. Fedosejevaitė.

Vyriausybė taip pat yra patikslinusi ir lėšų, skiriamų skatinamosioms stipendijoms skyrimo tvarką. Jų dydį nustato patys universitetai. ŠMM siūlo, kad aukštosios mokyklos stipendijas už gerą mokymąsi skirtų tik patiems pažangiausiems, tai yra 3–5 proc. visų studentų. Tuomet šių stipendijų dydis galėtų sudaryti 400–800 litų ir taip studentai esą būtų labiau motyvuoti. Pažangumo stipendijomis skatinant apie trečdalį studentų, kiekvienam tektų tik po keliasdešimt litų.

Marijus Širvinskas