Pavasarinis gamtos besipumpuravimas, kaip ir žmogiškosios gyvybės radimasis Žemėje yra stebuklas ir šventė. Gal todėl nuo seno mūsų protėviai šį gamtiškąjį virsmą džiugiai švesdavo. Vėliau, atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su Kristaus atgimimu ir pavadinta Velykomis. O kokių tradicijų laikosi išeiviai?

Per ilgus šimtmečius žmonija sugalvojo įvairių šios šventės papročių. Kai kurie jų pasimiršo, iki mūsų laikų atkeliavo išlikę papročiai, kuriuos mes naujai pritaikome gyvendami skirtingose kultūrinėse terpėse.
Dalis Velykų papročių – Verbų sekmadienis (kitur Palmių sekmadienis), ėjimas aplink bažnyčią minint Kristaus nueitą kančių kelią – tai krikščionybės suformuoti papročiai. Marginti kiaušiniai ir kt. – papročiai, kilę iš pagonių pavasario gamtos atgimimo šventės.

„Bet taip buvo visada“, - teigia Petras Tverijonas, Londono lietuvių Šv.Kazimiero bažnyčios kunigas. Jis sako nematąs šiuo atveju nepagarbos tikėjimui, nes papročių simboliai ar ženklai tik padeda išreikšti meilę pasirinktam tikėjimui.

Verbų sekmadienis
Kunigo žodžiais buvo nesunku įsitikinti per Verbines apsilankius Šv.Kazimiero bažnyčioje, kurioje kiekvieną savaitgalį apsilanko apie 250 Londone gyvenančių lietuvių su savo atžalomis.
Beje, vaikams ypač patinka praleisti valandą kitą bažnyčios svetainėje, kurioje jie smagiai darė kryželus iš palmės lapelių ar balto popieriaus.
Žinoma, nereikia tikėtis pamatyti Londone per Verbines Vilnijos krašto puošnių verbų, nors viena kita buvo parapijiečių rankose. Lietuvių išeiviai verbų tautiškumo nesureikšmina ir jas pasidaro iš visžalių augalų šakelių, žilvičių kačiukų, forzicijų ar smailių palmių lapų. Jų nuomone, svarbiausia nuoširdumas ir meilė tikėjimui, nes tai yra sielos šventė.

Velykų kiaušiniai
Kiaušinis pagonių religijoje simbolizuoja kosmosą (ovali forma), gyvybės atsiradimą, vaisingumą. Mūsų tautosaka byloja apie kiaušinio magišką galią, pvz., žemdirbiai pirmoje išartoje vagoje aukodavo kiaušinį Žemynai. Didžiausią galią turėję būtent Velykų kiaušiniai.

Lietuvoje velykiniai kiaušiniai dažniausiai marginami rašytiniu (vašku), skutinėtiniu ir tepliotiniu būdu. Kiaušinių marginimas turėjęs magišką reikšmę. Ant kiaušinių skutinėtos saulutės (kad netrūktų saulės), žvaigždės (kad netrūktų šviesos ir naktį), žalčiukai (kad pabustų gyvybė), įvairi augmenija, raštų deriniai.
Specialią reikšmę turi ir kiaušinio spalva. Raudona spalva simbolizavo gyvybę, juoda – žemę, mėlyna – dangų, žalia – bundančią augmeniją, geltona – pribrendusius javus.
Margučiai per Velykas buvo ir ridinėjami, kad susiliesdami su žeme žadintų požemio gyventojus.

Anglija.lt kalbintos tautietės sakė, jog margučių dažymo subtilybių išmokusios iš savo mamų ir močiučių. Nors Britanijoje per Velykas yra valgomi šokoladiniai zuikiai ir kiaušiniai, čia gyvenantys lietuviai be margučių savo šventinio stalo neįsivaizduoja. Jauna mama Jurga redakcijai sakė, kad kiaušinius moka išmarginti vašku, svogūnų lukštais, organiniais, dirbtiniais dažais ir būtinai naudoja augalų lapelius, žiedlapius, kruopas ir net apelsino žieves.

Anot kunigo P.Tverijono, per Velykas, kaip ir per Kalėdas, čia gyvenantys lietuviai mėgsta ateiti į bažnyčią ne tik pasimelsti, bet ir pabendrauti. Juolab per tokias šventes ir vaikams yra surengiama speciali nuotaikinga programa. Juk Velykos – didelė Žemės šventė visiems!

Anatolijus Jakimovas