Verslininkai su nerimu laukia Rusijos atsako į Lietuvos draugiškumą Gruzijai - Anglija.lt
 

Verslininkai su nerimu laukia Rusijos atsako į Lietuvos draugiškumą Gruzijai 

Andrius Sytas
Alfa.lt

Rusijos ir Gruzijos konflikte Lietuva aktyviai palaiko pastarąją šalį – tokia pozicija muša prakaitą su Rusija prekiaujantiems Lietuvos verslininkams. Yra manančiųjų, jog Rusija, niekada nevengusi ekonomikos naudoti kaip politikos įrankio, savo nepasitenkinimą Lietuvai pareikš ekonominėmis priemonėmis.

Pesimistai numato: gali paaiškėti, jog nemaža dalis lietuviškų prekių neatitinka rusiškų standartų, todėl jų importas bus stabdomas. Arba netikėtai pabrangs rusiškos dujos, galbūt net dėl „techninių“ priežasčių sutriks jų tiekimas.

Nerimo įpūtė ir Rusijos pasiuntinio Latvijoje Aleksandro Vešniakovo žodžiai antradienį, kai jis klaida pavadino Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentų deklaraciją, palaikančią Gruziją.

„Sprendžiant tokius rimtus klausimus negalima skubėti – galima padaryti rimtų klaidų, už kurias reikės ilgai mokėti“, – viešai poziciją išdėstė Rusijos diplomatas.

Pastaruoju metu Lietuvos ekonomikos analitikai dažnai kartoja, jog tolesnį Lietuvos augimą užtikrinti turėtų aktyvi prekyba su Rusija bei Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalimis. Nors Vakarai žengia į ekonominių negandų laikotarpį, Rusija bei NVS, atvirkščiai, sparčiai auga.

Rusija yra didžiausia Lietuvos prekybos tiek eksporto, tiek importo partnerė. Šįmet per pirmąjį pusmetį Lietuva į Rusiją eksportavo prekių už 4,1 mlrd. litų (tai buvo 15 proc. viso eksporto), įsivežė už 11,1 mlrd. litų (30 proc. viso importo).

Trumpa: Rusija turi mechanizmą Lietuvos importą sustabdyti per dieną

„Manau, kad jei Rusija Lietuvai taikys kokias nors neformalias „priemones“, tai didelėje Rusijos rinkoje niekas to nė nepastebės. Tuo metu Lietuvos rinkai pasekmių galima sulaukti, o kai kuriose šakose labai ženklių“, – Alfa.lt sakė Maskvoje reziduojantis Lietuvos komercijos atašė Rusijai Vitalijus Baranauskas.

Jis lygino, kad Rusijoje dirbantys verslininkai sakė pastebėję, jog prieš kelis mėnesius Lietuvoje uždraudus sovietinę simboliką, jų verslas pasidarė sunkesnis.

„Tai sukėlė Rusijos ekonominę reakciją. Verslininkai privačiuose pokalbiuose minėjo tai pajutę ir tiesiogiai, ir netiesiogiai, bendraudami su partneriais, kontraktoriais. Nors gal išties didelių padarinių ir nebuvo“, – kalbėjo V. Baranauskas.

Tad, jo nuomone, Rusijos reakcija į Lietuvos palankumą Gruzijai išties gali būti ekonominių ryšių ribojimas. „Matyt, ekonominis bendradarbiavimas gali būti paveiktas. Bet tikėkimės, kad kentėtų ne visos bendradarbiavimo sritys, tik tam tikra dalis“, – dėstė V. Baranauskas.

Verslininkai neabejoja, kad priemonės Rusijai paveikti jai neįtikusios šalies verslininkus egzistuoja ir yra parengtos naudoti.

„Jei rusai nuspręs kokiu nors būdu keršyti ar imtis veiksmų parodydami, jog nepritaria aktyviai pozicijai, bet koks eksportas gali būti sustabdytas per vieną dieną. Nesena istorija, kai buvo laikinai sustabdytas mūsų sūrio eksportas, rodo, kad toks mechanizmas yra sukurtas, patikrintas ir gali būti bet kada pritaikytas“, – kalbėjo didžiausio Lietuvos pieno perdirbėjo „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa.

Birželio viduryje Rusija laikinai sustabdė „Rokiškio sūrio“ produktų importą, paskelbusi, kad Rusijos pareigūnai viename iš mėginių rado neleistinų bakterijų. Kitą dieną draudimas buvo atšauktas. Lietuvos prižiūrėtojai bakterijų nerado, tačiau pažadėjo sugriežtinti pieno kontrolę.

„Kiek mes tyrėme sūrio produkciją, tokių neleistinų medžiagų nerado nei mūsų, nei Europos Sąjungos laboratorijos. Ar tai buvo atsakas į tuo metu Seime svarstomą draudimą naudoti sovietų simbolius susirinkimuose, ar tyrimo klaida, ar kas nors – niekas neatsakys. Bet po šitos istorijos priėmėme sprendimą visą laiką turėti „variantą B“ Rusijon eksportuojamam sūriui, esame jau iš dalies pasirengę visiškam draudimui. Vis dėlto jei jis įvyktų, būtų blogai visai pramonei: Rusijos rinka yra viena pelningesnių, į ją daug kas eksportuoja“, – svarstė R. Trumpa.

Nemaža dalis „Rokiškio sūrio“, kaip ir kitų stambiųjų Lietuvos pieno perdirbėjų, gaminių keliauja į Rytus. R. Trumpos vadovaujama įmonė ten išveža per ketvirtį pagamintų sūrių.

Rojaka: politikuok, be nepamiršk ekonomikos

Banko „DnB Nord“ analitikė Jekaterina Rojaka dėstė, jog mažai šaliai reikia ypač atsargiai derinti politikos bei ekonomikos interesus.

„Mums, mažai šaliai, su stipriu kaimynu gal reikėtų šiek tiek apdairiau vertinti mūsų politinio įsikišimo padarinius. Svarbu neprarasti ekonominių ryšių ir stengtis išsaugoti gerus santykius su kaimynais. Ir ne tik kaimynais. Geri santykiai padeda eksporto plėtrai, o tai dabar liko pagrindiniu ūkio augimo šaltiniu, nes vidaus paklausa, kaip augimo variklis, praktiškai išsemta“, – dėstė J. Rojaka.

„Bet kokiu atveju Lietuva yra priversta balansuoti tarp ekonomikos ir politikos. Nors politikos per vieną dieną nenorime ir negalime pakeisti, bet nereikėtų pamiršti, jog ekonominiais ryšiais esame glaudžiai susiję su rytų rinka, kuri lieka viena perspektyviausių stagnuojančios Europos Sąjungos fone“, – sakė ji.

Akstinas: viskas priklauso nuo Lietuvos sąjungininkų gausos

Tuo, kad Rusija už palankumą jos priešininkei per karinį konfliktą gali bausti ekonominėmis priemonėmis, neabejoja Tarptautinių prekybos rūmų vadovas Algimantas Akstinas.

Bet jis svarstė, kad bausmės priklausysiančios nuo to, kiek įtakingų bendraminčių turės Lietuva.

„Jei demonstruosime ne pasaulinę nuomonę, Lietuva, kaip kitos mažos valstybės, gali sulaukti ekonominės blokados. Jei nebus vienybės, jei kitos šalys Europos Sąjungoje palaikys Rusijos interesus ar bus neutralios – tai sankcijos gali būti labai nepalankios Lietuvai. O pirmieji signalai, pavyzdžiui, Rusijos veiksmus teisinanti Prancūzijos reakcija, kol kas gąsdina“, – svarstė jis.

Ekonominis Rusijos poveikis šaliai būtų skausmingas, kalbėjo A. Akstinas: „Ir tai dar pasunkintų išėjimą iš krizės – Rusija yra mažiau paliesta pasaulinio nuosmukio nei Europa. Tačiau ši didelė, perspektyvi rinka gali užsiverti nemažam kiekiui lietuviškų prekių, o tai kompensuoti bus pakankamai sudėtinga.“

Jo nuomone, Rusija gali imtis formaliai teisėtų, tačiau veiksmingų priemonių eksportui iš Lietuvos sulaikyti – pavyzdžiui, pripažinti lietuviškus gaminius, kai neatitinka kurių nors sertifikatų ar reikalavimų. „Yra Gruzijos, Moldovos, Lenkijos pavyzdžių, kaip tai daryta. Rusija moka taip elgtis“, – svarstė A. Akstinas.

Taip pat, jo nuomone, Lietuvai gali netikėtai pabrangti dujos ar sutrikti dujos bei naftos tiekimas.

„O jei Europos Sąjunga bus susikaldžiusi dėl Gruzijos, bandys dangstytis europiniais interesais, Rusijai bus atrištos rankos šitaip pasielgti“, – mano Tarptautinių prekybos rūmų vadovas.

„Pieno žvaigždžių“ vykdantysis direktorius Linas Sasnauskas sakė Rusijos politinę riziką įvertinęs seniai. Tačiau konkrečių scenarijų dėl konflikto su Gruzija įmonė neturi.

„Įvykiai dar tik prasidėję, mes dar niekaip nesirengėme. Mes nežinome, kokia bus Rusijos reakcija – ar pasekmės bus labai skaudžios, ar tik šiek tiek, ar vien bus pakalbėta ir viskas nurims. Jei būtų kokių nors politinių akcijų, tai jos vienareikšmiškai turėtų neigiamos įtakos. Su Rusijos rizika gyvename ne pirmus metus, ją esame supratę ir įvertinę, nuolat ieškome išeičių. Nė viena įmonė visų kiaušinių nelaiko vienoje kraitelėje“, – svarstė L. Sasnauskas.

Kai buvo uždrausti sovietų simboliai, pablogėjusių verslo sąlygų įmonė nepajuto. „Buvo politinio atspalvio pranešimų, bet verslui įtakos neturėjo“, – apibūdino įmonės vadovas.

Rusijos ambasados Lietuvoje prekybos atstovas Igoris Zotovas su Alfa.lt bendrauti nepanoro.

Andrius Sytas
Alfa.lt

Rusijos ir Gruzijos konflikte Lietuva aktyviai palaiko pastarąją šalį – tokia pozicija muša prakaitą su Rusija prekiaujantiems Lietuvos verslininkams. Yra manančiųjų, jog Rusija, niekada nevengusi ekonomikos naudoti kaip politikos įrankio, savo nepasitenkinimą Lietuvai pareikš ekonominėmis priemonėmis.

Pesimistai numato: gali paaiškėti, jog nemaža dalis lietuviškų prekių neatitinka rusiškų standartų, todėl jų importas bus stabdomas. Arba netikėtai pabrangs rusiškos dujos, galbūt net dėl „techninių“ priežasčių sutriks jų tiekimas.

Nerimo įpūtė ir Rusijos pasiuntinio Latvijoje Aleksandro Vešniakovo žodžiai antradienį, kai jis klaida pavadino Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentų deklaraciją, palaikančią Gruziją.

„Sprendžiant tokius rimtus klausimus negalima skubėti – galima padaryti rimtų klaidų, už kurias reikės ilgai mokėti“, – viešai poziciją išdėstė Rusijos diplomatas.

Pastaruoju metu Lietuvos ekonomikos analitikai dažnai kartoja, jog tolesnį Lietuvos augimą užtikrinti turėtų aktyvi prekyba su Rusija bei Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalimis. Nors Vakarai žengia į ekonominių negandų laikotarpį, Rusija bei NVS, atvirkščiai, sparčiai auga.

Rusija yra didžiausia Lietuvos prekybos tiek eksporto, tiek importo partnerė. Šįmet per pirmąjį pusmetį Lietuva į Rusiją eksportavo prekių už 4,1 mlrd. litų (tai buvo 15 proc. viso eksporto), įsivežė už 11,1 mlrd. litų (30 proc. viso importo).

Trumpa: Rusija turi mechanizmą Lietuvos importą sustabdyti per dieną

„Manau, kad jei Rusija Lietuvai taikys kokias nors neformalias „priemones“, tai didelėje Rusijos rinkoje niekas to nė nepastebės. Tuo metu Lietuvos rinkai pasekmių galima sulaukti, o kai kuriose šakose labai ženklių“, – Alfa.lt sakė Maskvoje reziduojantis Lietuvos komercijos atašė Rusijai Vitalijus Baranauskas.

Jis lygino, kad Rusijoje dirbantys verslininkai sakė pastebėję, jog prieš kelis mėnesius Lietuvoje uždraudus sovietinę simboliką, jų verslas pasidarė sunkesnis.

„Tai sukėlė Rusijos ekonominę reakciją. Verslininkai privačiuose pokalbiuose minėjo tai pajutę ir tiesiogiai, ir netiesiogiai, bendraudami su partneriais, kontraktoriais. Nors gal išties didelių padarinių ir nebuvo“, – kalbėjo V. Baranauskas.

Tad, jo nuomone, Rusijos reakcija į Lietuvos palankumą Gruzijai išties gali būti ekonominių ryšių ribojimas. „Matyt, ekonominis bendradarbiavimas gali būti paveiktas. Bet tikėkimės, kad kentėtų ne visos bendradarbiavimo sritys, tik tam tikra dalis“, – dėstė V. Baranauskas.

Verslininkai neabejoja, kad priemonės Rusijai paveikti jai neįtikusios šalies verslininkus egzistuoja ir yra parengtos naudoti.

„Jei rusai nuspręs kokiu nors būdu keršyti ar imtis veiksmų parodydami, jog nepritaria aktyviai pozicijai, bet koks eksportas gali būti sustabdytas per vieną dieną. Nesena istorija, kai buvo laikinai sustabdytas mūsų sūrio eksportas, rodo, kad toks mechanizmas yra sukurtas, patikrintas ir gali būti bet kada pritaikytas“, – kalbėjo didžiausio Lietuvos pieno perdirbėjo „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa.

Birželio viduryje Rusija laikinai sustabdė „Rokiškio sūrio“ produktų importą, paskelbusi, kad Rusijos pareigūnai viename iš mėginių rado neleistinų bakterijų. Kitą dieną draudimas buvo atšauktas. Lietuvos prižiūrėtojai bakterijų nerado, tačiau pažadėjo sugriežtinti pieno kontrolę.

„Kiek mes tyrėme sūrio produkciją, tokių neleistinų medžiagų nerado nei mūsų, nei Europos Sąjungos laboratorijos. Ar tai buvo atsakas į tuo metu Seime svarstomą draudimą naudoti sovietų simbolius susirinkimuose, ar tyrimo klaida, ar kas nors – niekas neatsakys. Bet po šitos istorijos priėmėme sprendimą visą laiką turėti „variantą B“ Rusijon eksportuojamam sūriui, esame jau iš dalies pasirengę visiškam draudimui. Vis dėlto jei jis įvyktų, būtų blogai visai pramonei: Rusijos rinka yra viena pelningesnių, į ją daug kas eksportuoja“, – svarstė R. Trumpa.

Nemaža dalis „Rokiškio sūrio“, kaip ir kitų stambiųjų Lietuvos pieno perdirbėjų, gaminių keliauja į Rytus. R. Trumpos vadovaujama įmonė ten išveža per ketvirtį pagamintų sūrių.

Rojaka: politikuok, be nepamiršk ekonomikos

Banko „DnB Nord“ analitikė Jekaterina Rojaka dėstė, jog mažai šaliai reikia ypač atsargiai derinti politikos bei ekonomikos interesus.

„Mums, mažai šaliai, su stipriu kaimynu gal reikėtų šiek tiek apdairiau vertinti mūsų politinio įsikišimo padarinius. Svarbu neprarasti ekonominių ryšių ir stengtis išsaugoti gerus santykius su kaimynais. Ir ne tik kaimynais. Geri santykiai padeda eksporto plėtrai, o tai dabar liko pagrindiniu ūkio augimo šaltiniu, nes vidaus paklausa, kaip augimo variklis, praktiškai išsemta“, – dėstė J. Rojaka.

„Bet kokiu atveju Lietuva yra priversta balansuoti tarp ekonomikos ir politikos. Nors politikos per vieną dieną nenorime ir negalime pakeisti, bet nereikėtų pamiršti, jog ekonominiais ryšiais esame glaudžiai susiję su rytų rinka, kuri lieka viena perspektyviausių stagnuojančios Europos Sąjungos fone“, – sakė ji.

Akstinas: viskas priklauso nuo Lietuvos sąjungininkų gausos

Tuo, kad Rusija už palankumą jos priešininkei per karinį konfliktą gali bausti ekonominėmis priemonėmis, neabejoja Tarptautinių prekybos rūmų vadovas Algimantas Akstinas.

Bet jis svarstė, kad bausmės priklausysiančios nuo to, kiek įtakingų bendraminčių turės Lietuva.

„Jei demonstruosime ne pasaulinę nuomonę, Lietuva, kaip kitos mažos valstybės, gali sulaukti ekonominės blokados. Jei nebus vienybės, jei kitos šalys Europos Sąjungoje palaikys Rusijos interesus ar bus neutralios – tai sankcijos gali būti labai nepalankios Lietuvai. O pirmieji signalai, pavyzdžiui, Rusijos veiksmus teisinanti Prancūzijos reakcija, kol kas gąsdina“, – svarstė jis.

Ekonominis Rusijos poveikis šaliai būtų skausmingas, kalbėjo A. Akstinas: „Ir tai dar pasunkintų išėjimą iš krizės – Rusija yra mažiau paliesta pasaulinio nuosmukio nei Europa. Tačiau ši didelė, perspektyvi rinka gali užsiverti nemažam kiekiui lietuviškų prekių, o tai kompensuoti bus pakankamai sudėtinga.“

Jo nuomone, Rusija gali imtis formaliai teisėtų, tačiau veiksmingų priemonių eksportui iš Lietuvos sulaikyti – pavyzdžiui, pripažinti lietuviškus gaminius, kai neatitinka kurių nors sertifikatų ar reikalavimų. „Yra Gruzijos, Moldovos, Lenkijos pavyzdžių, kaip tai daryta. Rusija moka taip elgtis“, – svarstė A. Akstinas.

Taip pat, jo nuomone, Lietuvai gali netikėtai pabrangti dujos ar sutrikti dujos bei naftos tiekimas.

„O jei Europos Sąjunga bus susikaldžiusi dėl Gruzijos, bandys dangstytis europiniais interesais, Rusijai bus atrištos rankos šitaip pasielgti“, – mano Tarptautinių prekybos rūmų vadovas.

„Pieno žvaigždžių“ vykdantysis direktorius Linas Sasnauskas sakė Rusijos politinę riziką įvertinęs seniai. Tačiau konkrečių scenarijų dėl konflikto su Gruzija įmonė neturi.

„Įvykiai dar tik prasidėję, mes dar niekaip nesirengėme. Mes nežinome, kokia bus Rusijos reakcija – ar pasekmės bus labai skaudžios, ar tik šiek tiek, ar vien bus pakalbėta ir viskas nurims. Jei būtų kokių nors politinių akcijų, tai jos vienareikšmiškai turėtų neigiamos įtakos. Su Rusijos rizika gyvename ne pirmus metus, ją esame supratę ir įvertinę, nuolat ieškome išeičių. Nė viena įmonė visų kiaušinių nelaiko vienoje kraitelėje“, – svarstė L. Sasnauskas.

Kai buvo uždrausti sovietų simboliai, pablogėjusių verslo sąlygų įmonė nepajuto. „Buvo politinio atspalvio pranešimų, bet verslui įtakos neturėjo“, – apibūdino įmonės vadovas.

Rusijos ambasados Lietuvoje prekybos atstovas Igoris Zotovas su Alfa.lt bendrauti nepanoro.

 (Komentarų: 5)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: