Verslo Anglijoje pradžia. II dalis. Finansų planavimas 

Internetinis blogas Cepelinas.co.uk pristato straipsnių seriją apie verslo pradžią Anglijoje. Šiuose straipsniuose bus aptarti visi svarbiausi dalykai, kuriuos reikia žinoti ir mokėti, norint verslo idėją paversti tikru verslu. Šio blogo autorius - Anglija.lt bendrasavininkas Remigijus Kostrovickas.

Pirmoje straipsnio dalyje pristačiau jums šios straipsnio herojus – konditerę Bronę ir jos vyrą automobilių meistrą Stasį. Atvykę į Angliją, jie bandė užsiimti verslu, bet abejiems teko nusivilti. Viena iš pagrindinių Bronės ir Stasio verslų žlugimo priežaščių buvo nemokėjimas skaičiuoti ir pažiūrėti į ateitį. Čia ir aptarsiu svarbiausiu finansinio planavimo niuansus.

Moki skaičiuoti ir planuoti – nepražūsi

Puikiai pamenu tą momentą, kai 2004-ųjų rudenį pirmą kartą susėdome su būsimu partneriu Laurynu aptarti galimo verslo. Mes ilgai šnekučiavomės, fantazavome apie verslo imperijas, tarptautines korporacijas ir kastuvais semiamus pinigus. Patikėjote? :) Pats pirmas dalykas, kurį aptarėme vos tik nusprendę daryti biznį, buvo pinigų srautai.

Išlaidų apskaičiavimas

Nei aš, nei Laurynas neturėjome jokių santaupų, tad verslą reikėjo pradėti nuo nulio. Tokia situacija mums iš karto padėjo suvokti finansų planavimo svarbą – mums reikėjo iš karto bandyti uždirbti pinigus ir žiūrėti, kad jų gautume daugiau nei išleidžiame (atrodo, paprastas dalykas, bet labai dažnai pamirštamas). Kaip mes tai padarėme?

Visų pirma, pabandėme kiek įmanoma tiksliau paskaičiuoti mūsų tiesiogines išlaidas. Pagrindinę jų dalį sudarė mūsų produkto – laikraščio – maketavimas, spausdinimas ir išvežiojimas. Šios išlaidos buvo mums palankios tuo, kad jas galėjome labai tiksliai apskaičiuoti. Su spaustuve, maketuotoju bei išvežiotojais sutarėme tikslias paslaugų kainas, tad, dar net nepasirodžius pirmajam „gazietos“ numeriui, mes tiksliai žinojome, kiek jam reikės išleisti lėšų. Pinigų laikraščio medžiagos paruošimui bei buhalterio samdymui mums nereikėjo – nusprendėme iš pradžių šiuos darbus atlikti savo jėgomis, nes turėjome reikiamos patirties.

Tiesa, būtinai reikia paminėti, kad pirmaisiais savo gyvavimo metais laikraštis nebuvo nei man, nei Laurynui pagrindinis pajamų šaltinis. Dažnai daroma klaida – pradėjęs verslą žmogus tikisi, kad labai greitai galės iš šio verslo gyventi. Dėl tokio klaidingo požiūrio šio straipsnio herojai Bronės ir Stasys sukišo į savo verslą visas santaupas. Aišku, paskaičiuoti, kada tos investicijos apsipirks, jie pamiršo.

Pajamų apskaičiavimas

Didžiausias klaustukas pačioje pradžioje mums buvo pajamos. Žinojome, kad norime uždirbti iš pačio laikraščio pardavimų bei iš reklamos, bet nežinojome, nei kaip seksis pardavinėti laikraštį, nei kiek firmų norės reklamuotis pas mus. Vienintelė loginė išeitis buvo perskambinti visiems žinomiems lietuvių verslininkams ir pasiūlyti reklamuotis mūsų leidinyje. Sau nusibrėžėme konkretų tikslą – tol, kol nesurinksime už reklamą tiek pinigų, kad atsipirktų laikraščio leidyba, pačio laikraščio nespausdinsime. Tiesą pasakius, kitaip pasielgti mes ir negalėjome, nes neturėjome savų pinigų.

Jei mūsų herojė Bronė būtų nusistačiusi mažiausias pajamas, reikalingas tortų kepimui, ji būtų galėjusi nesunkiai perskambinti visiems pažįstamiems, įdėti nemokamus skelbimą į Anglija.lt ir taip patyrinėti rinką ir užsitikrinti reikiamą užsakymų kiekį.

Tokia strategija (pajamų užsitikrinimas dar prieš suteikiant paslaugą) turi ir pliusų, ir minusų. Didžiausias pliusas akivaizdus – tu pradedi verslą tik tada, kai esi tikras, jog jis atsipirks. Didžiausias minusas – susirinkti pinigų iš klientų dar prieš pradedant veiklą nėra taip lengva, o kartais – net neįmanoma. Mums šiuo atveju ypatingai padėjo tai, kad, dirbdami savo ankstesniuose darbuose (aš – laikraštyje, vėliau – buhalterinėje kompanijoje, Laurynas – toje pačioje buhalterinėje kompanijoje), susipažinome su daugeliu lietuvių verslininkų. Apie pažinčių svarbą versle pasistengsiu parašyti atskirą straipsnelį.

Bendra padėtis to meto Londono lietuvių rinkoje irgi buvo mums palanki – nebuvo nė vieno vietinio lietuviško laikraščio, tad mūsų paslaugos iš karto turėjo nemažą paklausą. Apie rinkos tyrimą ir kitus svarbiausius rinkodaros aspektus pradedant verslą parašysiu atskirą šio straipsnio dalį.

Pavojai

Kokie su finansais susiję pavojai tyko savo verslą pradedančių Britanijos lietuvių? Tikriausiai, dažniausiai pasitaikanti klaida – nesugebėjimas tiksliai apskaičiuoti išlaidų/investicijų ir jų grąžos (Bronė ir Stasys dėl to ilgai graužėsi nagus). Dažnai žmogui atrodo, kad, jei jis investuos į savo naująjį verslą daug lėšų, tos lėšos bet kuriuo atveju atsipirks. Tokie pradedantys verslininkai yra ypatingai skanus kąsnelis žiniasklaidos priemonėms ar kitokias paslaugas teikiančioms kompanijoms. Nesąžiningas reklamos pardavimų vadybininkas tokiam „žaliam“ verslininkui gali įkišti paslaugų ar prekių už dideles sumas, prižadėjęs, kad išlaidos tikrai atsipirks su kaupu. Taip tikrai nėra. Būtent dėl to mes savo reklamos pardavėjams griežtai neleidžiame išnaudoti patirties neturinčių verslininkų. Mums gi žymiai geriau, kad žmogus nebankrutuotų išleidęs visus pinigus reklamai, o taptų mūsų ilgalaikiu nuolatiniu klientu.

Kitas pavojus – netikslus pajamų ir išlaidų apskaičiavimas. Galiu drąsiai iš patirties sakyti, kad realios išlaidos labai dažnai viršija planuotas išlaidas, ypač, kai pradedamas naujas verslas ir visų išlaidų numatyti tiesiog neįmanoma dėl patirties stokos. Visada turėk omenyje ir būk tam pasiruošęs – neišleisk visų santaupų iki paskutinio penso.

Pajamos dažnai irgi būna apskaičiuojamos klaidingai, nes žmogus tikisi parduoti daugiau prekių ar paslaugų, nei realiai parduos. Geriausias tokios klaidos pavyzdys – naujos kavinės ar restoranai. Dažnai kainos ką tik atsidariusiose naujose maitinimo ir girdymo įstaigose iš pradžių būna nedidelės, bet po to greitai išauga. Gudrus ir patyręs baro ar restorano savininkas gali specialiai sumažinti kainas tam, kad pritrauktų daugiau lankytojų. Ir šiuo atveju viskas yra super, tačiau neretai mažos kainos būna dėl to, jog savininkai iš karto tikisi didelio lankytojų srauto. Pamatę, kad sužaisti su kiekybe (mažesnės kainos, bet daugiau pirkėjų) nepavyks, jie bando kelti kainas, tikėdamiesi taip padidinti pajamas. Ir tai yra labai didelė klaida, nes lankytojų nuo to nepadaugės – kodėl žmogus turėtų eiti į vietą, kurioje niekas nesilanko, o kainos per pastaruosius kelis mėnesius stipriai pakilo? Aš jau nekalbu apie tai, kad, didinant kainas, prekių ir aptarnavimo kokybė dažniausiai nepakyla.

Išvados

Ypatingai dažna klaida pradedant verslą – finansinio planavimo svarbos nesuvokimas. Vieni nepaskaičiuoja piningų srautų, nes apie tai net nesusimąsto, kiti viliasi, kad viskas įsibėgės savaime. Treti – nesureikšmina ir neįtraukia į apskaitą įvairių išlaidų, kurios, jas visas sudėjus, sudaro ne tokią ir mažą sumą. Šios finansinio aplaidumo problemos ypatingai aktualios Britanijos lietuviams, nes nemaža mūsų dalis savo verslą dėl įvairių priežasčių pradedame tik emigravę. Čia eilinį kartą norisi pabrėžti – JEI ANGLIJOJE VERSLĄ PRADĖTI IR VYKDYTI YRA KUR KAS PAPRASČIAU, NEI LIETUVOJE, TAI DAR NEREIŠKIA, KAD NEREIKIA UŽSIIMTI FINANSINIU PLANAVIMU.

Be abejo, visada buvo ir bus žmonių, kuriems pasiseka. Pasitaiko atvejų, kai verslas nuo pat pradžios būna sėkmingas ir neapskaičiuotos pajamos padengia net ir dideles neapskaičiuotas išlaidas, tačiau tokie atvejai tikrai yra reti. Žodžiu, nereikia tikėtis, kad laimėsi loteriją, geriau ramiai atsisėsti ir viską suplanuoti :)

Dėmesio. Čia aptariau finansinį planavimą verslo pradžioje, tačiau akivaizdu, kad pinigėlius reikia skaičiuoti ir išlaidas bei pajamas planuoti nuolatos. Apie tai pakalbėsiu šio straipsnio skyriuje „Apskaita, buhalterijos vedimo pagrindai“.

Jei turi pastabų dėl šio straipsnio ar nori pasidalinti patirtimi, būtinai parašyk savo mintis po žemiau esančiame komentarų skyriuje. Ačiū :)

Remigijus, Cepelinas.co.uk

PS. prisijunk prie Cepelinas.co.uk feisbuke adresu:
https://www.facebook.com/Cepelinas.co.uk ;)

Internetinis blogas Cepelinas.co.uk pristato straipsnių seriją apie verslo pradžią Anglijoje. Šiuose straipsniuose bus aptarti visi svarbiausi dalykai, kuriuos reikia žinoti ir mokėti, norint verslo idėją paversti tikru verslu. Šio blogo autorius - Anglija.lt bendrasavininkas Remigijus Kostrovickas.

Pirmoje straipsnio dalyje pristačiau jums šios straipsnio herojus – konditerę Bronę ir jos vyrą automobilių meistrą Stasį. Atvykę į Angliją, jie bandė užsiimti verslu, bet abejiems teko nusivilti. Viena iš pagrindinių Bronės ir Stasio verslų žlugimo priežaščių buvo nemokėjimas skaičiuoti ir pažiūrėti į ateitį. Čia ir aptarsiu svarbiausiu finansinio planavimo niuansus.

Moki skaičiuoti ir planuoti – nepražūsi

Puikiai pamenu tą momentą, kai 2004-ųjų rudenį pirmą kartą susėdome su būsimu partneriu Laurynu aptarti galimo verslo. Mes ilgai šnekučiavomės, fantazavome apie verslo imperijas, tarptautines korporacijas ir kastuvais semiamus pinigus. Patikėjote? :) Pats pirmas dalykas, kurį aptarėme vos tik nusprendę daryti biznį, buvo pinigų srautai.

Išlaidų apskaičiavimas

Nei aš, nei Laurynas neturėjome jokių santaupų, tad verslą reikėjo pradėti nuo nulio. Tokia situacija mums iš karto padėjo suvokti finansų planavimo svarbą – mums reikėjo iš karto bandyti uždirbti pinigus ir žiūrėti, kad jų gautume daugiau nei išleidžiame (atrodo, paprastas dalykas, bet labai dažnai pamirštamas). Kaip mes tai padarėme?

Visų pirma, pabandėme kiek įmanoma tiksliau paskaičiuoti mūsų tiesiogines išlaidas. Pagrindinę jų dalį sudarė mūsų produkto – laikraščio – maketavimas, spausdinimas ir išvežiojimas. Šios išlaidos buvo mums palankios tuo, kad jas galėjome labai tiksliai apskaičiuoti. Su spaustuve, maketuotoju bei išvežiotojais sutarėme tikslias paslaugų kainas, tad, dar net nepasirodžius pirmajam „gazietos“ numeriui, mes tiksliai žinojome, kiek jam reikės išleisti lėšų. Pinigų laikraščio medžiagos paruošimui bei buhalterio samdymui mums nereikėjo – nusprendėme iš pradžių šiuos darbus atlikti savo jėgomis, nes turėjome reikiamos patirties.

Tiesa, būtinai reikia paminėti, kad pirmaisiais savo gyvavimo metais laikraštis nebuvo nei man, nei Laurynui pagrindinis pajamų šaltinis. Dažnai daroma klaida – pradėjęs verslą žmogus tikisi, kad labai greitai galės iš šio verslo gyventi. Dėl tokio klaidingo požiūrio šio straipsnio herojai Bronės ir Stasys sukišo į savo verslą visas santaupas. Aišku, paskaičiuoti, kada tos investicijos apsipirks, jie pamiršo.

Pajamų apskaičiavimas

Didžiausias klaustukas pačioje pradžioje mums buvo pajamos. Žinojome, kad norime uždirbti iš pačio laikraščio pardavimų bei iš reklamos, bet nežinojome, nei kaip seksis pardavinėti laikraštį, nei kiek firmų norės reklamuotis pas mus. Vienintelė loginė išeitis buvo perskambinti visiems žinomiems lietuvių verslininkams ir pasiūlyti reklamuotis mūsų leidinyje. Sau nusibrėžėme konkretų tikslą – tol, kol nesurinksime už reklamą tiek pinigų, kad atsipirktų laikraščio leidyba, pačio laikraščio nespausdinsime. Tiesą pasakius, kitaip pasielgti mes ir negalėjome, nes neturėjome savų pinigų.

Jei mūsų herojė Bronė būtų nusistačiusi mažiausias pajamas, reikalingas tortų kepimui, ji būtų galėjusi nesunkiai perskambinti visiems pažįstamiems, įdėti nemokamus skelbimą į Anglija.lt ir taip patyrinėti rinką ir užsitikrinti reikiamą užsakymų kiekį.

Tokia strategija (pajamų užsitikrinimas dar prieš suteikiant paslaugą) turi ir pliusų, ir minusų. Didžiausias pliusas akivaizdus – tu pradedi verslą tik tada, kai esi tikras, jog jis atsipirks. Didžiausias minusas – susirinkti pinigų iš klientų dar prieš pradedant veiklą nėra taip lengva, o kartais – net neįmanoma. Mums šiuo atveju ypatingai padėjo tai, kad, dirbdami savo ankstesniuose darbuose (aš – laikraštyje, vėliau – buhalterinėje kompanijoje, Laurynas – toje pačioje buhalterinėje kompanijoje), susipažinome su daugeliu lietuvių verslininkų. Apie pažinčių svarbą versle pasistengsiu parašyti atskirą straipsnelį.

Bendra padėtis to meto Londono lietuvių rinkoje irgi buvo mums palanki – nebuvo nė vieno vietinio lietuviško laikraščio, tad mūsų paslaugos iš karto turėjo nemažą paklausą. Apie rinkos tyrimą ir kitus svarbiausius rinkodaros aspektus pradedant verslą parašysiu atskirą šio straipsnio dalį.

Pavojai

Kokie su finansais susiję pavojai tyko savo verslą pradedančių Britanijos lietuvių? Tikriausiai, dažniausiai pasitaikanti klaida – nesugebėjimas tiksliai apskaičiuoti išlaidų/investicijų ir jų grąžos (Bronė ir Stasys dėl to ilgai graužėsi nagus). Dažnai žmogui atrodo, kad, jei jis investuos į savo naująjį verslą daug lėšų, tos lėšos bet kuriuo atveju atsipirks. Tokie pradedantys verslininkai yra ypatingai skanus kąsnelis žiniasklaidos priemonėms ar kitokias paslaugas teikiančioms kompanijoms. Nesąžiningas reklamos pardavimų vadybininkas tokiam „žaliam“ verslininkui gali įkišti paslaugų ar prekių už dideles sumas, prižadėjęs, kad išlaidos tikrai atsipirks su kaupu. Taip tikrai nėra. Būtent dėl to mes savo reklamos pardavėjams griežtai neleidžiame išnaudoti patirties neturinčių verslininkų. Mums gi žymiai geriau, kad žmogus nebankrutuotų išleidęs visus pinigus reklamai, o taptų mūsų ilgalaikiu nuolatiniu klientu.

Kitas pavojus – netikslus pajamų ir išlaidų apskaičiavimas. Galiu drąsiai iš patirties sakyti, kad realios išlaidos labai dažnai viršija planuotas išlaidas, ypač, kai pradedamas naujas verslas ir visų išlaidų numatyti tiesiog neįmanoma dėl patirties stokos. Visada turėk omenyje ir būk tam pasiruošęs – neišleisk visų santaupų iki paskutinio penso.

Pajamos dažnai irgi būna apskaičiuojamos klaidingai, nes žmogus tikisi parduoti daugiau prekių ar paslaugų, nei realiai parduos. Geriausias tokios klaidos pavyzdys – naujos kavinės ar restoranai. Dažnai kainos ką tik atsidariusiose naujose maitinimo ir girdymo įstaigose iš pradžių būna nedidelės, bet po to greitai išauga. Gudrus ir patyręs baro ar restorano savininkas gali specialiai sumažinti kainas tam, kad pritrauktų daugiau lankytojų. Ir šiuo atveju viskas yra super, tačiau neretai mažos kainos būna dėl to, jog savininkai iš karto tikisi didelio lankytojų srauto. Pamatę, kad sužaisti su kiekybe (mažesnės kainos, bet daugiau pirkėjų) nepavyks, jie bando kelti kainas, tikėdamiesi taip padidinti pajamas. Ir tai yra labai didelė klaida, nes lankytojų nuo to nepadaugės – kodėl žmogus turėtų eiti į vietą, kurioje niekas nesilanko, o kainos per pastaruosius kelis mėnesius stipriai pakilo? Aš jau nekalbu apie tai, kad, didinant kainas, prekių ir aptarnavimo kokybė dažniausiai nepakyla.

Išvados

Ypatingai dažna klaida pradedant verslą – finansinio planavimo svarbos nesuvokimas. Vieni nepaskaičiuoja piningų srautų, nes apie tai net nesusimąsto, kiti viliasi, kad viskas įsibėgės savaime. Treti – nesureikšmina ir neįtraukia į apskaitą įvairių išlaidų, kurios, jas visas sudėjus, sudaro ne tokią ir mažą sumą. Šios finansinio aplaidumo problemos ypatingai aktualios Britanijos lietuviams, nes nemaža mūsų dalis savo verslą dėl įvairių priežasčių pradedame tik emigravę. Čia eilinį kartą norisi pabrėžti – JEI ANGLIJOJE VERSLĄ PRADĖTI IR VYKDYTI YRA KUR KAS PAPRASČIAU, NEI LIETUVOJE, TAI DAR NEREIŠKIA, KAD NEREIKIA UŽSIIMTI FINANSINIU PLANAVIMU.

Be abejo, visada buvo ir bus žmonių, kuriems pasiseka. Pasitaiko atvejų, kai verslas nuo pat pradžios būna sėkmingas ir neapskaičiuotos pajamos padengia net ir dideles neapskaičiuotas išlaidas, tačiau tokie atvejai tikrai yra reti. Žodžiu, nereikia tikėtis, kad laimėsi loteriją, geriau ramiai atsisėsti ir viską suplanuoti :)

Dėmesio. Čia aptariau finansinį planavimą verslo pradžioje, tačiau akivaizdu, kad pinigėlius reikia skaičiuoti ir išlaidas bei pajamas planuoti nuolatos. Apie tai pakalbėsiu šio straipsnio skyriuje „Apskaita, buhalterijos vedimo pagrindai“.

Jei turi pastabų dėl šio straipsnio ar nori pasidalinti patirtimi, būtinai parašyk savo mintis po žemiau esančiame komentarų skyriuje. Ačiū :)

Remigijus, Cepelinas.co.uk

PS. prisijunk prie Cepelinas.co.uk feisbuke adresu:
https://www.facebook.com/Cepelinas.co.uk ;)

 (Komentarų: 4)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: