Zita Čepaitė

Lietuvoje vienišiai neturi gero vardo. Nesusituokę dažnai vadinami senmergėmis ar senberniais, o išsiskyrusieji – gyvanašliais. Apie juos kalbama su pašaipa, panieka ar baime. Kai kas mėgsta paaimanuoti, kad jos ar jo gyvenimas nenusisekė. Kadaise kaime dainuodavo: „Kur mes senas mergas dėsim?“ – „Į Rygą, į Rygą, į kaliošų fabriką.“ Savęs gailėti ir kitus kaltinti: moterys – tuos „diedus“, o vyrai – tas “bobas“ – linkę ir patys vienišiai. O kaip vieniši žmonės jaučiasi Anglijoje?

Vienišių Jungtinėje Karalystėje priskaičiuojama apie 12 mln., tai yra beveik penktadalis visų gyventojų. Didžioji jų dalis – žmonės, kurie daugiausia laiko skiria darbui, o laisvalaikiu jie džiaugiasi tomis galimybėmis, kurias gali teikti jokių įsipareigojimų ar šeimyninių rūpesčių nevaržomas gyvenimas. Pirmiausia – tai galimybė susipažinti su naujais žmonėmis ir kas žino, galbūt sutikti tą, dėl kurio ar kurios verta prarasti žavų vienišiaus statusą.

Iš tikrųjų vienišų žmonių laisvalaikio organizavimas JK tapo gana dideliu ir pelningu verslu. Viena šio verslo krypčių – internetiniai pažinčių puslapiai. Tačiau yra nemažai žmonių, labiau mėgstančių susipažinti tiesiogiai. Tad greta internetinių puslapių atsiranda vis daugiau vienišiams skirtų renginių, tokių kaip „greitieji“ pasimatymai, vienišių vakarėliai ar savaitgalio išvykos. Vien Londone veikia keliolika tokio pobūdžio organizacijų ar klubų. Vieni jų stengiasi sukviesti kuo daugiau vienišų vyrų ir moterų, kitur žmonės buriami pagal pomėgius ar laisvalaikio praleidimo būdą.

Tiems, kam virš trisdešimt

Paprasčiausi primena Lietuvoje įprastus renginius, kurie vadindavosi „Tiems, kam virš trisdešimt“. Organizatoriai vakarėlį paprastai rengia užsakytame bare ar viešbutyje. Tokių renginių organizatoriai paprastai stengiasi sutraukti kuo daugiau vienišų vyrų ir moterų. Tokie vakarėliai rengiami ten, kur kainos „nesikandžioja“, kad vidutines pajamas turintys vienišiai galėtų ir už bilietą maždaug 10 svarų susimokėti ir alumi ar vynu pasivaišinti.

Trečią dešimtmetį įpusėjusi lietuvė Daiva, jau penkeri metai gyvenanti Londone, į tokius vakarėlius pradėjo vaikščioti visai neseniai. „Kai pirmą kartą ėjau, labai jaučiausi nesmagiai. Atrodė, kad žiūri į mane kaip į kokią nevykėlę, kuri atėjo vyro medžioti. Buvau baisiai susikausčiusi, bet vienas iškvietė pašokti, kitas pakalbino ir palaipsniui pasidarė visai smagu“, – pirmuosius įspūdžius prisimena Daiva.

Moteris pasakojo, kad tokių vakarėlių atmosfera gana draugiška ir daug kas priklauso nuo paties žmogaus.

„Galima į viską žiūrėti kaip į kažkokį nevykėlių suėjimą. Tas būdinga mums, lietuviams. Tačiau kita vertus, ten susirenkantys žmonės į tokius renginius žiūri ne tiek kaip į pažinčių klubą, bet kaip į laisvalaikio praleidimo būdą. Sueina, pašoka, pasikalba“, – sakė ji.

Būti lietuve – ne prestižas

Į klausimą, ar pavyko sutikti tą vienintelį, dėl kurio galėtų prarasti galvą, Daiva neatsakė. Tik pasiguodė, kad prisipažinti, jog esi lietuvė, nėra smagu.
„Visai neseniai susipažinau su tokiu vyriškiu ir, aišku, iš akcento pažįsta, kad esu ne britė. Klausia – iš kur. Pasakiau – iš Lietuvos. Tai jis iš karto prisiminė, kad laikraščiai rašė, jog vyras nužudė savo žmoną dėl lietuvės prostitutės. Pati pasijutau kaip kokia prostitutė“, – pasakoja simpatiškos išvaizdos lietuvė.
Lietuvių – nei vyrų, nei moterų – tokiuose vakarėliuose jai sutikti neteko. Tik kartą vienas ją pašokdinęs vyriškis prisipažino, kad ji jau antroji tą vakarą jo sutikta lietuvė ir buvo pasišovęs jas supažindinti. Tačiau po kiek laiko grįžęs pasakė, kad toji kita lietuvė pažindintis nenori.

„Tačiau čia, manau, retas atvejis, nes lietuviai į tokius vakarėlius neina. Pirmiausia dėl kalbos, juk reikia ne tik akis vartyti, bet ir bendrauti“, – sako angliškai laisvai kalbanti Daiva.

Lietuviai – stuobriai

Daiva buvo ištekėjusi Lietuvoje, tačiau išsiskyrė, nes vyras girtaudavo. Galbūt tai lėmė, kad lietuviais vyrais ji yra nusivylusi.

„Nežinau, gal jie atvažiavę į Angliją ir pasidarė kitokie, bet aš netikiu. Turbūt kokie buvo stuobriai, tokie ir liko. Randu internete ar lietuvių laikraščiuose skelbimų apie tai, kad vyriškis ieško draugės ar panašiai, bet niekada neskambinau. Gal ir ne visi blogi, bet neįdomu ir tiek“, – tvirtina moteris.

Tačiau nemažai Londone gyvenančių vienišų lietuvių mielai naudojasi pažinčių skelbimais ar internetinėmis pažinčių svetainėmis. Viena telefonu pakalbinta moteris teigė sulaukusi tiek vyrų skambučių, kad jau po poros dienų turėjo skambinti į redakciją ir prašyti, kad išimtų jos skelbimą.

Vyrus, su kuriais norėtų toliau bendrauti, ji sakė atsirenkanti pagal kalbėjimo būdą ir balso intonaciją – jei nesikeikia, jei balsas negrubus, neužkimęs, jei mandagus, tada sutaria susitikti.

„Kiek „išbrokavau“? Be skaičiaus? O su keliais sutariau susitikti, bus matyt“, – kalbėjo moteris.

Ji sakė nenorėtų susidėti su tokiu, kuris Lietuvoje turi šeimą, o čia irgi ieško draugės, bet pripažino, kad tokia rizika egzistuoja. Tačiau kito varianto, kaip susipažinti su vienišais vyrais, ji sakė nežinanti – tik pažinčių skelbimus.

„Greitieji“ pasimatymai

Londone vienišiams galimybių susipažinti kiek tik nori. Ir ne vien vakarėliai su gėrimais ir šokiais, kur daug kas priklauso nuo išorinio patrauklumo ir sugebėjimo bendrauti su nepažįstamais žmonėmis. Lengvai ir laisvai užmegzti pokalbį gali ne kiekvienas, tad tiems, kurie mažiau drąsūs, padėti gali vadinamieji „greitieji“ pasimatymai.

Į tokį renginį paprastai sukviečiamas vienodas skaičius vyrų ir moterų. Atvykę visi gauna lipdukus su savo vardais, kuriuos prisisega ant krūtinės, rašiklį ir mažą bloknotėlį užrašams. Moterys pasodinamos prie staliukų ir kiekviena pavaišinama taure gėrimo. Vyrai „dėl drąsos“, panašiai kaip ir Lietuvoje, jau būna prieš tai pasivaišinę prie baro. Tada organizatoriai trumpai supažindina, kas ir kaip vyksta, ir vyrai paleidžiami cirkuliuoti tarp stalų ir bandyti savo laimę.

Vienam pokalbiui paprastai skiriama ne daugiau kaip trys minutės, nors jeigu susitikusieji vienas kitam patinka, gali užsitęsti ir ilgiau. Pagrindinis tikslas – sudaryti galimybę susipažinti su kuo daugiau žmonių, tad viena iš „greitojo“ pasimatymo sąlygų – greitis.

Tokie pasimatymai turi savo privalumų. Pirmiausia – galimybė susitikti daug naujų priešingos lyties asmenų. Antra, ir tai labai palengvina bendravimą, žinojimas, kad visi čia ateina vedami to paties tikslo – susitikti su naujais žmonėmis. Nustatytos 3 minutės – pakankamas laiko tarpsnis palikti gerą įspūdį ir ne per ilgas, kad galėtumėte vienas kitam įgristi. Ir, be to, niekas nereikalauja asmeninių duomenų – kiekvienas sprendžia, kiek apie save kitam žmogui pasakoti.

Bendravimo klubai

Vienišiams skirtų renginių pasiūla kasmet įvairėja. Greta “greitųjų” pasimatymų vienišiai kviečiami į vyno ar alaus ragavimo vakarėlius, vienišių savaitgalius, vienišių atostogas, iškilmingas vakarienes prie žvakių šviesos, iškylas pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis.

Dar viena įdomybė – Anglijoje veikiantis specialus socialinių renginių klubas, kai į renginius ar įvykius gali ateiti ir poros, tačiau taip susiklostė, kad dažniausiai ten renkasi vieniši vidutinio amžiaus žmonės. Ypač populiarus Londone įsikūręs „ExecEvents Club“, kuris sudaro galimybę panašios mąstysenos ir gyvenimo būdo asmenims kartu lankytis renginiuose, susipažinti ir susidraugauti. Tai ne pasimatymų agentūra, o socialinis klubas, sukviečiantis labai užsiėmusius ir savo laisvalaikiu pasirūpinti nespėjančius profesionalus kartu praleisti laiką. Dažnai tai būna išvykos į Operos spektaklius „Holland Park“, į „Royal Ascot“ žirgų lenktynes, į Kenwoodo muzikos festivalį su pikniku parke ar kitus stilingus ir neretai arti 100 svarų kainuojančius renginius.

Į pasimatymą kviečia... automobilis

Vienišiai išradingi. Pavyzdžiui tie, kas į Londoną atvyksta iš kitų šalių ar miestų, naujų pažinčių paieškai naudoja internetinius puslapius, kur dedami skelbimai apie bendrai nuomojamus butus ar namus. Tokiuose skelbimuose neretai yra nurodoma, kad bute gyvena du vaikinai ar merginos ir ieško dar dviejų priešingos lyties gyventojų “balanso vardan”.

O naujausias išradimas – vadinamosios “autopažintys”. Automobilių nuomos kompanija „Avis“ neseniai atliko tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad automobilių vairuotojai – 65 proc. vyrų ir 72 proc. moterų – nors kartą buvo įsitraukę į flirtą. Dažniausiai – sustojus prie šviesoforo ar įstrigus kamštyje atkreipiamas dėmesys į gretimame automobilyje prie vairo sėdintį priešingos lyties asmenį. Tiesa, toji situacija turi savo nemalonią pusę – raudoną šviesoforo šviesą keičia žalia arba kamštis pajuda ir dviejų vienas kitam simpatiją pajutusių automobilininkų atmintyje geriausiu atveju lieka keliaženklis automobilio numeris.

Tačiau nėra padėties be išeities. Britanijoje jau susikūrė bent dvi interneto svetainės, kur galima nusiųsti patikusio asmens automobilio numerį ir, jei jis yra registruotas ir jei automobilio savininkas bus linkęs eiti į pažintį, internetinio puslapio operatorius sudarys galimybę transporto kamštyje vienas kitu susižavėjusiems žmonėms susisiekti.

Beje, yra ir kitokių, paprastesnių būdų, kaip pranešti kitiems, kad esi vienišas ir lauki dėmesio. Vokiečiai ant antenos prisiriša kaspinėlį, o Italijoje galima sutikti automobilių su širdies pavidalo ženklu, užkištu už galinio lango ir telefono numeriu.