Nė nepradėjęs dirbti vyras neatlaikė likimo draugų patyčių ir išėjo į Linkolno miesto gatvę. Dviem savaitėms tapęs benamiu jis įtaria, kad iš jo tyčiotasi ne be įdarbinimo agentų žinios.

Už pasiūlytą darbą Anglijos daržovių ūkyje Ričardas Rožėnas sumokėjo 2650 litų, bet vos atvykęs į šią šalį jis tapo vietos policijos vaikomu tarpuvarčių gyventoju. Vyriškis tikina pažadėto darbo nė nepradėjęs dirbti dėl to, kad vos spėjęs apsigyventi įdarbinimo agentūros darbuotojų paskirtoje vietoje išgyveno nežmoniškas patyčias. Iš jo tyčiojosi tokie pat, kaip ir jis, į Angliją dirbti atvykę vyrai. R.Rožėnui peršasi išvada, kad patyčias sugalvojo įdarbinimo agentūros „Aulina“ atstovai, siekdami pasisavinti jo sumokėtą įmoką.

Neištvėrė priekabių

Aukštesnįjį išsilavinimą ir darbo Anglijoje patirties jau turintis 39–erių R.Rožėnas pastaruosius pusantrų metų buvo Darbo biržos klientas. Naršydamas po internetą birželio pabaigoje jis aptiko, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose įdarbinimo agentūrų tinklą sukūrusi viešoji įstaiga „Aulina“ siūlo darbą Anglijos daržovių ūkyje. Nuėjusiam į Panevėžyje įsikūrusį „Aulinos“ biurą R.Rožėnui pasiūlyta važiuoti dirbti jau po savaitės. Už įdarbinimo paslaugą, agentūros pavadintą „programa“, jis sumokėjo 2650 litų ir pristatė dokumentus, įrodančius, kad yra sveikas ir neteistas. Liepos 15–ąją „Aulinos“ autobusiuku vyriškis drauge su kitais aštuoniais keleiviais iš vienos Kauno degalinės išvyko Anglijos link. Jų kelionės tikslas buvo Linkolno miestas.

R.Rožėnas prisiminė, kad Linkolne buvo nuvežtas į kontorą, pildė angliškus dokumentus, kurių nesuprato, po jais dėjo parašą. Vėliau buvo nugabentas į butą, kuriame turėjo apsigyventi su kitais keturiais vyrais. Deja, vos tik įžengė į laikinuosius namus, išsiskyrė dirbti atvykusių vyrų charakteriai. Prasidėjo priekabiavimas. „Maniau, nedaug trūksta, kad mane apiplėštų ir užmuštų“, – LŽ prisipažino vyriškis. Iš pradžių jis sako pagalbos ieškojęs kviesdamas policiją. Tačiau prastai mokantis anglų kalbą R.Rožėnas pareigūnams nesugebėjo paaiškinti, kas tarp vyrų vyksta. Anot vyriškio, policininkams išvažiavus, jam taikomas psichologinis smurtas tapo nepakeliamas. Pasičiupęs vien piniginę, panevėžietis paspruko nuo smurtavusių vyrų.

Smurtas buvo sąmoningas?

Pabėgęs nuo smurtautojų, dvi savaites R.Rožėnas miegojo laiptinėse ir tarpuvartėse. „Basčiausi po miestą, klausinėjau, gal kur atsirastų darbo. Neturėjau drabužių persirengti, nebuvo kur nusiprausti. Šalau, todėl manęs pagailėjęs vienas anglas padovanojo megztinį. Mano nelaimei, vietos jaunuoliai užpuolė mane ir tą megztinį atėmė. Buvau jį beatgaunąs, bet prisistatę policininkai dovanotą megztinį paėmė kaip smurto įkaltį. Likau, kaip stoviu“, – nelaimės dienas prisiminė R.Rožėnas.

Jis teigė nežinojęs jam surastos darbovietės, o į butą bijojęs eiti, kad vyrai vėl neimtų terorizuoti. Kai jau visai prarado viltį gauti darbo, nusipirko autobuso bilietą į Panevėžį, už jį sumokėjo 170 Anglijos svarų. Grįžęs į Lietuvą kompiuterio naršyklėje įrašė jį įdarbinusios „Aulinos“ pavadinimą ir pašiurpo. Vyras perskaitė, kiek daug žmonių prisipažįsta patekę į tos pačios įdarbinimo įstaigos pinkles.

Apgautieji rašo, kaip nuvežti į Angliją buvo tiesiog pamesti ir nepasiūlyta jokio darbo, pasakoja apie darbo vietose tvyrantį smurtą. Būtent atsiliepimai internete ir paties liūdna patirtis R.Rožėną esą privertė susimąstyti, kad smurtas galėjo būti sąmoningai suplanuotas. Vyras įtaria, kad įdarbinti įsipareigojusi įmonė siekė jo pabėgimo nuo smurtautojų, o agentūrai liktų jo sumokėti nemaži pinigai. R.Rožėnas mano, kad įdarbinimo agentūra turėtų atlyginti už patirtas kančias.

Įdarbinimo paslaugas teikiančios viešosios įstaigos „Aulina“ direktorė Rita Biliukaitė LŽ pateikė kitokią įvykių versiją. Direktorės surinktais duomenimis, vos nuvykęs į Linkolno mieste jam surastą gyvenamąją vietą, R.Rožėnas ėmė tikinti esąs pagrobtas dar Lietuvoje ir jėga atgabentas į Angliją. Esą todėl vyras kvietė policiją ir prašė, kad jį išvaduotų. Pagrobimo versijai nepasitvirtinus, viską metęs R.Rožėnas dingo. „Pati skambinau šiam žmogui, klausiau, kuo galėtume padėti. Tačiau jis atsisakė bendrauti, vėliau visai išjungė telefoną“, – teigė R.Biliukaitė. „Aulinos“ direktorė neatmeta prielaidos, kad dar kelionės į Angliją metu R.Rožėnas persigalvojo. Esą tolesni įvykiai tebuvo pačio vyriškio sugalvotas būdas atsiimti už tarpininkavimą įdarbinant sumokėtus pinigus.

Pakenkė įmonės prestižui

LŽ žurnalistei priminus, kad nuo sausio 5–osios, vadovaujantis Europos Sąjungos direktyvomis, negalima imti mokesčių (nei tiesioginių, nei netiesioginių) už tarpininkavimą įdarbinant užsienyje, R.Biliukaitė tikino tai puikiai žinanti. „Neturime teisės imti pinigų už darbdavio suradimą, kliento konsultavimą, supažindinimą su darbo sutartimi, gyvenamosios vietos suradimo užsakymą.

Tačiau su ieškančiuoju darbo pasirašome programą, kurioje numatytas apmokėjimas už kelionę į šalį, kurioje surastas darbas, įsidarbinti reikalingų dokumentų vertimą bei kitas paslaugas“, – aiškino direktorė. Pasak jos, susitvarkyti dokumentus, nuvykti į užsienio valstybę, kurioje jam surastas darbas, žmogus gali ir pats. Tačiau R.Rožėnas panoro, kad juo būtų pasirūpinta, tad sutiko mokėti už paslaugas agentūrai.

„Aulinos“ vadovė griežtai paneigė, kad smurtas galėjo būti vienas iš būdų atsikratyti pinigus sumokėjusiu potencialiu darbuotoju. Ji tikino, kad panevėžiečio pabėgimas iš buto ir darbo pakenkė jos vadovaujamos įstaigos įvaizdžiui. R.Rožėnui atsiųstame laiške viešosios įstaigos „Aulina“ direktorė R.Biliukaitė užsimena pasiliekanti teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad vyriškis atlygintų jiems padarytą ir moralinę, ir materialinę žalą.

Daiva Baronienė, „Lietuvos žinios“