Lenkų rinkimų akcijos valdoma Vilniaus rajono savivaldybė darbuotojus renkasi pagal tai, ar jie moka lenkų kalbą.

Vilniaus rajono savivaldybės darbo skelbimuose reikalaujama mokėti vietinę kalbą – ne lietuvių, bet lenkų, nes kitaip darbuotojai esą nesusikalbėtų su rajono gyventojais, kurių du trečdaliai yra lenkai.

„Mes girdėjome, kad ir Panevėžyje, ir Akmenėje iš kai ko reikalauja, o ypač – Vilniaus, Šalčininkų rajonuose. Aš pats matau skelbimus į mokyklų direktorių pareigas, kai be valstybinės reikalauja vietinės kalbos, bet kyla klausimas, kuo remiantis reikalaujama tos vietinės kalbos, ir kas ta vietinė kalba“, -aiškina „Vilnijos“ draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva.

Tuo metu Lenkų rinkimų akcijos valdomos savivaldybės atstovai tikina, kad pirmiausiai paiso vietos gyventojų interesų. „Mes esame tarp žemės ir dangaus, nes iš vienos pusės turime visą institucijos ratą, ir atstovų, ir dar kažin ko. Iš kitos pusės – turime savo gyventojus, kurie ateina ir klausia, kodėl yra diskriminuojami“, – sako Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sekretorė Renata Cytacka.

„Yra pas mus viena darbuotoja, kuri gali susikalbėti rusų kalba, bet nenori, žmonės yra parašę nemažai skundų, ji jau turi papeikimą, kad gali susikalbėti, bet nenori, – tiesiog tas principingas požiūris, kad eikit, išmokit valstybinę kalbą“, – teigia rajono merė Marija Rekst.

Specialistai tvirtina, kad toks kalbos reikalavimas pažeidžia ne tik valstybinės kalbos įstatymą, bet yra ir antikonstitucinis. Konstitucinės teisės specialistas Egidijus Jarašiūnas aiškina, kad visos valstybės ir savivaldos institucijos turi dirbti valstybine kalba ir visi asmenys turi galimybę kreiptis į jas valstybine kalba.

„Bet koks reikalavimas mokėti kažkokias kitas kalbas yra akivaizdžiai antikonstitucinis“, – teigia jis.

Ką tik praėjusiuose rinkimuose viena iš Lenkų rinkimų akcijos programos nuostatų buvo ta, kad valstybinės kalbos atestacijos negavęs asmuo jokiu būdu negali būti atleistas iš darbo. Pagal kitą – tautinių mažumų atstovai turi būti įdarbinami proporcingai jų skaičiui valstybėje. Tokie siekiai laisvosios rinkos specialistų ir politologų buvo įvertinti kaip nerealūs ir neapgalvoti.