Vilniaus ir Kauno oro uostuose planuojama įvesti mokesčius neįgaliesiems - Anglija.lt
 

Vilniaus ir Kauno oro uostuose planuojama įvesti mokesčius neįgaliesiems 

Du didžiausi Lietuvoje tarptautiniai Vilniaus ir Kauno oro uostai planuoja taikyti naują mokestį - už neįgalių keleivių aptarnavimą.

Vilniaus oro uostas skrydžių bendroves raštu informavo, kad nuo šių metų spalio 1 dienos už aptarnautą jų neįgalų klientą ims 98 litų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Tuo tarpu Kauno oro uostas dėl tokio mokesčio dar derasi su pagrindiniu vežėju Airijos "Ryanair", norėtų jį suderinti su užsakomuosius skrydžius vykdančia Lietuvos kapitalo įmone "flyLAL-Lithuanian Airlines". Pastaroji didžiausią rinkos dalį užima Vilniuje.

Vienintelis Palangos oro uostas neketina įvesti tokio mokesčio.

"Investicijos į neįgalių keleivių aptarnavimo infrastruktūrą nebuvo tokios didelės, kad įvedinėtume papildomą mokestį. Negi tada reiktų apmokestinti ir vandenį, kuriuo keleiviai pasinaudoja oro uoste", - BNS sakė Palangos oro uosto direktorius Leonas Kvietkauskas.

Vilniaus oro uosto atstovas spaudai ir ryšiams su visuomene Arūnas Marcinkevičius BNS patvirtino, kad oro uostas vežėjus raštu informavo apie būsimą mokestį.

"Jis įvedamas remiantis Europos Parlamento priimtu reglamentu. Nieko neteisėto ar neteisingo čia nėra", - teigė jis.

Kauno oro uosto direktorius Arijandas Šliupas BNS sakė, kad šiuo metu dėl ribotos judėsenos asmenų aptarnavimo mokesčio yra deramasi.

"Nenorime įpareigoti ar nurodyti. Sieksime susikalbėti ir rasti kompromisą", - sakė jis.

Anot A.Šliupo, vargu, ar naujas mokestis padidintų bilietų kainą neįgaliajam keleiviui, nes sąskaita būtų pateikiam oro įmonei ir mokestis "išsidalintų" visiems pastarosios įmonės klientams.

Tuo tarpu degalų brangymetį išgyvenančios oro įmonės nerimauja, kad naujas mokestis gali dar padidinti jų išlaidas.

Anot Kauno oro uosto vadovo, būtų teisinga, jei oro uostai pasirūpintų reikiama infrastruktūra, o visus be išimties keleivius aptarnautų antžeminio aptarnavimo įmonės.

"Bandėme tartis su antžemines paslaugas teikiančiomis įmonėmis, kad jos, perimdamos keleivius nuo registravimo iki įlaipinimo į lėktuvą, neįgaliuosius aptarnautų nemokamai, tačiau jos nesutiko, motyvuodamos kaštais. Tokiu atveju oro uostas pagal teisės aktus gali reikalauti kompensacijos, kadangi jis šią paslaugą yra įpareigotas teikti, o avialinijos sumoka tik nusileidimo, stovėjimo mokesčius", - sakė A.Šliupas.

Viena brangiausių neįgaliųjų keleivių infrastruktūros dalių yra laikomi specialūs automobiliai su keltuvais, kuriais neįgalusis pakeliamas iki paties lėktuvo. Kelerių metų senumo tokios paskirties mikroautobusas kainuoja apie 100 tūkst. litų, o naujas - dar apie 40 proc. brangiau.

Tarptautiniai Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai yra visiškai pasiruošę vykdyti Europos Sąjungos rezoliuciją dėl neįgaliųjų ir ribotos judėsenos žmonių galimybės patogiai keliauti oro transportu, kuri įsigaliojo liepos 26 dieną.

Dabr oro uostuose įrengtos specialios neįgaliųjų keleivių atvykimo ir aptarnavimo vietos, skelbiami kontaktiniai adresai specialistų, kurie suteiks pagalbą keliautojams, sukurti specialūs interneto puslapiai.

Vilniaus tarptautinis oro uostas neįgaliems ir ribotos judėsenos keleiviams aptarnauti pritaikytas nuo 2006 metų. Pastačius naują terminalą, paslaugų spektras buvo išplėstas, o nuo liepos 25 dienos sostinės oro uoste suteikiama pagalba atitinka ES rezoliucijos reikalavimus.

Du didžiausi Lietuvoje tarptautiniai Vilniaus ir Kauno oro uostai planuoja taikyti naują mokestį - už neįgalių keleivių aptarnavimą.

Vilniaus oro uostas skrydžių bendroves raštu informavo, kad nuo šių metų spalio 1 dienos už aptarnautą jų neįgalų klientą ims 98 litų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Tuo tarpu Kauno oro uostas dėl tokio mokesčio dar derasi su pagrindiniu vežėju Airijos "Ryanair", norėtų jį suderinti su užsakomuosius skrydžius vykdančia Lietuvos kapitalo įmone "flyLAL-Lithuanian Airlines". Pastaroji didžiausią rinkos dalį užima Vilniuje.

Vienintelis Palangos oro uostas neketina įvesti tokio mokesčio.

"Investicijos į neįgalių keleivių aptarnavimo infrastruktūrą nebuvo tokios didelės, kad įvedinėtume papildomą mokestį. Negi tada reiktų apmokestinti ir vandenį, kuriuo keleiviai pasinaudoja oro uoste", - BNS sakė Palangos oro uosto direktorius Leonas Kvietkauskas.

Vilniaus oro uosto atstovas spaudai ir ryšiams su visuomene Arūnas Marcinkevičius BNS patvirtino, kad oro uostas vežėjus raštu informavo apie būsimą mokestį.

"Jis įvedamas remiantis Europos Parlamento priimtu reglamentu. Nieko neteisėto ar neteisingo čia nėra", - teigė jis.

Kauno oro uosto direktorius Arijandas Šliupas BNS sakė, kad šiuo metu dėl ribotos judėsenos asmenų aptarnavimo mokesčio yra deramasi.

"Nenorime įpareigoti ar nurodyti. Sieksime susikalbėti ir rasti kompromisą", - sakė jis.

Anot A.Šliupo, vargu, ar naujas mokestis padidintų bilietų kainą neįgaliajam keleiviui, nes sąskaita būtų pateikiam oro įmonei ir mokestis "išsidalintų" visiems pastarosios įmonės klientams.

Tuo tarpu degalų brangymetį išgyvenančios oro įmonės nerimauja, kad naujas mokestis gali dar padidinti jų išlaidas.

Anot Kauno oro uosto vadovo, būtų teisinga, jei oro uostai pasirūpintų reikiama infrastruktūra, o visus be išimties keleivius aptarnautų antžeminio aptarnavimo įmonės.

"Bandėme tartis su antžemines paslaugas teikiančiomis įmonėmis, kad jos, perimdamos keleivius nuo registravimo iki įlaipinimo į lėktuvą, neįgaliuosius aptarnautų nemokamai, tačiau jos nesutiko, motyvuodamos kaštais. Tokiu atveju oro uostas pagal teisės aktus gali reikalauti kompensacijos, kadangi jis šią paslaugą yra įpareigotas teikti, o avialinijos sumoka tik nusileidimo, stovėjimo mokesčius", - sakė A.Šliupas.

Viena brangiausių neįgaliųjų keleivių infrastruktūros dalių yra laikomi specialūs automobiliai su keltuvais, kuriais neįgalusis pakeliamas iki paties lėktuvo. Kelerių metų senumo tokios paskirties mikroautobusas kainuoja apie 100 tūkst. litų, o naujas - dar apie 40 proc. brangiau.

Tarptautiniai Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai yra visiškai pasiruošę vykdyti Europos Sąjungos rezoliuciją dėl neįgaliųjų ir ribotos judėsenos žmonių galimybės patogiai keliauti oro transportu, kuri įsigaliojo liepos 26 dieną.

Dabr oro uostuose įrengtos specialios neįgaliųjų keleivių atvykimo ir aptarnavimo vietos, skelbiami kontaktiniai adresai specialistų, kurie suteiks pagalbą keliautojams, sukurti specialūs interneto puslapiai.

Vilniaus tarptautinis oro uostas neįgaliems ir ribotos judėsenos keleiviams aptarnauti pritaikytas nuo 2006 metų. Pastačius naują terminalą, paslaugų spektras buvo išplėstas, o nuo liepos 25 dienos sostinės oro uoste suteikiama pagalba atitinka ES rezoliucijos reikalavimus.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: