Vilniaus miesto savivaldybė ketina romams pagal panaudos sutartį skirti dabar jų apgyventą žemę ir joje pastatyti kilnojamus namelius. Vilniaus vicemeras Stanislovas Šriūbėnas tikina, kad toks projektas miestui kainuos keletą milijonų litų. Pasak jo, visgi romų bendruomenei padėti verta, nes „gražios aplinkos nekyla ranka niokoti“.

„Teritorijoje, kuri yra sutvarkyta, pasikeičia gyvenimo lygis. [...] Kažkaip žmogui nebekyla ranka teršti, jei aplinka tvarkinga“, – aiškino, kodėl reikia investuoti į čigonų taborą, S. Šriūbėnas.

Tačiau tiesiogiai pasakyti, ar tikisi, kad romai pakeis savo gyvenimo būdą, gavę tokias savivaldybės investicijas, vicemeras nesiryžo.

Anot S. Šriūbėno, Vilniaus savivaldybė linkusi pamėginti sutvarkyti tą gyvenvietę, kad ji atrodytų taip, kaip kitos.

„Kalbame apie namukus, nes, jei bus tvarkoma teritorija, tiesiamos gatvės, nameliai turi būti pastatyti pagal projektą. Su dabartiniais namais tai nelabai išeis“, – įsitikinęs vicemeras.

Iki rugsėjo 15 d. Vilniaus apskritis turi Vilniaus savivaldybei pateikti atsakymą, ar leis romų dabar neteisėtai apgyventą žemę oficialiai panaudos būdu skirti romų bendruomenei. Šiuo metu apie 500 asmenų turinti romų bendruomenė naudojasi 7,6 ha žemės.

Tik du romų namai joje pastatyti teisėtai. Kiek yra neteisėtų statinių, vicemeras prisipažino nežinąs.

„Gal ir reikėtų žinoti, kiek jų ten yra, bet jei vakar buvo 20, tai nenustebsiu, jei šiandien jau yra 22, todėl prisipažinsiu, skaičių nežinau“, – sakė vicemeras.

Jei savivaldybei pavyks panaudos būdu gauti romų taboro teritoriją iš Vilniaus apskrities, tuomet teritorijos sutvarkymui bus prašoma pinigų iš ES fondų.

„Šis projektas kainuos kelis milijonus: tai inžineriniai tinklai, nuotekų sutvarkymas, kelių sutvarkymas bent iki žvyrkelių – apie asfaltuotus nėra kalbama. Tai – jau daugiau kaip milijonas. O dar, sakykime, 50 namelių mažiausiai po 25 tūkst. litų. Tikrai ne vieną milijoną šis projekats kainuos“, – skaičiavo vicemeras.

Iki šiol, anot S. Šriūbėno, į romų taborą savivaldybė yra investavusi maždaug 120 tūkst. litų, be to, žiemą romams sostinės valdžia dar parūpindavo ir sunkvežimį kitą malkų.

Nauju projektu savivaldybė nori tik sutvarkyti romų gyvenamą teritoriją, bet, nors romai ir pageidautų savivaldybės dotacijų, už komunalinius patarnavimus romai, anot S. Šriūbėno, turėtų mokėti patys.

„Už komunalines paslaugas jie turės mokėti patys, nes jų bendruomenė niekuo nesiskiria nuo lietuvių, rusų ar kitų bendruomenių“, – kalbėjo vicemeras.

Iki šiol romų bendruomenė nesutiko griauti neteisėtai pastatytų namų, dabar, anot S. Šriūbėno, jų pozicija keičiasi.

Pasak S. Šriūbėno, kitas romų prašymas – buvusiame policijos pastate įkurti kebabinę – greičiausiai bus patenkintas iki rugsėjo 10 d. „Mes paprašėme, kad jie raštiškai užtikrintų, kad ten bus verslas. Tuomet, manau, mes metams pagal panaudos sutartį tai leisime daryti“, – teigė S. Šriūbėnas.

Liepa Pečeliūnaitė