Kaip parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, teiginiui, kad tėvai migruoja ne iš gero gyvenimo, dažniau pritaria vyrai ir 26-45 m. respondentai. Moterys, vyresnio amžiaus respondentai bei didmiesčių gyventojai dažniau linkę manyti, kad vaikus auginantys tėvai neturi moralinės teisės palikti vaikų Lietuvoje.

Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Daiva Balčiūnienė teigia, kad apie šią be emigravusių tėvų likusius vaikus diskutuoja psichologai, sociologai ir pedagogai, besibaiminantys, kad šio reiškinio pasekmės gali būti rimtos. Anot psichologės, tėvų palikti vaikai jaučia didelę nuoskaudą, net jeigu paliekami pas mylinčius artimus žmones. Patyrę psichologinę traumą vaikai prisipažįsta, kad pinigai ir tėvų siunčiamos dovanos jų neguodžia.

D.Balčiūnienė įsitikinusi, kad jeigu tėvai neturi kitos išeities, kaip tik emigruoti, jie turėtų pagalvoti, kaip kartu pasiimti vaikus.

„Jei tėvai Lietuvoje neturi darbo, neišgyvena, jaučiasi nelaimingi, kamuojami depresijos, vargu, ar vaikams gerai. Tačiau vien materialinės pusės pagerėjimo neužtenka. Šeima visgi turi būti kartu, todėl išvykti be vaikų tėvai galėtų nebent trumpam – kol įsitvirtins, ras tinkamą būstą. Mat tėvų išvykimą vaikai supranta kaip netektį," - pasakoja psichologė.

Agresija - netekties atgarsis

Prieš keletą metų atliktas sociologinis tyrimas parodė, kad tėvų emigraciją patyrę vaikai dažniau išgyvena neigiamas emocijas (liūdesį ir pyktį), rečiau – teigiamas (džiaugsmą ir pasitikėjimą savimi). Tėvų išvykimas pagal poveikį prilyginamas skyryboms. Tokie vaikai tampa uždaresni, turi mažiau draugų, jie mažiau patenkinti ir savo išvaizda.

Pasitaiko, kad tokie vaikai tampa agresyvūs mokykloje. Specialistai tai paaiškina teigdami, kad tėvams emigravus vaikų priežiūra namuose įgauna liberaliai anarchistinį braižą - emocine, pažintine, dvasine ar vertybine prasmėmis jų auklėjimas minimalus, labiau rūpinamasi šių vaikų materialine ir fizine gerove.

Sociologai nerimauja, kad tokia karta išaugs su polinkiu į smurtą, specifiniu savęs ir tarpasmeninių santykiu požiūriu. Specialistai įsitikinę, kad šie vaikai turėtų būti skiriami prie atskiros socialinės grupės, kuriai reikalingas toks pats valstybės ir visuomenės dėmesys kaip našlaičiams ar probleminėms šeimoms.

80% vaikų svajoja išvykti pas tėvus

Alytaus Šaltinių pagrindinės mokyklos socialinės pedagogės Astos Kumiščienės teigimu, paliekami įvairiausio amžiaus vaikai – tiek pradinukai, tiek vyresni. „Šiuo metu turime 63 tokius vaikus iš maždaug 830, tačiau kad būtų išvykę abu tėvai, tokių yra tik du. Dažniausiai vaikas lieka su vienu iš tėvų. Daugiau išvažiuoja tėtis nei mama, nors turime atvejų, ypač tarp pradinukų, kai išvyksta būtent mamos. Beje, pastebime, vaikas sunkiau išgyvena mamos nei tėčio išvykimą. Dalis tėvų išvyksta ilgesniam laikui, dalis išvyksta dviem ar trims mėnesiams, grįžta ir vėl važiuoja“, - pasakojo pašnekovė.

Socialinės pedagogės teigimu, mokyklos pedagogai prašo tėvų, kad šie praneštų apie savo ketinimus emigruoti iš anksto. Prašoma, kad tėvai susitvarkytų dokumentus Vaiko teisių apsaugos tarnyboje, kam paliekantys vaiką. Anot pedagogės, būta tik vieno atvejo, kai vaiko mama samdė globėją, kuri vaiku rūpinosi ir mokykloje atstovavo mamą, kitais atvejais vaikai dažniausiai paliekami seneliams.

Pašnekovei teko pastebėti, kad po tėvų išvykimo, ypač pirmomis savaitėmis, vaikai tampa dirglesni, kol adaptuojasi. Mažesniems vaikams pasijaučia tvarkos stoka, o vyresni savo stresą išreiškia agresyvumu. Tiesa, inicidentai, A. Kumiščienės teigimu, yra vienetiniai. Dauguma vaikų neturi nei mokymosi, nei lankomumo problemų. Tik jie yra jautresni ir uždaresni.

Socialinė pedagogė patarė, kad prieš išvykdami tėvai susitartų su vaikais - kuriomis dienomis, kokiu laiku bendraus, kad vaikai nepatirtų nežinios. Taip pat patarė nemeluoti, kada planuojama grįžti - A.Kumiščienė prisiminė atvejį, kai vaikas tėvų laukdavo kiekvieno mėnesio pirmą dieną.

Parengta pagal www.delfi.lt informaciją