Vyrai, ką jūs padarėt Moterims? [nuomonė] 

Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.

„Jis paliko mane nėščią ir aš pasidariau abortą – viena neužauginsiu trijų vaikų.“ „Jis neranda darbo, ir aš turiu išlaikyti jį ir auginti mūsų vaikus.“ „Jis paliko mane su vaikais ir išėjo pas kitą, jaunesnę.“ Gan įprastomis tapusios frazės, ar ne? Tačiau už kiekvienos jų – šeimos tragedija... Apie tai turi ką pasakyti Londone gyvenanti ir po skyrybų viena 4 vaikus auginanti Birutė.
*Kalba netaisyta

Praeitą savaitgalį buvau Deva Premal koncerte. Kelios valandos mantrų dainavimo vėl ir vėl mane murkdė į temą apie vyrų ir moterų santykius. Širdis plyšo iš skausmo dėl dar vienų skyrybų man labai artimoje šeimoje. Vyras vaikščiojo pas kitas moteris, žmona negali jam to atleisti… Nežinau, kelintą kartą klausiu savęs mintyse, klausiu Dievo, klausiu Visatos: „Vyrai, ką jūs mums, moterims, padarėt?“ Per amžių amžius niekinot mus, žeminot, prievartavot, milijonus kartų išdavėt, įskaudinot, pamynėt… Vyrai, ką jūs padarėt Moterims? Paskutiniu metu aplink tik ir girdžiu: „Jis paliko mane nėščią ir aš pasidariau abortą – viena neužauginsiu trijų vaikų.“ „Jis pasakė, kad mes neturim sąlygų auginti penkto, ir aš pasidariau abortą, o taip norėjau to vaikelio, bet jis negali išdirbti didesniam būstui. Negalėjau į jį žiūrėti. Dabar jau atleidau.“ „Jis neranda darbo, ir aš turiu išlaikyti jį ir auginti mūsų tris vaikus.“ „Jis paliko mane su vaikais ir išėjo pas kitą, jaunesnę.” Kiekvieną kartą kai tai girdžiu man suspaudžia širdį, vilku norisi kaukti. Galvoju apie savo iširusią santuoką, galvoju, kaip stengiausi.

Deva Premal per koncertą paragino visus vyrus atsistoji, pridėti rankas prie širdies ir dainuoti: „Kur aš beičiau, mano širdyje visada bus meilė, mano širdis visada dainuos“. Klausydama vyrų mantros jaučiau didžiulę emocinę bangą, energetinį srautą. Mūsų, moterų, užduotis kurti jums, vyrai, pratęsti jūsų buvimą ir nešti šiam pasauliui taiką, meilę, šviesą, ramybę. Mes milijonus kartų jums atleidom. Atleidom jūsų išdavystes, jūsų karo žaidimus dėl valdžios ar pinigų, atleidom prievartavimus, žeminimą. Atleidom, nes be jūsų nebūtų ir mūsų. Atleidžiu ir aš visiems vyrams, už tai, ką padarė man. Atleidžiu. Jūs, kiekvienas asmeniškai, nesat kalti. Tai toks laikas, tokia civilizacija, toks mūsų pasaulis. Dieve, kodėl aš negimiau šalyje, kurioje moteris ir motina yra garbinama kaip karalienė? Kodėl niekada nei vienam vyrui šioje Žemėje nebuvau tarsi karalienė?

Sakau vienam savo bičiuliui, apie kurio skyrybas irgi ką tik sužinojau: „Jėzau, aplinkui tiek skyrybų! Kaip man tai baisu. Man taip skaudu dėl visko, dėl mūsų tarsi pervažiuotų, visų – ir moterų, ir vyrų… mes laikmečio aukos kažkokios, nemokam normaliai santykių kurti, laikytis vieni kitų, taikytis, atleisti… žiauriai taip. Labai daug mąstau apie tai paskutiniu metu. Norisi akis išverkti už vyrus ir už moteris. Už tai, ką padarėm vieni kitiems.“ Mano bičiulis viską nuleidžia juokais: „Šv. Birutė – sutuoktinių globėja…“ Net pačiame didžiausiame „š“ rasdama pozityvą, čia nieko juokingo negaliu surasti. Negaliu rasti nieko pozityvaus tik vėl ir vėl ieškoti jėgų ir išminties savyje priimti tai ir atleisti.

Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.

„Jis paliko mane nėščią ir aš pasidariau abortą – viena neužauginsiu trijų vaikų.“ „Jis neranda darbo, ir aš turiu išlaikyti jį ir auginti mūsų vaikus.“ „Jis paliko mane su vaikais ir išėjo pas kitą, jaunesnę.“ Gan įprastomis tapusios frazės, ar ne? Tačiau už kiekvienos jų – šeimos tragedija... Apie tai turi ką pasakyti Londone gyvenanti ir po skyrybų viena 4 vaikus auginanti Birutė.
*Kalba netaisyta

Praeitą savaitgalį buvau Deva Premal koncerte. Kelios valandos mantrų dainavimo vėl ir vėl mane murkdė į temą apie vyrų ir moterų santykius. Širdis plyšo iš skausmo dėl dar vienų skyrybų man labai artimoje šeimoje. Vyras vaikščiojo pas kitas moteris, žmona negali jam to atleisti… Nežinau, kelintą kartą klausiu savęs mintyse, klausiu Dievo, klausiu Visatos: „Vyrai, ką jūs mums, moterims, padarėt?“ Per amžių amžius niekinot mus, žeminot, prievartavot, milijonus kartų išdavėt, įskaudinot, pamynėt… Vyrai, ką jūs padarėt Moterims? Paskutiniu metu aplink tik ir girdžiu: „Jis paliko mane nėščią ir aš pasidariau abortą – viena neužauginsiu trijų vaikų.“ „Jis pasakė, kad mes neturim sąlygų auginti penkto, ir aš pasidariau abortą, o taip norėjau to vaikelio, bet jis negali išdirbti didesniam būstui. Negalėjau į jį žiūrėti. Dabar jau atleidau.“ „Jis neranda darbo, ir aš turiu išlaikyti jį ir auginti mūsų tris vaikus.“ „Jis paliko mane su vaikais ir išėjo pas kitą, jaunesnę.” Kiekvieną kartą kai tai girdžiu man suspaudžia širdį, vilku norisi kaukti. Galvoju apie savo iširusią santuoką, galvoju, kaip stengiausi.

Deva Premal per koncertą paragino visus vyrus atsistoji, pridėti rankas prie širdies ir dainuoti: „Kur aš beičiau, mano širdyje visada bus meilė, mano širdis visada dainuos“. Klausydama vyrų mantros jaučiau didžiulę emocinę bangą, energetinį srautą. Mūsų, moterų, užduotis kurti jums, vyrai, pratęsti jūsų buvimą ir nešti šiam pasauliui taiką, meilę, šviesą, ramybę. Mes milijonus kartų jums atleidom. Atleidom jūsų išdavystes, jūsų karo žaidimus dėl valdžios ar pinigų, atleidom prievartavimus, žeminimą. Atleidom, nes be jūsų nebūtų ir mūsų. Atleidžiu ir aš visiems vyrams, už tai, ką padarė man. Atleidžiu. Jūs, kiekvienas asmeniškai, nesat kalti. Tai toks laikas, tokia civilizacija, toks mūsų pasaulis. Dieve, kodėl aš negimiau šalyje, kurioje moteris ir motina yra garbinama kaip karalienė? Kodėl niekada nei vienam vyrui šioje Žemėje nebuvau tarsi karalienė?

Sakau vienam savo bičiuliui, apie kurio skyrybas irgi ką tik sužinojau: „Jėzau, aplinkui tiek skyrybų! Kaip man tai baisu. Man taip skaudu dėl visko, dėl mūsų tarsi pervažiuotų, visų – ir moterų, ir vyrų… mes laikmečio aukos kažkokios, nemokam normaliai santykių kurti, laikytis vieni kitų, taikytis, atleisti… žiauriai taip. Labai daug mąstau apie tai paskutiniu metu. Norisi akis išverkti už vyrus ir už moteris. Už tai, ką padarėm vieni kitiems.“ Mano bičiulis viską nuleidžia juokais: „Šv. Birutė – sutuoktinių globėja…“ Net pačiame didžiausiame „š“ rasdama pozityvą, čia nieko juokingo negaliu surasti. Negaliu rasti nieko pozityvaus tik vėl ir vėl ieškoti jėgų ir išminties savyje priimti tai ir atleisti.

 (Komentarų: 13)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: