Islandijos žuvininkystės išteklių ministras, kuris seniau priešinosi šalies narystei Europos Sąjungoje (ES), kartu su Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadove pareiškė, jog nuo finansų krizės smarkiai nukentėjusi Islandija gali pasiryžti stoti į 27 šalių klubą, rašo Briuselio naujienų svetainė Euobserver.

"Ne paslaptis, aš priešinausi narystei. Tačiau dėl dabartinės sumaišties turime žvelgti į visas galimybes", - euroskeptikas žuvininkystės išteklių ministras Einaras Gudfinnssonas (Einaras Gudfinsonas) sekmadienį sakė Islandijos radijui. E.Gudfinnssono komentarus atkartojo Socialdemokratų partijai atstovaujanti užsienio reikalų ministrė Ingibjorg Solrun Gisladottir (Ingibiorga Solrun Gisladotir).

Islandijos dienraštis "Morganbladid" citavo ministrės mintis, jog ilgalaikėje perspektyvoje šalis privalo įstoti į ES, o kroną turi pakeisti euras. "Trumpalaikėje perspektyvoje mums padėtų apsisaugoti bendradarbiavimas su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), o ilgalaikėje – narystė ES, euro įsivedimas ir Europos centrinio banko parama", - ministrės žodžius citavo naujienų agentūra "Reuters".

Sekmadienį pramonės ministras Oessuras Skarphedinssonas (Aisuras Skarphedinsonas) sakė, jog Islandija, kuri vos prieš kelias dienas pagal kiekvienam gyventojui tenkantį bendrąjį vidaus produktą buvo viena iš turtingiausių šalių pasaulyje, privalo prašyti TVF pagalbos. "Padariau išvadą, kad mums paprašius TVF pagalbos, paramą suteikti taip nuspręstų kiti centriniai bankai, kitos šalys", - jo žodžius citavo "Morganbladid". O.Skarphedinssonas pirmasis iš ministrų pasiūlė Islandijai kreiptis pagalbos į TVF.

Praeitą savaitę TVF atstovai atvyko į salą įvertinti padėties. "Islandija yra Europos šalis. Ji yra Europos Laisvosios Prekybos Asociacijos narė, o ES su Islandija palaiko labai artimus ryšius", - atsakydama į pasiūlymus šaliai stoti į Europos Sąjungą sakė plėtros ministerijos atstovė Krisztina Nagy (Kristina Nagi). "Europos Sąjungos sutartyje sakoma, kad ES atvira bet kuriai Europos šaliai, gerbiančiai laisvės ir demokratijos principus, gerbia žmogaus teises, esmines laisves bei teisės normas. - pridūrė pareigūnė. - Islandijos žmonės ir lyderiai turi nuspręsti, kada jų šalis turi prašyti narystės Europos Sąjungoje."

Tačiau nors Islandijos vyriausybė užsimena, kad šalis netrukus gali pasiprašyti priimama į ES, Reikjaviko ir Bendrijos šalių santykiai šiuo metu prasčiausi per kelis pastaruosius dešimtmečius. Apžvalgininkai baiminasi, kad griežtas Vakarų šalių atsakas Islandijai, kai ši paprašė finansinės pagalbos, neišvengiamai pasitarnavo Rusijos užmačioms Šiaurės Atlante.

Praeitą antradienį Islandija pranešė, jog tariasi su Rusija dėl 4 mlrd. eurų (13,8 mlrd. litų) paskolos, kuri turėtų sustiprinti šalies finansinę padėtį ir apsaugoti nuo visuotinio bankroto. Reikjaviko bankų būklė apverktina, ir nei viena Europos Sąjungos šalis ar kuri nors kita sąjungininkė neištiesė pagalbos rankos, kai Islandija to prašė.

Premjeras Geiras Haarde (Geiras Hardė) sakė žurnalistams, kad Islandija prieš prašydama Maskvos pagalbos kreipėsi į kitas šalis, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo. Nors Islandijos vyriausybės vadovas nenurodė, kurios šalys atsisakė padėti, manoma, kad Reikjavikas pirmiausiai kreipėsi į ES, po to į Šiaurės šalis ir galiausiai į JAV federalinių rezervų banką.

"Pakliuvus į tokią padėtį tenka ieškotis naujų draugų", - sakė G.Haarde.

Savo ruožtu, Didžiosios Britanijos vyriausybė pritaikė kovos su terorizmu įstatymus ir įšaldė Islandijos sąskaitas šalies bankuose, kuriose buvo 5 mlrd. eurų (apie 17,3 mlrd. litų), o šis žingsnis sukrėtė Šiaurės Atlanto salos vyriausybę. Islandijos premjeras pareiškė, jog "nelabai malonu" sužinoti, jog kovos su terorizmu įstatymai naudojami prieš šalį sąjungininkę.

Didžiosios Britanijos vyriausybė šį sprendimą priėmė siekdama apsaugoti savo piliečių santaupas, kurios per investicijų ir draudimo bendroves buvo investuotos į žlungančius Islandijos bankus. Ministras pirmininkas Gordonas Brownas (Gordonas Braunas) pavadino Islandijos nesugebėjimą garantuoti Didžiosios Britanijos indėlių grąžinimo "visiškai neteisėtu".

Pasak Didžiosios Britanijos iždo sekretorės Yvette Cooper (Ivet Kuper), vyriausybė įšaldys Islandijos aktyvus, kol bus grąžinti britų indėliai. Jungtinės Karalystės regionų valdžios ir policijos institucijos bei daugelis labdaringa veikla užsiimančių organizacijų taip pat nerimauja galinčios prarasti Reikjaviko bankuose laikomus milijardinius indėlius.

Savo ruožtu Islandijos premjeras antradienį duodamas interviu dienraščiui "Financial Times" apkaltino Jungtinę Karalystę "skriaudžiant mažą kaimynę" ir pagrasino kreiptis į tarptautinį arbitražo teismą. "Jungtinės Karalystės institucijos sakė, paduosiančios mus į teismą... Ką gi, abi šalys gali paduoti viena kitai ieškinius, jeigu joms tai atrodo tinkama. Kreipimasis į teismą yra vienas iš civilizuotų ginčų sprendimų būdų", - sakė jis.

Tarptautinių santykių apžvalgininkai baiminasi, kad pastarieji žingsniai padėjo Rusijai iškovoti dar vieną diplomatinę pergalę prieš Vakarų šalių sąjungą. "4 mlrd. dolerių paskolą Rusija laiko puikiu propagandiniu manevru", -"EUobserver" sakė Didžiosios Britanijos užsienio politikos instituto "Chatham House" Rusijos ir Eurazijos reikalų specialistas Philipas Hansonas (Filipas Hensonas). "Jie sako visam kitam pasauliui: "Žiūrėkit, ką mes galim". Su Islandija jie laimėjo keletą taškų. Jie taip pat gali pasityčioti iš NATO, sušelpdami vieną iš svarbiausių aljanso narių. Jie tarsi sako: "Mes sugebame vykdyti ne vien agresiją kaip Gruzijoje - sugebame būti daug konstruktyvesni."

Pasak P.Hansono, Rusija šiuo metu patiria daugelį tų pačių problemų ir teikia finansų injekcijas savo bankams. Praeitą savaitę stiprindama šalies ekonomiką Maskva skyrė 86 mlrd. dolerių (217,2 mlrd. litų), tačiau spalio pradžioje Rusija turėjo apie 550 mlrd. dolerių (1,39 trilijono litų) valiutos rezervą. Kitaip nei daugelis Vakarų šalių, "Rusija šią krizę pasitinka turėdama dideles valstybines valiutos atsargas, o paskola Islandijai jai tėra keli skatikai."

Europos užsienio reikalų tarybos atstovui Danieliui Korsky (Danieliui Korskiui) atrodo, kad Islandijai galiausiai nusprendus tapti ES nare, jos nepasitikėjimas Bendrija ir kitomis Vakarų šalimis gerokai sustiprės.

"Turėtume žvelgti ne vien į ES – Islandija maldavo Šiaurės šalių ir kitų NATO narių pagalbos, tačiau ten taip pat buvo atstumta, - sakė jis. - Solidarumo stoka parodė Europos Laisvosios Prekybos Asociacijos (kuriai priklauso ES, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija) narėms, jog ši sąjunga reiškia daug mažiau, nei iki šiol manėme – kaip ir Gruzijos krizė, privertusi suabejoti NATO solidarumu su aljansui artimomis šalimis. Stebime solidarumo ryšių silpnėjimą tarp tų, kurie priklauso klubui, ir tų, kurie yra koncentriniuose ratuose už klubo ribų", - pastebėjo ekspertas.

Islandijos ambasadorius prie Rusijos Benediktas Asgeirssonas (Benediktas Asgeirsonas) penktadienį pareiškė, jog derybos su Maskva tebuvo paprasčiausias verslo sandoris. "Mes tai laikome daugiausiai finansų klausimu, - sakė jis. - Man nežinoma, ar esama kitų slaptų gijų."

Tačiau, pasak D.Korsky, įtakinguose sluoksniuose baiminamasi, "ar Islandija turės kažkaip atsilyginti Rusijai, nors Islandija teigė neketinanti prisiimti jokių papildomų įsipareigojimų."

"Bus įdomu pamatyti, ar Rusija susidomės Keflaviko oro uostu, - sakė jis, užsimindamas apie šiame oro uoste veikusią ir 2006 metais uždarytą JAV jūrų laivyno oro pajėgų bazę. - Mažų mažiausiai, Rusija tikriausiai įsigijo palankesnį įvertinimą Šiaurės Atlanto Taryboje, lyginant su ankstesne padėtimi."