Turbūt retas lietuvis nežino, kas yra Žydrūnas Savickas. Dar būdamas vaikas Žydrūnas išsiskyrė savo ūgiu ir jėga. Prieš dešimtmetį per televiziją pamatęs pirmąsias galiūnų varžybas, užsimojo tapti vienu iš jų. Būdamas vos šešiolikos jis išbandė savo jėgas stipruolių varžybose, po kurių dar labiau užsidegė noru tapti stipriausiu.

Beje, Ž.Savickas toks populiarus, kad tapo net sąmojų ar anekdotinių situacijų herojumi. Paieškojus internete galima aptikti svetainę, kurioje šmaikščius sąmojus galiūno atžvilgiu laido visi, kas netingi. Atmintin įstrigo: „Žydrūnas vietoj dantų krapštuko naudoja gelžkelio atkarpą“, „Antikoje Graikija turėjo legendinį herojų - Dzeuso sūnų tol, kol šis nepersikraustė į Biržus“, „Ž.Savickas neturi nekilnojamojo turto, nes jis viską sugeba pakelti“, „Kai Švarcnegeris pamatė Žydrūną Savicką, nusprendė tapti politiku“, „Gerbiamas Ž.Savickai, neatlikome Jūsų šlapimo tyrimo, nes neįstengėme atsukti buteliuko!“ ir daugelis kitų.

Žiūrėdama televizijos reportažus ar skaitydama straipsnius spaudoje visuomet stebėjausi galiūno ramybe. Taip pat man, kaip gana smulkaus sudėjimo merginai (na, bent jau aš taip manau), nepaprastai smalsu buvo pamatyti stipriausią planetos galiūną savo akimis ir įsitikinti liaudies priežodžiu, kad „gero žmogaus turi būti daug“.

Taigi sekmadienį, vos keletas minučių po vidurdienio išvykau Vemblio arenos link, kurioje spalio 18 dieną vyko didžiausios galiūnų varžybos, kada nors surengtos Jungtinėje Karalystėje - "Strongman Champions League" .

Išlipu iš autobuso ir apsidairau – priešais mane garsusis futuristinis lankas, kurio nesumaišysi su niekuo kitu - tai Vemblio stadionas. Apie beprotišką anglų aistrą futbolui žino visas pasaulis, todėl nenuostabu, kad pagrindinis šalies futbolo stadionas sulaukė ne tik viso pasaulio sporto sirgalių bei muzikos renginių lankytojų susidomėjimo, bet ir galiūnų dėmesio.

Kažkodėl galvojau, kad stipruolių varžybos vyks būtent šioje atviroje erdvėje, kuri, atrodo, labiausiai tiktų tokio pobūdžio renginiui, tačiau mano didžiam nusivylimui veiksmas buvo numatytas šalia esančioje Vemblio arenoje.

Prie arenos šmėžuoja daugybė žmonių. Vienas lietuvis. Antras. Daug lietuvių. Gal čia vien tik lietuviai? Sekmadienio vakarą arenoje galėjai pasijusti lyg būtum Lietuvoje. Net keli tūkstančiai lietuvių atėjo palaikyti mūsų tautiečio ir, žinoma, pasveikinti su būsima ir turbūt kiekvieno mintyse numatyta pergale.

Renginys prasidėjo visų lygoje dalyvaujančių sportininkų pristatymu, trumpai įvardijant kiekvieno iš jų svarbiausius laimėjimus. Ir štai – kulminacija. Visa salė aidėjo nuo lietuvių palaikymo šūksnių, o renginio organizatoriai pasistengė išleisti dūmų kamuolius ir nukreipti prožektorių šviesas tik tuomet, kai į areną įžengė galingiausias pasaulio žmogus – Ž.Savickas.

Varžybos prasidėjo. Pirmoji rungtis – automobilio atkėlimas per šešiasdešimties sekundžių laiką. Vienas po kito Didžiosios Britanijos, Estijos, Latvijos, Belgijos, Ukrainos, Slovakijos, Lenkijos ir Sirijos stipruoliai demonstravo savo jėgas, nesulaukdami itin didelio savo gerbėjų dėmesio. Tačiau tik Žydrūnui ramiu žingsniu įžengus į salę, lietuviai ėmė elgtis kaip išprotėję ir garsiai padėjo skaičiuoti kiekvieną automobilio atkėlimą. Salė nustojo aidėti ties šešioliktu atkėlimu – lygiai tiek pat, kiek iškėlė arenos šeimininkės Anglijos atstovas, nes Ž.Savickas nusprendė save patausoti tolesnėms rungtims, nors jėgų ir laiko buvo likę.

Arenoje stipruoliai jėgas bandė „lagaminų“ nešimo, štangos kilnojimo, sunkvežimio tempimo, akmenų sukėlimo rungtyse. Ir visų jų nugalėtoju tapo Ž.Savickas. Tiesa, ne visos rungtys buvo įveikiamos aktyviam 34 metų sportininkui. Daugkartinis pasaulio čempionas ir rekordininkas neįveikė paskutinio, sunkiausio akmens. Pasinaudojęs proga, jis garsiu šūkiu „I feel great“ (liet. Aš jaučiuosi puikiai) pasisveikino su visais susirinkusiaisiais, po kurio jau lietuvių kalba savo gerbėjams padėkojo už palaikymą.

Didele taškų persvara laimėjęs Tarptautinę galiūnų čempionų lygą Ž.Savickas užlipo ant aukščiausios pirmosios vietos pakylos laiptelio. Antrąją vietą užėmė britas Markas Feliksas, trečiasis liko estas Andrius Murumetsas. Iš viso Tarptautinėje galiūnų čempionų lygoje varžėsi vienuolika galiūnų.

Po įvykusio renginio laukiau minutės, kad galėčiau pakalbinti nugalėtoją ir pristatyti jo įspūdžius Londone gyvenantiems lietuviams.

„Pirmiausia, sveikinu su pergale!“ – sušukau, vos jį išvydusi ir besitaikydama paspausti ranką. Domėjausi, kuri rungtis yra jo „arkliukas“. „Visos mano mėgstamiausios ir buvo surinktos į šią lygą“, – šypsojosi rekordininkas.

Sportininkas sakė, kad buvo sunku keltis varžybų rytą, nes atvyko tik vėlyvą šeštadienio naktį – mat prieš lėktuvo skrydį dalyvavo savo vardo sporto klubo vienų metų gimtadienyje. Pasidžiaugę net ir ekonominės krizės laiku Lietuvoje puikiai gyvuojančiu sporto klubu ir itin pasisekusiu klubo gimtadienio renginiu, kalbėjomės toliau. Domėjausi, kaip galiūnas save palepina po laimėtų titulų. Juk ne vienas girdėjome, kaip po laimėtų varžybų šėlsta krepšininkai, nevengdami net ir stipriųjų gėrimų. Mano nuostabai, Žydrūnas po laimėtų kovų save lepina ilgu miegu ir poilsiu. Įdomu buvo sužinoti, ar sportininkas spėjo apžiūrėti Londoną ir gal ką nors įsigyti savo kolekcijai papildyti. Ž.Savickas pasidžiaugė, kad kitą dieną po varžybų turėsiąs laisvą dieną, per kurią stengsis pasijusti turistu ir aplankyti Londono įžymybes. „O kolekciją aš jau pasipildžiau“, - linksmai atsakė vienas iš tituluočiausių planetos galiūnų. „Aš kolekcionuoju pergales įvairiose pasaulio šalyse ir štai Didžiojoje Britanijoje laimėtos dar neturėjau.“

Vemblio arenoje vykusio Tarptautinio galiūnų čempionų lygos etapu iš Biržų kilęs stipruolis užbaigė savo sezoną, tačiau jo žvilgsnis jau krypsta septintojo „Arnold's Strongest Man“ (šešis jau yra laimėjęs) titulo link – šiame konkurse jis ruošiasi startuoti kitų metų kovo mėnesį.

Ieva Baranauskaitė