Žudikė pergudravo pati save - Anglija.lt
 

Žudikė pergudravo pati save 

Žiauriu susidorojimu su dviem ligotais senukais kaltinamai Ilijai Lenartavičienei siūloma maksimali - 20 metų - laisvės atėmimo bausmė. Ir tokios bausmės reikalaujantis prokuroras, ir jam pritariantys aukų artimieji prašė taip pat atsižvelgti į kaltinamosios elgesį teisme, nes šiai kontratakuojant kartais buvo sunku suprasti, kas yra teisiamas.

Kauno apygardos teismas, narpliojantis susidorojimo su dviem pakaunės soduose gyvenusiais pensininkais aplinkybes, eina į pabaigą. Viena iš nužudytųjų - Lietuvos Respublikos gynybos atašė Gruzijoje, Armėnijai ir Azerbaidžanui motina Genovaitė Vilkelienė. Žūties valandą jai buvo 79-eri. Kartu su G.Vilkeliene gyvenusiam Antanui Abugeliui - 72-eji. Kaltinimas dėl jų nužudymo iš savanaudiškų paskatų pareikštas vos 155 cm ūgio I.Lenartavičienei iš gretimos sodų bendrijos. Ji savo 60-metį sutiko už grotų.

Auka ar budelis?

Iš to, kaip pasikeitė I.Lenartavičienės, kuri ikiteisminio tyrimo pareigūnams prisipažino padariusi šį kraupų nusikaltimą, pozicija teisme, galima spręsti, kad už grotų ji veltui laiko neleido. Kaip jau rašyta, teisme moteris pareiškė pati esanti šioje byloje nukentėjusioji, nes ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai jos prisipažinimą išgavo naudodami tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą. Jo pasekmes - kraujosruvas ant smakro, riešų, dilbio, šonų - matė ir tardymo izoliatoriaus darbuotojai. Teisiamoji kaltino pareigūnus net vaizdo įrašo, daryto jai duodant parodymus nusikaltimo vietoje, suklastojimu.

Per ikiteisminį tyrimą I.Lenartavičienė pasakojo, kad tą lemtingą 2010-ųjų pavasario dieną atėjo pas buvusią kaimynę G.Vilkelienę pasiskolinti 20 litų. Buvo išgėrusi 300 gramų degtinės. A.Abugelį rado kieme kapojantį malkas, G.Vilkelienę - virtuvėje gaminančią valgį. Ši, paprašius pinigų, atsakė: „Duonai duočiau...“ Toks atsakymas I.Lenartavičienę supykdė ir ji griebė čia pat gulėjusį peilį.

Įtariamoji pati pasakojo, kad šgėrusi ji virsdavo žvėrimi. Ji tyrėjams teigė, jog G.Vilkelienei ėmus priešgyniauti griebusi peilį ir surikusi: „Arba duodi pinigus, arba papjausiu!“ Tačiau G.Vilkelienė atsisakį, dėl to esą ir trenkė šiai kelis kartus delnu į galvą. G.Vilkelienė nukrito nuo kėdės ir ėmė šauktis pagalbos. Norėdama ją užčiaupti I.Lenartavičienė teigė stvėrusi prie krosnies kabojusią virtuvinę pirštinę ir sugrūdusi rėkiančiajai į gerklę, o paskui kita ranka smogusi kelis kartus peiliu į kaklą.

Ne mažiau žiauri, remiantis tuometiniais kaltinamosios parodymais, buvo ir A.Abugelio mirtis. Vyrą, atbėgusį į pagalbos šauksmą, ji apsvaigino prie krosnies gulėjusia pliauska. Tačiau užpultasis dar bandė gintis, įspyrė I.Lenartavičienei į koją. Už tai jam taip atsilyginta su kaupu - ekspertai nustatė, kad A.Abugeliui, kuris mirė nuo kraujo išsiliejimo į smegenis, buvo smogta per galvą mažiausiai 12 kartų. Galiausiai durta peiliu į nugarą ir kaklą.

Skydu tapo velionis

Sudorojusi senukus I.Lenartavičienė pati susirado pinigus. Virtuvėje, po staltiese, kaltinamoji sakė aptikusi 200 litų. Palikusi nusikaltimo vietą, peilį, kurio rasti tyrėjams nepavyko, nusviedė į mišką ir permiegojo greta esančioje malkinėje. Už pagrobtus pinigus vėliau nusipirko degtinės, vyno ir cigarečių.

I.Lenartavičienei pakeitus teisme parodymus prokuroras kontratakavo: „O iš kur tada taip smulkiai žinote visas nusikaltimo detales?“ Teisiamoji atsakė, neva girdėjusi apie tai iš teismo nesulaukusio - ranką prieš save pakėlusio - sugyventinio. O jam apie tai papasakojo kažin kokia moteris, su kuria tomis dienomis važiavo iš Kauno į sodus autobusu.

Tačiau teisme buvo pagarsinti vyriškio parodymai, duoti tą patį vakarą, kai pareigūnai sulaikė I.Lenartavičienę. Jis pasakojo, kad sugyventinė prieš randant nužudytųjų palaikus buvo maždaug penkioms dienoms kažkur dingusi. Paskui parsirado apie penktą ryto ir plovė savo kruviną striukę. Paklausus, kas atsitiko, tikino susižeidusi lipdama pro langą į namus. Bet išskalbtą striukę ji tada kažin kodėl padžiovė ne kieme, nors lauke buvo puikus oras, o kambaryje.

Išduoda klaidos

Ant minėtos striukės ekspertai aptiko A.Abugelio kraujo. Iš kur jis, I.Lenartavičienė negalėjo paaiškinti. Teismo posėdžio metu iš pradžių I.Lenartavičienė tvirtino, esą tai ne jos striukė, bet priversta pripažinti, kad būtent tas drabužis įamžintas byloje esančioje nuotraukoje, pareiškė, jog striukė vis tiek ne jos, nes ši, atnešta apžiūrėti, - be kraujo pėdsakų (ekspertai juos aptiko tik naudodamiesi specialia aparatūra).

Dar sunkiau teisiamajai sekėsi paaiškinti, kodėl ji sugyventiniui, anot vyriškio, ėmė kalbėti apie dvigubą žmogžudystę gretimuose soduose dar neaptikus aukų palaikų. Panašiai policijai teigė ir liudytojai. Jie tikino, kad I.Lenartavičienė, su kuria tądien girtavo, pasakojo apie nužudytuosius dar prieš kelias valandas, kai sodus apskriejo kraupi žinia apie įvykdytą nusikaltimą. Lemtingiausia I.Lenartavičienės klaida, regis, tapo jos žodžiai policijos tyrėjams, kad G.Vilkelienė nutildyta medvilnine pirštine. Pareigūnai tuomet dar nežinojo, ką nužudytosios gerklėje per skrodimą rado ekspertai, o štai mįslingoji teisiamosios sugyventinio „bendrakeleivė“ jau žinojo.

Svarstoma, kad tai ne vienintelės aukos

Nužudytųjų kūnai aptikti tik po kelių dienų. Gerą savaitę prieš žūtį jie abu buvo gavę pensijas ir rengėsi gultis į ligoninę. A.Abugeliui buvo diagnozuota trečios stadijos onkologinė liga, o G.Vilkelienė skundėsi širdies negalavimais. Tai galimas atsakymas, kodėl I.Lenartavičienė įstengė susidoroti su dviem aukomis. Moters sugyventinis tvirtino tuo neabejojantis. Anot jo, „Lilka dėl stikliuko galėjo padaryti bet ką“. Vyriškis skundėsi ir pats kentėdavęs nuo I.Lenartavičienės: buvo sužalotas peiliu, sykį gavo kirviu per koją, o paskutinį kartą sugyventinė jam virduliu praskėlė galvą. I.Lenartavičienės sugyventinis buvo linkęs prisiimti visą kaltę ir už kraujosruvas, kurių aptikta ant moters kūno sulaikius ją.

Siūlydamas I.Lenartavičienei 20 metų laisvės atėmimo bausmę, o ne įkalinimą iki gyvos galvos, prokuroras teigė atsižvelgęs į tai, kad ji iki šiol neteista. Advokatas prašė išteisinti jo ginamąją, nes „visos abejonės turi būti traktuojamos teisiamojo naudai“. G.Vilkelienės sūnaus ieškinys, kuriuo jis prašė iš teisiamosios 200 tūkst. litų moralinio atlygio, advokatui taip pat atrodė „neatitinkantis protingumo kriterijų“.

Teismo sprendimas paaiškės po kelių savaičių.

Parengta pagal www.alfa.lt

Žiauriu susidorojimu su dviem ligotais senukais kaltinamai Ilijai Lenartavičienei siūloma maksimali - 20 metų - laisvės atėmimo bausmė. Ir tokios bausmės reikalaujantis prokuroras, ir jam pritariantys aukų artimieji prašė taip pat atsižvelgti į kaltinamosios elgesį teisme, nes šiai kontratakuojant kartais buvo sunku suprasti, kas yra teisiamas.

Kauno apygardos teismas, narpliojantis susidorojimo su dviem pakaunės soduose gyvenusiais pensininkais aplinkybes, eina į pabaigą. Viena iš nužudytųjų - Lietuvos Respublikos gynybos atašė Gruzijoje, Armėnijai ir Azerbaidžanui motina Genovaitė Vilkelienė. Žūties valandą jai buvo 79-eri. Kartu su G.Vilkeliene gyvenusiam Antanui Abugeliui - 72-eji. Kaltinimas dėl jų nužudymo iš savanaudiškų paskatų pareikštas vos 155 cm ūgio I.Lenartavičienei iš gretimos sodų bendrijos. Ji savo 60-metį sutiko už grotų.

Auka ar budelis?

Iš to, kaip pasikeitė I.Lenartavičienės, kuri ikiteisminio tyrimo pareigūnams prisipažino padariusi šį kraupų nusikaltimą, pozicija teisme, galima spręsti, kad už grotų ji veltui laiko neleido. Kaip jau rašyta, teisme moteris pareiškė pati esanti šioje byloje nukentėjusioji, nes ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai jos prisipažinimą išgavo naudodami tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą. Jo pasekmes - kraujosruvas ant smakro, riešų, dilbio, šonų - matė ir tardymo izoliatoriaus darbuotojai. Teisiamoji kaltino pareigūnus net vaizdo įrašo, daryto jai duodant parodymus nusikaltimo vietoje, suklastojimu.

Per ikiteisminį tyrimą I.Lenartavičienė pasakojo, kad tą lemtingą 2010-ųjų pavasario dieną atėjo pas buvusią kaimynę G.Vilkelienę pasiskolinti 20 litų. Buvo išgėrusi 300 gramų degtinės. A.Abugelį rado kieme kapojantį malkas, G.Vilkelienę - virtuvėje gaminančią valgį. Ši, paprašius pinigų, atsakė: „Duonai duočiau...“ Toks atsakymas I.Lenartavičienę supykdė ir ji griebė čia pat gulėjusį peilį.

Įtariamoji pati pasakojo, kad šgėrusi ji virsdavo žvėrimi. Ji tyrėjams teigė, jog G.Vilkelienei ėmus priešgyniauti griebusi peilį ir surikusi: „Arba duodi pinigus, arba papjausiu!“ Tačiau G.Vilkelienė atsisakį, dėl to esą ir trenkė šiai kelis kartus delnu į galvą. G.Vilkelienė nukrito nuo kėdės ir ėmė šauktis pagalbos. Norėdama ją užčiaupti I.Lenartavičienė teigė stvėrusi prie krosnies kabojusią virtuvinę pirštinę ir sugrūdusi rėkiančiajai į gerklę, o paskui kita ranka smogusi kelis kartus peiliu į kaklą.

Ne mažiau žiauri, remiantis tuometiniais kaltinamosios parodymais, buvo ir A.Abugelio mirtis. Vyrą, atbėgusį į pagalbos šauksmą, ji apsvaigino prie krosnies gulėjusia pliauska. Tačiau užpultasis dar bandė gintis, įspyrė I.Lenartavičienei į koją. Už tai jam taip atsilyginta su kaupu - ekspertai nustatė, kad A.Abugeliui, kuris mirė nuo kraujo išsiliejimo į smegenis, buvo smogta per galvą mažiausiai 12 kartų. Galiausiai durta peiliu į nugarą ir kaklą.

Skydu tapo velionis

Sudorojusi senukus I.Lenartavičienė pati susirado pinigus. Virtuvėje, po staltiese, kaltinamoji sakė aptikusi 200 litų. Palikusi nusikaltimo vietą, peilį, kurio rasti tyrėjams nepavyko, nusviedė į mišką ir permiegojo greta esančioje malkinėje. Už pagrobtus pinigus vėliau nusipirko degtinės, vyno ir cigarečių.

I.Lenartavičienei pakeitus teisme parodymus prokuroras kontratakavo: „O iš kur tada taip smulkiai žinote visas nusikaltimo detales?“ Teisiamoji atsakė, neva girdėjusi apie tai iš teismo nesulaukusio - ranką prieš save pakėlusio - sugyventinio. O jam apie tai papasakojo kažin kokia moteris, su kuria tomis dienomis važiavo iš Kauno į sodus autobusu.

Tačiau teisme buvo pagarsinti vyriškio parodymai, duoti tą patį vakarą, kai pareigūnai sulaikė I.Lenartavičienę. Jis pasakojo, kad sugyventinė prieš randant nužudytųjų palaikus buvo maždaug penkioms dienoms kažkur dingusi. Paskui parsirado apie penktą ryto ir plovė savo kruviną striukę. Paklausus, kas atsitiko, tikino susižeidusi lipdama pro langą į namus. Bet išskalbtą striukę ji tada kažin kodėl padžiovė ne kieme, nors lauke buvo puikus oras, o kambaryje.

Išduoda klaidos

Ant minėtos striukės ekspertai aptiko A.Abugelio kraujo. Iš kur jis, I.Lenartavičienė negalėjo paaiškinti. Teismo posėdžio metu iš pradžių I.Lenartavičienė tvirtino, esą tai ne jos striukė, bet priversta pripažinti, kad būtent tas drabužis įamžintas byloje esančioje nuotraukoje, pareiškė, jog striukė vis tiek ne jos, nes ši, atnešta apžiūrėti, - be kraujo pėdsakų (ekspertai juos aptiko tik naudodamiesi specialia aparatūra).

Dar sunkiau teisiamajai sekėsi paaiškinti, kodėl ji sugyventiniui, anot vyriškio, ėmė kalbėti apie dvigubą žmogžudystę gretimuose soduose dar neaptikus aukų palaikų. Panašiai policijai teigė ir liudytojai. Jie tikino, kad I.Lenartavičienė, su kuria tądien girtavo, pasakojo apie nužudytuosius dar prieš kelias valandas, kai sodus apskriejo kraupi žinia apie įvykdytą nusikaltimą. Lemtingiausia I.Lenartavičienės klaida, regis, tapo jos žodžiai policijos tyrėjams, kad G.Vilkelienė nutildyta medvilnine pirštine. Pareigūnai tuomet dar nežinojo, ką nužudytosios gerklėje per skrodimą rado ekspertai, o štai mįslingoji teisiamosios sugyventinio „bendrakeleivė“ jau žinojo.

Svarstoma, kad tai ne vienintelės aukos

Nužudytųjų kūnai aptikti tik po kelių dienų. Gerą savaitę prieš žūtį jie abu buvo gavę pensijas ir rengėsi gultis į ligoninę. A.Abugeliui buvo diagnozuota trečios stadijos onkologinė liga, o G.Vilkelienė skundėsi širdies negalavimais. Tai galimas atsakymas, kodėl I.Lenartavičienė įstengė susidoroti su dviem aukomis. Moters sugyventinis tvirtino tuo neabejojantis. Anot jo, „Lilka dėl stikliuko galėjo padaryti bet ką“. Vyriškis skundėsi ir pats kentėdavęs nuo I.Lenartavičienės: buvo sužalotas peiliu, sykį gavo kirviu per koją, o paskutinį kartą sugyventinė jam virduliu praskėlė galvą. I.Lenartavičienės sugyventinis buvo linkęs prisiimti visą kaltę ir už kraujosruvas, kurių aptikta ant moters kūno sulaikius ją.

Siūlydamas I.Lenartavičienei 20 metų laisvės atėmimo bausmę, o ne įkalinimą iki gyvos galvos, prokuroras teigė atsižvelgęs į tai, kad ji iki šiol neteista. Advokatas prašė išteisinti jo ginamąją, nes „visos abejonės turi būti traktuojamos teisiamojo naudai“. G.Vilkelienės sūnaus ieškinys, kuriuo jis prašė iš teisiamosios 200 tūkst. litų moralinio atlygio, advokatui taip pat atrodė „neatitinkantis protingumo kriterijų“.

Teismo sprendimas paaiškės po kelių savaičių.

Parengta pagal www.alfa.lt

 (Komentarų: 8)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: