Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkas Artūras Zuokas neteko Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario mandato.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) trečiadienį priėmė sprendimą nutraukti jo įgaliojimus.

Pagal įstatymus įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui toks politikas negali būti savivaldybės tarybos nariu. Kovo 20 d. Vilniaus apygardos teismas paskelbė A. Zuoką kaltu dėl kėsinimosi sukčiauti ir skyrė 12,5 tūkst. litų baudą.

LiCS lyderis ir pats buvo parašęs prašymą nutraukti jo įgaliojimus bei pateikęs baudos sumokėjimo kvitą. Dėl to per VRK posėdį kilo klausimas, kuriuo pagrindu reikia iš politiko atimti mandatą: ar atstatydinti savo noru, ar dėl to, kad įsiteisėjo kaltinamasis teismo posėdis.

„Nevyniokime į vatą. Parašykime, kaip yra. Yra teismo nuosprendis ir reikia jį vykdyti“, – ragino vieni VRK nariai. Kiti teigė, kad galima nutarime nurodyti ir abi įgaliojimų nutraukimo priežastis.

VRK narė Ona Buišienė prisipažino nežinanti, kaip juridiškai teisingiau elgtis, todėl teigė balsuodama susilaikysianti.

Saulius Katuoka pabrėžė, kad situacija būtų kitokia, jeigu politikas būtų atsistatydinęs prieš teismui paskelbiant nuosprendį. „Kada yra teismo nuosprendis, nieko nebegalime padaryti. Siūlau atleisti vienu pagrindu“, – teigė jis.

Po ilgų ginčų VRK nusprendė A. Zuoko įgaliojimus Vilniaus miesto savivaldybės taryboje nutraukti remiantis teismo nuosprendžiu.

A. Zuoką sostinės taryboje turėtų pakeisti inžinierius mechanikas Kęstutis Nėnius. LiCS taryboje turi 9 narius.

Ar A. Zuokas gali likti vadovauti LiCS, šį šeštadienį spręs šios partijos taryba.

Nuosprendį baudžiamojoje byloje liberalcentristų lyderis su verslininkais iš „Rubicon group“ Andriumi Janukoniu ir Dariumi Leščinsku išgirdo praėjusią savaitę. Jie pripažinti kaltais dėl kėsinimosi papirkti buvusį sostinės tarybos narį Vilmantą Drėmą. Kaltinimai dėl laisvės atėmimo, trukdymo pasinaudoti rinkimų teise ir duomenų apie privatų gyvenimą rinkimą atmesti.

Bylos duomenimis, 2003 metų kovo–balandžio mėnesiais A. Zuokas, siekdamas, kad per mero rinkimus balandžio 9 dieną V. Drėma balsuotų už jį, esą nurodė verslo įmonių grupės „Rubicon group“ vadovui A. Janukoniui per bendrą pažįstamą D. Leščinską perduoti V. Drėmai kyšį – 20 tūkst. litų. Tačiau V. Drėma imti pinigus atsisakė.

Tuomet architekto išsilavinimą turinčiam V. Drėmai pasiūlytas didelės vertės projektavimo sandoris, avansu esą sumokėta 45 tūkst. litų. Tačiau Vilniaus apygardos teismas nutarė, kad pinigų perdavimo faktas neįrodytas.

Prieš mero rinkimus vienos saugos tarnybos darbuotojai V. Drėmą buvo išvežę į sodybą Molėtų rajone ir iš dalies apribojo jo laisvę. Kitą dieną jis buvo palydėtas į savivaldybę, kur vyko tarybos posėdis.

A. Zuokas pralaimėjo mero rinkimus 2003-iųjų balandį, bet po naujų politinių aljansų sudarymo buvo išrinktas meru tų pačių metų birželį.

Jūratė Skėrytė, Alfa.lt