Žurnalisto žudiko laisvės kaina 

Lietuvą sukrėtusios užsakytos ciniškos žurnalisto Vito Lingio žmogžudystės vykdytojas Igoris Achremovas iš aštunto karto išsiveržė į laisvę. Numanoma, kad prieš lygtinai paleidžiant I.Achremovą buvo padaryta jam palanki žinybinės instrukcijos pataisa.

Už žurnalisto Vito Lingio nužudymą buvęs "Vilniaus brigados" smogikas I.Achremovas už grotų praleido 18 metų, 6 mėnesių ir 20 dienų.

1993 metų spalio 12 dieną jis trimis šūviais, iš kurių du buvo kontroliniai į galvą, nužudė dienraščio „Respublika“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoją V.Lingį. Neseniai į laisvę išleistam žudikui buvo likę kalėti 6 metus 6 mėnesius ir 11 dienų. I.Achremovui, nuteistam griežčiausia - mirties - bausme, kuri buvo pakeista kalėjimu iki gyvos galvos, vieninteliam iš tokių kalinių, pakeitus įstatymus, pavyko pasiekti dar švelnesnės bausmės - teismas nutarė jam skirti 25 metus nelaisvės, bausmę atliekant ne Lukiškių kalėjime, o pataisos namuose.

Pirmąkart išeiti į laisvę I.Achremovas pabandė 2006 metų lapkritį. Įstatymas kaliniui buvo palankus, mat numatė, kad nuteistasis gali būti išleistas į laisvę lygtinai atlikęs vieną trečdalį teismo jam skirtos bausmės, jei jis turi mažametį vaiką, pataisos namuose elgiasi pavyzdingai, neturi nuobaudų. I.Achremovas šias sąlygas idealiai atitiko. Įkalintas 1993 metų spalį, jis 2005-ųjų sausį sukūrė šeimą su Sovetske (Kaliningrado sritis) gyvenančia ir du vaikus iš dviejų santuokų auginančia Rusijos piliete Natalija Kostikova, o 2006 metų sausį tapo tėvu.

Pirmąkart į laisvę panorusio ištrūkti I.Achremovo Vilniaus pataisos namų vadovybė neparėmė, nors ir parašė gana teigiamą charakteristiką. „Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis anksčiau vieną kartą teistas, šiuo metu nuteistas už labai sunkių nusikaltimų padarymą, už vieną jų nuteistas net mirties bausme, pataisos namų administracija nepritaria paleidimui“, - tuomet griežtai rašė pataisos namų atstovai.

Situaciją bandė švelninti pataisos namų psichologė Vita Povilaitytė. Ji savo išvadoje teigia, kad I.Achremovas „yra atviras ir nuoširdus“, tačiau "uždaro būdo“. Nors ši I.Achremovo charakteristika, kaip ir pataisos namų administracijos teikimai, beveik žodis į žodį buvo perrašyti ir ne vieną kartą teikti teismams, teisėjams nė sykį neužkliuvo dvilypis kalinio apibūdinimas. Nesiaiškinta, kiek I.Achremovas iš tikrųjų pasikeitė.

I.Achremovą globojusi Lygtinai išleistų asmenų priežiūros organizacijos atstovė Angelė Suchovienė tuo metu teigė, kad I.Achremovas, atsižvelgiant į jo asmenines savybes, kurios išryškėjo jam dalyvaujant šunelių auginimo projekte „Antrasis šansas“, gali būti lygtinai paleidžiamas į laisvę. Kalinių globėja savo nuomonę motyvavo ir aplinkybėmis, kad I.Achremovas už maždaug 2 tūkst. litų, uždirbtų iš tekstų vertimų, nupirko šuniuką, kurį dovanojo neįgaliam vaikui. Be to, kalinys sukūrė šeimą.

Kad ir kaip bandyta I.Achremovą ištraukti į laisvę, šiam atlikus vos daugiau kaip trečdalį skirtos bausmės, teismas nepatikėjo, kad kalinys tapo „avinėliu“. I.Achremovas niekada nebuvo maištininkas, tad nieko nuostabaus, kad jis klusniai laikėsi pataisos namuose galiojančios tvarkos. Juo labiau žinojo, kad kiekvienas nusižengimas ar pasipriešinimas įkalinimo įstaigos administracijai ilgam atitolins laisvę. Tačiau bene pagrindinis motyvas netenkinti I.Achremovo pirmojo prašymo paleisti jį į laisvę buvo tas, kad teismas suabejojo jo santuoka. „Tėvystės faktas tegali būti naudojamas kaip priemonė išvengti teismo paskirtos bausmės“, - teigiama teismo nutartyje.

Gynė advokatė kyšininkė

Iš pradžių I.Achremovui bandant ištrūkti į laisvę jam buvo samdomas vis kitas advokatas. Galima tik spėlioti kodėl - ar netiko paslaugų kokybė, ar mėginta ieškoti galimų ryšių su teismais ir teisėsaugininkais, kurie galėtų padėti I.Achremovui ištrūkti į laisvę. Pirmąkart į gynybą buvo pasikviestas neseniai advokato praktiką pradėjęs vilnietis Vitalijus Vasilionokas, anksčiau trumpai dirbęs vieno apylinkės teismo teisėjo padėjėju. V.Vasilionokas išgarsėjo, kai praėjusių metų pradžioje apsiėmė ginti šmeižtu kaltinamą Laimutę Stankūnaitę.

2008 metų vasarą I.Achremovui buvo pasamdyta advokatė Lolita Erika Auželytė. Tąkart teikimas taip pat buvo atmestas. 2010 metais Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas paskelbė, kad advokatė turės 30 parų praleisti areštinėje, taip pat sumokėti 19 500 litų baudą. L.E. Auželytė buvo nuteista, nes iš vieno kalinio reikalavo 10 tūkst. eurų, kuriuos žadėjo kaip kyšius išdalyti prokurorams ir teisėjams. L.E.Auželytė kaltę kategoriškai neigė, šią istoriją vadino provokacija ir žadėjo būtinai pasinaudoti teise skųsti nepalankų nuosprendį aukštesnės institucijos teismams, tačiau juose nieko nepešė.

Didžiausią postūmį buvo pavykę pasiekti advokatei Gitanai Šimkutei. 2010 metų gegužę pataisos namų atstovė Donata Kračkienė teismui teigė, kad administracija „konkrečios nuomonės dėl teikimo nepateikė ir nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą palieka spręsti teismui“. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas teikimą kalinį paleisti lygtinai tenkino motyvuodamas, kad jau atlikta didesnė bausmės dalis - daugiau nei 16 metų ir 6 mėnesiai. Tačiau prokurorai nutartį apskundė, Vilniaus apygardos teismas ją panaikino. Motyvas - pirminė paskirta bausmė švelninta du kartus, I.Achremovui sušvelnintas ir įkalinimo režimas, iš kalėjimo jį perkeliant į pataisos namus.

Taktika pasikeitė

2010 metų pabaigoje I.Achremovo gynyba iš esmės pasikeitė - į pagalbą pasikviečiami dvasininkai Vladimiras Sobčenka ir Vitalijus Mockus, Kalinių globos draugijos pirmininkas Jonas Stašinskas. Bandyta prisikviesti ir žurnalisto V.Lingio nužudymo tyrimo grupei vadovavusį buvusį prokurorą, Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją Antaną Klimavičių. Tačiau jis į I.Achremovo laišką, kuriame teisėjo prašė tarpininkauti Malonės komisijai dėl lygtinio paleidimo, atsakė neturintis galimybių parašyti tokio rašto.

2010 metų pabaigoje teismui atmetus I.Achremovo prašymą ir pataisos namų teikimą, kalinys pats parašė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, nors dar visai neseniai šis teismas buvo priverstas vieną nutartį iš lietuvių kalbos išversti į rusų ir įteikti I.Achremovui. Savo skunde kalinys skundėsi, kad apylinkės teismas neįvertino jo, kaip nuteistojo, asmenybės. I.Achremovas taip pat informavo, kad jam atstovaus jau nebe advokatė G.Šimkutė, o advokatas Dalius Boreika.

Naujojo advokato taktika buvo panašesnė į puolimą. Praėjusių metų liepą teismas, pradėjęs nagrinėti dar vieną pataisos namų teikimą dėl I.Achremovo lygtinio paleidimo, gavo kategorišką šios institucijos nuomonę.

„Pataisos namų administracija, įvertinusi nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumą, atsižvelgdama į didelę dar neatliktos bausmės dalį, netarpininkauja dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos“, - teismui rašė įstaigos vadovas Arvydas Ižička.

„Nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, tačiau pataisos namų administracija netarpininkauja dėl lygtinio paleidimo - tai kontroversiška išvada“, - teisme pataisos namų administracijos nuomonę kritikavo advokatas D.Boreika. Advokatas bandė teismą įtikinti, kad pataisos namų administracijos nuomonė, paremta faktu, jog I.Achremovas dar neatliko maždaug 7 metų jam skirtos bausmės, nėra motyvas netarpininkauti lygtinai paleidžiant į laisvę. Tuomet teismas advokato teikimą atmetė, primindamas, kad kriterijai, į kuriuos atsižvelgia teismas vertindamas bylą ir nuteistąjį, yra paliekami teisėjų nuožiūrai.

Pagrasino administracijai

Pirmos instancijos teismui nesugebėjęs įrodyti, kad pataisos namų administracija pateikė nemotyvuotą išvadą dėl I.Achremovo lygtinio paleidimo, advokatas apeliaciniu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Skunde buvo teigiama, kad teikimas parengtas pažeidžiant galiojančius teisės aktus, teismas nesivadovavo įstatymais ir nevykdė teisingumo.

Vėliau D.Boreika parašė raštą, kukliai pavadintą prašymu Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojui Česlovui Jociui. Jame, be kita ko, rašoma, kad pataisos namus planuojama skųsti instancine arba teismine tvarka, idant pataisos namai būtų įpareigoti tarpininkauti dėl kalinio lygtinio paleidimo.

Daug kas greičiausiai padarytų išvadą, kad tai ne kas kita, kaip spaudimas ir grasinimas pataisos namų administracijai. Nors advokato kolegos veikiausiai teigtų priešingai - tai viso labo advokatų naudojama gynybos ir puolimo taktika. Su šia versija galima sutikti ir turint galvoje apeliacinės instancijos teismo nutartį, šaltu dušu atšaldžiusią įsikarščiavusį advokatą. Teismas konstatavo, kad, priešingai, negu mano D.Boreika, „teikimas atitinka susiformavusią praktiką, iš esmės nepažeidžia Bausmių vykdymo kodekso nuostatų, jo turinys iš esmės nepažeidžia nuteistojo teisių“.

Apeliacinį skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas nepagrįstais argumentais įvardijo ir advokato išsakytą nuomonę, esą pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu dėl nuteistųjų paleidimo iš įkalinimo įstaigos bei generalinio prokuroro rekomendacijomis. „Teismui jie neprivalomi, o pataisos namų administracija turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo, kuri nebūtinai turi sutapti su nuteistojo ir jo gynėjo nuomonėmis“, - advokatui kirto teismas.

Pataisos priežastis - paslaptis

Vos praėjusiais metais Vilniaus apygardos teismas atmetė D.Boreikos skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį - nepaleisti I.Achremovo į laisvę, Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas Kęstutis Širvaitis pasirašė įsakymą, kuriuo papildė instrukciją dėl nuteistųjų paleidimo iš įkalinimo įstaigų. Instrukcija papildoma žodžiais „pagrįsta šios instrukcijos 8.4 punkte nurodytais duomenimis“.

Instrukcijos 8.4 punkte sakoma, kad pagrindinės aplinkybės siūlant teismui paleisti ar ne kalinį - tai grupė, kurioje nuteistasis atlieka bausmę, ir duomenys, apibūdinantys nuteistojo elgesį (skirtos nuobaudos ir paskatinimai), jo požiūris į darbą ir mokymąsi, reagavimas į socialinės reabilitacijos priemones per visą bausmės atlikimo laiką. Kitaip tariant, nuo šiol pataisos namų administracijai šiukštu teismui užsiminti apie kalinio įvykdytų nusikaltimų sunkumą ir žiaurumą, nusikaltimų įtaką visuomenei, o teikimą motyvuoti tik kalinio elgesiu.

Tyrimą atlikusios "Lietuvos žinios" rašo, kad keista, jog instrukcija niekam ligtol neužkliuvo, tačiau Kalėjimų departamento vadovybei pasirodė esanti ydinga tuomet, kai išskirtinio kalinio I.Achremovo advokatas savo ginamąjį pabandė žūtbūt ištraukti iš belangės ir apskundė įkalinimo įstaigos nenorą tarpininkauti teikiant teismui siūlymą paleisti kalinį anksčiau laiko.

Advokatas leidžia sau reikalauti

Septynių lapų skunde, kurį I.Achremovo advokatas surašė Kalėjimų departamentui, išdėstomi ne tik jau teismui pateikti argumentai, kurie teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti, tačiau ir reikalavimas: „Manome, kad yra visos sąlygos jūsų kuruojamą įstaigą - Vilniaus pataisos namų administraciją įpareigoti pateikti Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui teikimą, kuriame aiškiai ir vienareikšmiškai išdėstytų savo pagrįstą nuomonę rašytine forma, kad ši pataisos įstaiga tarpininkauja dėl nuteistojo Igorio Achremovo paleidimo.“

Skundas baigiamas advokato prašymu įpareigoti Vilniaus pataisos namų direktorių parengti ir pateikti teismui naują teikimą ir charakteristiką dėl I.Achremovo lygtinio paleidimo, kuriame būtų „objektyvi šios institucijos administracijos nuomonė, kad pataisos namų administracija tarpininkauja dėl I.Achremovo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos“.

Kadangi teismas jau buvo pasisakęs dėl sąvokos „objektyvi nuomonė“, departamento vadovams nieko kito nebeliko, kaip tik apibrėžti šią sąvoką taip, kaip reikalauja I.Achremovo advokatas. Nuo šiol administracijos nuomonė turi remtis tik kalinio elgesiu. Būtent šios K.Širvaičio padarytos pataisos buvo viena pagrindinių priežasčių, atvėrusių žurnalisto žudikui pataisos namų vartus į laisvę.

Nemato nieko blogo

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius K.Širvaičio padarytas pataisas linkęs vertinti teigiamai. Anot ministro, ši pataisa yra "pusiaukelė" link "normalesnės tvarkos", mat iki šiol esą buvo taikoma neskaidri tvarka, kai nepriklausomai nuo objektyvių kriterijų įkalinimo įstaiga tarpininkaudavo arba ne.

Ministras užsiminė, jog taip bus išvengta galimos korupcijos, kuri pataisos įstaigose yra paplitusi. Paprašytas plačiau paaiškinti, ką turi galvoje minėdamas korupcijos apraiškas - ar tai reiškia, kad teikimai teismams dėl lygtinio paleidimo kaliniams kainuoja, ministras teatsakė, kad net teismuose esama korupcijos.

R.Šimašius teigė nežinantis konteksto, kodėl atsirado ši pataisa. Paaiškinus, kad pataisa atsirado po I.Achremovo advokato skundo Kalėjimų departamentui, ir paprašius būtent šiame kontekste įvertinti minėtą pataisą - ar tai nerodo, jog būtent čia yra galimos korupcijos apraiškos, ministras iškart pareiškė norintis baigti pokalbį ir sakė nematantis jokių sąsajų tarp pataisytos instrukcijos ir I.Achremovo paleidimo.

Parengta pagal www.alfa.lt publikaciją

www.anglija.lt

Lietuvą sukrėtusios užsakytos ciniškos žurnalisto Vito Lingio žmogžudystės vykdytojas Igoris Achremovas iš aštunto karto išsiveržė į laisvę. Numanoma, kad prieš lygtinai paleidžiant I.Achremovą buvo padaryta jam palanki žinybinės instrukcijos pataisa.

Už žurnalisto Vito Lingio nužudymą buvęs "Vilniaus brigados" smogikas I.Achremovas už grotų praleido 18 metų, 6 mėnesių ir 20 dienų.

1993 metų spalio 12 dieną jis trimis šūviais, iš kurių du buvo kontroliniai į galvą, nužudė dienraščio „Respublika“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoją V.Lingį. Neseniai į laisvę išleistam žudikui buvo likę kalėti 6 metus 6 mėnesius ir 11 dienų. I.Achremovui, nuteistam griežčiausia - mirties - bausme, kuri buvo pakeista kalėjimu iki gyvos galvos, vieninteliam iš tokių kalinių, pakeitus įstatymus, pavyko pasiekti dar švelnesnės bausmės - teismas nutarė jam skirti 25 metus nelaisvės, bausmę atliekant ne Lukiškių kalėjime, o pataisos namuose.

Pirmąkart išeiti į laisvę I.Achremovas pabandė 2006 metų lapkritį. Įstatymas kaliniui buvo palankus, mat numatė, kad nuteistasis gali būti išleistas į laisvę lygtinai atlikęs vieną trečdalį teismo jam skirtos bausmės, jei jis turi mažametį vaiką, pataisos namuose elgiasi pavyzdingai, neturi nuobaudų. I.Achremovas šias sąlygas idealiai atitiko. Įkalintas 1993 metų spalį, jis 2005-ųjų sausį sukūrė šeimą su Sovetske (Kaliningrado sritis) gyvenančia ir du vaikus iš dviejų santuokų auginančia Rusijos piliete Natalija Kostikova, o 2006 metų sausį tapo tėvu.

Pirmąkart į laisvę panorusio ištrūkti I.Achremovo Vilniaus pataisos namų vadovybė neparėmė, nors ir parašė gana teigiamą charakteristiką. „Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis anksčiau vieną kartą teistas, šiuo metu nuteistas už labai sunkių nusikaltimų padarymą, už vieną jų nuteistas net mirties bausme, pataisos namų administracija nepritaria paleidimui“, - tuomet griežtai rašė pataisos namų atstovai.

Situaciją bandė švelninti pataisos namų psichologė Vita Povilaitytė. Ji savo išvadoje teigia, kad I.Achremovas „yra atviras ir nuoširdus“, tačiau "uždaro būdo“. Nors ši I.Achremovo charakteristika, kaip ir pataisos namų administracijos teikimai, beveik žodis į žodį buvo perrašyti ir ne vieną kartą teikti teismams, teisėjams nė sykį neužkliuvo dvilypis kalinio apibūdinimas. Nesiaiškinta, kiek I.Achremovas iš tikrųjų pasikeitė.

I.Achremovą globojusi Lygtinai išleistų asmenų priežiūros organizacijos atstovė Angelė Suchovienė tuo metu teigė, kad I.Achremovas, atsižvelgiant į jo asmenines savybes, kurios išryškėjo jam dalyvaujant šunelių auginimo projekte „Antrasis šansas“, gali būti lygtinai paleidžiamas į laisvę. Kalinių globėja savo nuomonę motyvavo ir aplinkybėmis, kad I.Achremovas už maždaug 2 tūkst. litų, uždirbtų iš tekstų vertimų, nupirko šuniuką, kurį dovanojo neįgaliam vaikui. Be to, kalinys sukūrė šeimą.

Kad ir kaip bandyta I.Achremovą ištraukti į laisvę, šiam atlikus vos daugiau kaip trečdalį skirtos bausmės, teismas nepatikėjo, kad kalinys tapo „avinėliu“. I.Achremovas niekada nebuvo maištininkas, tad nieko nuostabaus, kad jis klusniai laikėsi pataisos namuose galiojančios tvarkos. Juo labiau žinojo, kad kiekvienas nusižengimas ar pasipriešinimas įkalinimo įstaigos administracijai ilgam atitolins laisvę. Tačiau bene pagrindinis motyvas netenkinti I.Achremovo pirmojo prašymo paleisti jį į laisvę buvo tas, kad teismas suabejojo jo santuoka. „Tėvystės faktas tegali būti naudojamas kaip priemonė išvengti teismo paskirtos bausmės“, - teigiama teismo nutartyje.

Gynė advokatė kyšininkė

Iš pradžių I.Achremovui bandant ištrūkti į laisvę jam buvo samdomas vis kitas advokatas. Galima tik spėlioti kodėl - ar netiko paslaugų kokybė, ar mėginta ieškoti galimų ryšių su teismais ir teisėsaugininkais, kurie galėtų padėti I.Achremovui ištrūkti į laisvę. Pirmąkart į gynybą buvo pasikviestas neseniai advokato praktiką pradėjęs vilnietis Vitalijus Vasilionokas, anksčiau trumpai dirbęs vieno apylinkės teismo teisėjo padėjėju. V.Vasilionokas išgarsėjo, kai praėjusių metų pradžioje apsiėmė ginti šmeižtu kaltinamą Laimutę Stankūnaitę.

2008 metų vasarą I.Achremovui buvo pasamdyta advokatė Lolita Erika Auželytė. Tąkart teikimas taip pat buvo atmestas. 2010 metais Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas paskelbė, kad advokatė turės 30 parų praleisti areštinėje, taip pat sumokėti 19 500 litų baudą. L.E. Auželytė buvo nuteista, nes iš vieno kalinio reikalavo 10 tūkst. eurų, kuriuos žadėjo kaip kyšius išdalyti prokurorams ir teisėjams. L.E.Auželytė kaltę kategoriškai neigė, šią istoriją vadino provokacija ir žadėjo būtinai pasinaudoti teise skųsti nepalankų nuosprendį aukštesnės institucijos teismams, tačiau juose nieko nepešė.

Didžiausią postūmį buvo pavykę pasiekti advokatei Gitanai Šimkutei. 2010 metų gegužę pataisos namų atstovė Donata Kračkienė teismui teigė, kad administracija „konkrečios nuomonės dėl teikimo nepateikė ir nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą palieka spręsti teismui“. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas teikimą kalinį paleisti lygtinai tenkino motyvuodamas, kad jau atlikta didesnė bausmės dalis - daugiau nei 16 metų ir 6 mėnesiai. Tačiau prokurorai nutartį apskundė, Vilniaus apygardos teismas ją panaikino. Motyvas - pirminė paskirta bausmė švelninta du kartus, I.Achremovui sušvelnintas ir įkalinimo režimas, iš kalėjimo jį perkeliant į pataisos namus.

Taktika pasikeitė

2010 metų pabaigoje I.Achremovo gynyba iš esmės pasikeitė - į pagalbą pasikviečiami dvasininkai Vladimiras Sobčenka ir Vitalijus Mockus, Kalinių globos draugijos pirmininkas Jonas Stašinskas. Bandyta prisikviesti ir žurnalisto V.Lingio nužudymo tyrimo grupei vadovavusį buvusį prokurorą, Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją Antaną Klimavičių. Tačiau jis į I.Achremovo laišką, kuriame teisėjo prašė tarpininkauti Malonės komisijai dėl lygtinio paleidimo, atsakė neturintis galimybių parašyti tokio rašto.

2010 metų pabaigoje teismui atmetus I.Achremovo prašymą ir pataisos namų teikimą, kalinys pats parašė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, nors dar visai neseniai šis teismas buvo priverstas vieną nutartį iš lietuvių kalbos išversti į rusų ir įteikti I.Achremovui. Savo skunde kalinys skundėsi, kad apylinkės teismas neįvertino jo, kaip nuteistojo, asmenybės. I.Achremovas taip pat informavo, kad jam atstovaus jau nebe advokatė G.Šimkutė, o advokatas Dalius Boreika.

Naujojo advokato taktika buvo panašesnė į puolimą. Praėjusių metų liepą teismas, pradėjęs nagrinėti dar vieną pataisos namų teikimą dėl I.Achremovo lygtinio paleidimo, gavo kategorišką šios institucijos nuomonę.

„Pataisos namų administracija, įvertinusi nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumą, atsižvelgdama į didelę dar neatliktos bausmės dalį, netarpininkauja dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos“, - teismui rašė įstaigos vadovas Arvydas Ižička.

„Nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, tačiau pataisos namų administracija netarpininkauja dėl lygtinio paleidimo - tai kontroversiška išvada“, - teisme pataisos namų administracijos nuomonę kritikavo advokatas D.Boreika. Advokatas bandė teismą įtikinti, kad pataisos namų administracijos nuomonė, paremta faktu, jog I.Achremovas dar neatliko maždaug 7 metų jam skirtos bausmės, nėra motyvas netarpininkauti lygtinai paleidžiant į laisvę. Tuomet teismas advokato teikimą atmetė, primindamas, kad kriterijai, į kuriuos atsižvelgia teismas vertindamas bylą ir nuteistąjį, yra paliekami teisėjų nuožiūrai.

Pagrasino administracijai

Pirmos instancijos teismui nesugebėjęs įrodyti, kad pataisos namų administracija pateikė nemotyvuotą išvadą dėl I.Achremovo lygtinio paleidimo, advokatas apeliaciniu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Skunde buvo teigiama, kad teikimas parengtas pažeidžiant galiojančius teisės aktus, teismas nesivadovavo įstatymais ir nevykdė teisingumo.

Vėliau D.Boreika parašė raštą, kukliai pavadintą prašymu Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojui Česlovui Jociui. Jame, be kita ko, rašoma, kad pataisos namus planuojama skųsti instancine arba teismine tvarka, idant pataisos namai būtų įpareigoti tarpininkauti dėl kalinio lygtinio paleidimo.

Daug kas greičiausiai padarytų išvadą, kad tai ne kas kita, kaip spaudimas ir grasinimas pataisos namų administracijai. Nors advokato kolegos veikiausiai teigtų priešingai - tai viso labo advokatų naudojama gynybos ir puolimo taktika. Su šia versija galima sutikti ir turint galvoje apeliacinės instancijos teismo nutartį, šaltu dušu atšaldžiusią įsikarščiavusį advokatą. Teismas konstatavo, kad, priešingai, negu mano D.Boreika, „teikimas atitinka susiformavusią praktiką, iš esmės nepažeidžia Bausmių vykdymo kodekso nuostatų, jo turinys iš esmės nepažeidžia nuteistojo teisių“.

Apeliacinį skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas nepagrįstais argumentais įvardijo ir advokato išsakytą nuomonę, esą pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu dėl nuteistųjų paleidimo iš įkalinimo įstaigos bei generalinio prokuroro rekomendacijomis. „Teismui jie neprivalomi, o pataisos namų administracija turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo, kuri nebūtinai turi sutapti su nuteistojo ir jo gynėjo nuomonėmis“, - advokatui kirto teismas.

Pataisos priežastis - paslaptis

Vos praėjusiais metais Vilniaus apygardos teismas atmetė D.Boreikos skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį - nepaleisti I.Achremovo į laisvę, Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas Kęstutis Širvaitis pasirašė įsakymą, kuriuo papildė instrukciją dėl nuteistųjų paleidimo iš įkalinimo įstaigų. Instrukcija papildoma žodžiais „pagrįsta šios instrukcijos 8.4 punkte nurodytais duomenimis“.

Instrukcijos 8.4 punkte sakoma, kad pagrindinės aplinkybės siūlant teismui paleisti ar ne kalinį - tai grupė, kurioje nuteistasis atlieka bausmę, ir duomenys, apibūdinantys nuteistojo elgesį (skirtos nuobaudos ir paskatinimai), jo požiūris į darbą ir mokymąsi, reagavimas į socialinės reabilitacijos priemones per visą bausmės atlikimo laiką. Kitaip tariant, nuo šiol pataisos namų administracijai šiukštu teismui užsiminti apie kalinio įvykdytų nusikaltimų sunkumą ir žiaurumą, nusikaltimų įtaką visuomenei, o teikimą motyvuoti tik kalinio elgesiu.

Tyrimą atlikusios "Lietuvos žinios" rašo, kad keista, jog instrukcija niekam ligtol neužkliuvo, tačiau Kalėjimų departamento vadovybei pasirodė esanti ydinga tuomet, kai išskirtinio kalinio I.Achremovo advokatas savo ginamąjį pabandė žūtbūt ištraukti iš belangės ir apskundė įkalinimo įstaigos nenorą tarpininkauti teikiant teismui siūlymą paleisti kalinį anksčiau laiko.

Advokatas leidžia sau reikalauti

Septynių lapų skunde, kurį I.Achremovo advokatas surašė Kalėjimų departamentui, išdėstomi ne tik jau teismui pateikti argumentai, kurie teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti, tačiau ir reikalavimas: „Manome, kad yra visos sąlygos jūsų kuruojamą įstaigą - Vilniaus pataisos namų administraciją įpareigoti pateikti Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui teikimą, kuriame aiškiai ir vienareikšmiškai išdėstytų savo pagrįstą nuomonę rašytine forma, kad ši pataisos įstaiga tarpininkauja dėl nuteistojo Igorio Achremovo paleidimo.“

Skundas baigiamas advokato prašymu įpareigoti Vilniaus pataisos namų direktorių parengti ir pateikti teismui naują teikimą ir charakteristiką dėl I.Achremovo lygtinio paleidimo, kuriame būtų „objektyvi šios institucijos administracijos nuomonė, kad pataisos namų administracija tarpininkauja dėl I.Achremovo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos“.

Kadangi teismas jau buvo pasisakęs dėl sąvokos „objektyvi nuomonė“, departamento vadovams nieko kito nebeliko, kaip tik apibrėžti šią sąvoką taip, kaip reikalauja I.Achremovo advokatas. Nuo šiol administracijos nuomonė turi remtis tik kalinio elgesiu. Būtent šios K.Širvaičio padarytos pataisos buvo viena pagrindinių priežasčių, atvėrusių žurnalisto žudikui pataisos namų vartus į laisvę.

Nemato nieko blogo

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius K.Širvaičio padarytas pataisas linkęs vertinti teigiamai. Anot ministro, ši pataisa yra "pusiaukelė" link "normalesnės tvarkos", mat iki šiol esą buvo taikoma neskaidri tvarka, kai nepriklausomai nuo objektyvių kriterijų įkalinimo įstaiga tarpininkaudavo arba ne.

Ministras užsiminė, jog taip bus išvengta galimos korupcijos, kuri pataisos įstaigose yra paplitusi. Paprašytas plačiau paaiškinti, ką turi galvoje minėdamas korupcijos apraiškas - ar tai reiškia, kad teikimai teismams dėl lygtinio paleidimo kaliniams kainuoja, ministras teatsakė, kad net teismuose esama korupcijos.

R.Šimašius teigė nežinantis konteksto, kodėl atsirado ši pataisa. Paaiškinus, kad pataisa atsirado po I.Achremovo advokato skundo Kalėjimų departamentui, ir paprašius būtent šiame kontekste įvertinti minėtą pataisą - ar tai nerodo, jog būtent čia yra galimos korupcijos apraiškos, ministras iškart pareiškė norintis baigti pokalbį ir sakė nematantis jokių sąsajų tarp pataisytos instrukcijos ir I.Achremovo paleidimo.

Parengta pagal www.alfa.lt publikaciją

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: