Kaip išsirinkti kompiuterį - Anglija.lt
 

Kaip išsirinkti kompiuterį (2007-12-13)

Kompiuteriai tampa vis reikalingesni ir prieinamesni nei prieš keletą metų. Be abejo, su atsiradusia paklausa, išaugo ir pasiūla – šimtai tikrų ir internetinių parduotuvių siūlo įsigyti įvairiausių gamintojų kompiuterius ar jų dalis. Kaip iš gausybės pasiūlymų išsirinkti tinkamiausią? Ar brangiausias pasiūlymas jums bus geriausias? Šiame straipsnyje pabandysime apžvelgti pagrindinius dalykus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį renkantis kompiuterį.

Nuo ko pradėti?
Jei nusprendėte sau ar savo atžalai nupirkti kompiuterį, visų pirma išsiaiškinkite, kam daugiausia bus skirtas jūsų pirkinys – susirašinėti ir kalbėtis su draugais, vesti buhalteriją, žiūrėti filmus, žaisti žaidimus ar užsiimti kokia nors kita veikla. Išsiaiškinę kompiuterio paskirtį ir nustatę didžiausią kainą, kurią galite mokėti, galite kibti į paieškas. Jei tingite tikrinti ir lyginti skirtingų kompiuterių duomenis, surašykite, kam jums konkrečiai reikia kompiuterio, ir su šiuo lapuku nueikite į artimiausią kompiuterių parduotuvę – specialistas jums išrinks reikalingą prekę. Tiesa, pardavėjai gali būti suinteresuoti jums įsiūlyti brangesnį kompiuterį ar nesuteikti informacijos apie konkurentus, kurie tokį patį produktą parduoda pigiau.

Galingumas, greitis, efektyvumas
Jei nesate užkietėjęs kompiuterinių žaidimų fanas ar su įvairiausiomis vaizdą ar garsą apdorojančiomis programomis dirbantis profesionalas, jums tikrai neverta pirkti ypač galingo ir brangaus kompiuterio. Žiūrėti filmams, klausyti muzikai, rašyti laiškams bei kalbėti su draugais ar giminėmis internetu nereikia pačio galingiausio kompiuterio pasaulyje. Dažnas vartotojas per gyvenimą neišnaudoja viso savo kompiuterio galingumo. Taigi, į kokius skaičiukus reikia atkreipti dėmesį, renkantis tinkamiausią kompiuterį?

Procesorius
Procesorių galima laikyti kompiuterio smegenimis. Šiuo metu rinkoje vyrauja dvi procesorių kompanijos – „Intel“ ir „AMD“. Pasakyti, kurios iš šių kompanijų procesoriai yra geresni, neįmanoma. Visada atsiras žmonių, kuriems labiau patiks „Intel“ ar „AMD“ procesoriai.
Renkantis vertėtų turėti galvoje, kad vien procesoriaus darbinis dažnis dar nėra esminis rodiklis. To paties dažnio, bet skirtingos šeimos ar atšakos procesorių našumas žymiai skiriasi.

Dauguma namų kompiuterių yra naudojami dirbti su teksto, pašto, apskaitos (pvz., „Microsoft Word“, „Excel“ ir pan.) ir interneto programomis. Nė viena iš jų nėra imli procesoriui ir jo ypatingai neapkraus. Asmeniškai aš pats tekstų rašymui, naršymui internete, vaizdų peržiūrai ir muzikos klausymui be problemų naudoju dvejų metų senumo kompiuterį su „Intel“ firmos „Pentium IV“ šeimos 2 gigahercų galingumo procesoriumi. Net ir senas 1 gigaherco galingumo procesorius (dabar nieko nestebina ir 3 gigahercų galingumo procesoriais) su tuo puikiai susidoros.

Kita galima kompiuterio paskirtis – žaidimai. Jie yra gana reiklūs procesoriui, nors galbūt dar reiklesni vaizdo plokštei (angl. Video card). Todėl norintys pajusti pilną naujausio žaidimo efektą turėtų nepagailėti pinigų kompiuteriui su naujausiu procesoriumi ir galinga vaizdo plokšte.

Atmintis
Kitas svarbus dalykas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį renkantis kompiuterį, – operatyvinė atmintis (angl. RAM – Random Access Memory). Šioje atmintyje kompiuteris saugo programoms reikalingą informaciją, todėl nuo jos dydžio ir tipo priklauso kompiuterio galėjimas vienu metu susidoroti su dideliu veikiančių programų skaičiumi. Nemažai RAM atminties “suryja” didelės antivirusinės, kitos kompiuterio apsaugos programos, be kurių šiuo metu dirbti nepatartina (plačiau apie kompiuterio saugumą – kitame priedo straipsnyje). Todėl patariama pirkti kompiuterį su ne mažesne kaip 1 gigabaito RAM atmintimi. RAM atminties įrenginys – į kompiuterio pagrindinę plokštę jungiama maža kortelė, kurią ateityje galima pakeisti galingesne RAM kortele. Tiesa, reikėtų pastebėti, kad jau sukomplektuoti kompiuteriai parduodami su garantija, kuri gali nustoti galiojusi, jei atidarysite kompiuterio korpusą ir keisite kompiuterio detales.

Kietasis diskas
Visa informacija, kurią jūs išsaugote dirbdami kompiuteriu, yra laikoma kietajame diske. Papratai kalbant, nuo jo dydžio priklauso, kiek filmų, muzikos ar kitokios informacijos galėsite įrašyti į kompiuterį. Kaip ir bet kuri kita kompiuterio detalė, kietasis diskas yra nuolat tobulinamas – didėja jo talpa, veikimo greitis. Jei nesiruošiate kompiuteryje laikyti daug vaizdo ar garso medžiagos, jums visiškai pakaks kelių dešimčių gigabaitų talpos kietojo disko. Jei norite laikyti kietajame diske daug filmų, nuotraukų, muzikos, žaidimų, turite pagalvoti apie 100 ar 150 gigabaitų talpos diską.
Keletą kietųjų diskų galima sujungti kartu. Taip pat šiuo metu ypač populiarūs išoriniai kietieji diskai, jungiami prie kompiuterio plačiai naudojama USB jungtimi, kurios jungtukai yra įmontuoti kompiuterio priekyje ar kitoje išorinėje korpuso vietoje.

Monitorius
Anksčiau buvę populiarūs griozdiški kineskopiniai monitoriai yra visiškai išstumti skystųjų kristalų monitorių (angl. LCD – Liquid Crystal Display). Šio tipo monitoriuose vaizdą formuoja skystųjų kristalų ląstelės. Renkantis tokį monitorių pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos parametrus:
1. Monitoriaus dydį. Eiliniam vartotojui turėtų pakakti 17 colių įstrižainės dydžio monitoriaus. Tačiau galima įsigyti ir 19 colių ar dar didesnės įstrižainės monitorių. Šiuo atveju pasirinkimą lemią žmogaus poreikiai ir finansinės galimybės.
2. Reagavimo laiką (angl. response time). Tai laikas, kuris reikalingas norint uždegti/užgesinti pikselius, iš kurių susideda monitoriaus ekranas. Pastaruoju metu rinkoje pirkėjams siūlomi monitoriai, kurių reagavimo laikas yra 2 milisekundės ar dar mažiau.
3. Kontrastą (žymimas 1:xxx, kur xxx – skaitinė reikšmė). 1:2000 kontrasto monitoriaus tikrai užteks buitinėms reikmėms ir net darbui su programomis, apdorojančiomis vaizdą.
4. Raišką. Nuo jos priklauso, kokią maksimalią raišką gali rodyti monitorius. Kuo didesnė raiška – tuo smulkesnės detalės ir kokybiškesnis vaizdas. Raiška neturėtų būti mažesnė nei 1024x768 pikselių ekrane. Dabar siūlomi monitoriai turi 1280x1024 pikselių ar dar didesnę raišką.

Kompaktinių ir DVD diskų įrenginys
Šiuo metu beveik visi sukomplektuoti kompiuteriai parduodami su kompaktinių ar DVD diskų nuskaitymo ar įrašymo įrenginiais. DVD diskai yra apie šešis kartus talpesni už įprastus kompaktinius diskus. Todėl patartina pirkti kompiuterį, kurio diskų įrenginys galėtų ir nuskaityti, ir įrašyti DVD diskus (sutr. DVD RW). Toks įrenginys kainuos brangiau nei paprastus kompaktinius diskus įrašantis aparatas. Todėl jei nesiruošiate diskuose laikyti daug filmų ar muzikos (jiems laikyti labiausiai tinka išorinis kietasis diskas), jums visiškai pakaks paprastus kompaktinius diskus įrašančio, o gal ir tik nuskaitančio įrenginio.

Remigijus Kostrovickas