Nuo sužeidimų ir rimtų sveikatos sutrikimų neapsaugotas nė vienas. Jei nebegalėtum dirbti, ar paramos, kurią gali pasiūlyti valstybė, tau užtektų išgyventi? Jei ne, tuomet verta pagalvoti apie savo pajamų draudimą. Anglija.lt domėjosi, kokių pašalpų gali tikėtis netekęs galimybių dirbti ir kada verta apsidrausti pajamas.

Negali dirbti – gausi pašalpą?

Pašalpa, kurią Britanijos vyriausybė skiria susižeidus ar susirgus ir negalint tam tikrą laiką dirbti, vadinama Darbo ir paramos pašalpa (angl. „Employment and Support Allowance“ – ESA). 2008 metais ši išmoka pakeitė nedarbingumo pašalpą (angl. „Incapacity benefit“).

Prašyti šios paramos gali kiekvienas, tiek dirbantis, tiek nedirbantis, jei dirbti negali dėl invalidumo ar ligos. Pretenduoti į šią paramą gali tik tie, kurie dar nėra sulaukę pensinio amžiaus, negauna bedarbio pašalpos (angl. „Jobseeker’s allowance“), ligos pašalpos (angl. „sick pay“) arba motinystės pašalpos (angl. „maternity pay“). Ši pašalpa neskiriama tiems, kurie turi daugiau nei 16 000 £ santaupų.

Greičiausias būdas pateikti paraišką yra paskambinti telefonu 0800 055 6688. Paraiškos priimamos pirmadieniais–penktadieniais, nuo 8 iki 18 val. Kitas būdas – užpildyti formą ESA1, kurią galima parsisiųsti iš čia, užpildyti, o tuomet išsiųsti arba nunešti į vietos darbo centrą (angl. „Jobcentre Plus“).

Pildant šią paraišką, reikės pateikti šiuos dokumentus ir informaciją: socialinio draudimo numerį, medicininę informaciją, šeimos gydytojo kontaktus, savo kontaktinius duomenis, būsto paskolos arba nuomos sutartį, savivaldybės mokesčio sąskaitą, darbdavio kontaktinius duomenis ir datą, kada paskutinį kartą dirbai, banko sąskaitos duomenis ir informaciją apie visas gaunamas pajamas.

Užpildęs paraišką sulauksi laiško, nurodančio vietą ir laiką, kur turi nuvykti atlikti darbingumo patikrinimą (angl. „Work Capability Assessment“). Taip pat privalėsi užpildyti riboto darbingumo klausimyną (angl. „Limited capability for work questionnaire“).
Ši pašalpa skiriama ne tik tiems, kurie visiškai negali dirbti, bet ir tiems, kurie dirba tam tikrą valandų skaičių. Netgi gaunant šią pašalpą galima dirbti iki 16 valandų per savaitę. Uždarbis iki 101 £ per savaitę jokios įtakos gaunamai pašalpai nepadarys.

Patikrinimai – sudėtingi ir neaiškūs

Tačiau ši teorija ne visada atitinka praktiką. Sudėtingi ir neaiškūs patikrinimai priveda prie to, kad tie, kuriems iš tikro reikia, paramos negauna. Piliečių patarimų biuras (angl. „Citizens advice bureau“) paskelbė akciją, pavadintą „Make ESA fit for work“, ir stengiasi daryti spaudimą Vyriausybei, kad taisyklės būtų aiškesnės ir paprastesnės.

Šio biuro duomenimis, Britanijos gyventojai kreipiasi dėl problemų, susijusių su šios pašalpos gavimu, daug dažniau nei dėl bet kurios kitos problemos. Nuo 2012 metų spalio iki 2013 metų rugsėjo biuras pagelbėjo daugiau kaip 465 tūkst. besikreipusiųjų dėl problemų su ESA. 2013–2014 metais užklausos dėl šios valstybinės išmokos sudarė 21 proc. visų užklausų dėl pašalpų ir 7 proc. visų biuro gaunamų užklausų. Šiuo metu vidutiniškai 1 600 žmonių per mėnesį kreipiasi vien dėl problemų, kurių atsiranda, jei pašalpa nutraukiama dėl pakartotinio svarstymo.

Jei asmens paraiška yra svarstoma iš naujo (angl. „Mandatory Reconsideration“), tuo metu, kol vyksta svarstymas, pašalpa jam yra sustabdyta. Tai reiškia, kad tuo tarpu žmogus turi arba susirasti darbą, arba prašyti bedarbio pašalpos.

Vyriausybė šiuo metu sprendžia, kokia bendrovė turėtų atlikinėti reikalingus testus, patikrinimus ir nuspręsti, kas gali gauti šią paramą ir kas ne. Piliečių patarimų biuro teigimu, jei sistema nebus patobulinta, tai gali reikšti, kad ateinančius penkerius metus prašantieji paramos susidurs su tomis pačiomis problemomis, nes vien bendrovės pakeitimas problemų neišspręstų. Panašią nuomonę šių metų liepos mėnesį pateikė ir Darbo ir pensijų komitetas (angl. „Work and Pensions Committee“), rekomendavęs Vyriausybei keisti Darbo ir paramos išmokų sistemą iš esmės.

Biuras atkreipia dėmesį, kad Darbo ir pensijų departamentas (angl. „The Department of Work and Pensions“ – DWP) turėtų labiau pasikliauti medicininiais įrodymais, pateikiamais sveikatos ir socialinės apsaugos darbuotojų. Taip pat siūloma, kad medicininiai išrašai, kuriuos asmuo privalo pateikti, jam būtų išduodami nemokamai. Tačiau pagrindinė rekomendacija, kurią paremti siūloma peticija, yra tai, kad DWP turėtų ir toliau mokėti pašalpą, kol vyksta pakartotinis paraiškos svarstymas.

Pasirašyti šią piliečių patarimų biuro peticiją galima čia.

Apsidrausti pačiam – geresnė išeitis?

Darbo ir paramos išmokos nėra labai didelės – pirmąsias 13 savaičių po paraiškos pateikimo skiriama vadinamoji įvertinimo išmoka (angl. „assessment rate“). Asmenims iki 25 metų amžiaus ši išmoka yra iki 57,35 £, virš 25 metų – 72,40 £ per savaitę. Jei per tą laiką nusprendžiama, kad žmogus privalo gauti Darbo ir paramos pašalpą, jam bus mokama arba 101,15 £, arba 108,15 £ per savaitę. Tai priklauso nuo to, į kurią grupę patenki – pirmąją, „work related activity group“, ar antrąją, „support group“. Išmokų grupės paskiriamos pagal tai, kiek asmuo yra darbingas.

Pirmajai grupei priklausantys asmenys šią pašalpą gali gauti metus laiko pagal tai, ar yra sumokėję pakankamai socialinio draudimo įmokų. Po metų galima kreiptis vėl – jei sveikata nepasitaisė, gali būti perkeltas į antrąją grupę, arba gauti šią paramą, jei tavo pajamos mažos ir darbingumas nešimtaprocentis.

Tačiau jei pasikliauti valstybės parama neketini arba manai, kad šių išmokų išgyventi nepakaktų, reikėtų pagalvoti apie pajamų draudimą (angl. „income protection insurance“). Jei pats taupai „juodai dienai“ ir santaupų užtektų mokesčiams, nuomai, paskoloms ir kitoms išlaidoms ilgesniam laikotarpiui, tuomet toks draudimas gali būti nereikalingas.

Taip pat, jei esi įdarbintas, gali būti, kad darbdavys pagal sutartį tau privalo mokėti ligos išmoką netgi iki metų. Tačiau kiekvienam, dirbančiam savarankiškai ir į tokias ligos išmokas nepretenduojančiam, būtų naudinga pasidomėti, kaip gauti pinigų netgi netekus darbingumo.

Pajamų draudimai būna dviejų tipų – trumpalaikis, pavyzdžiui, nuo metų iki penkerių, ir ilgalaikis, iki pat pensinio amžiaus. Mokėdamas mėnesines įmokas, kurios prasideda nuo 10 svarų, susirgęs ir tam tikram laikui netekęs galimybės dirbti, gausi mėnesines draudimo išmokas, kurios priklausys nuo tavo atlyginimo dydžio – tai gali būti nuo 50 iki 90 proc. nuo tavo algos.

Palyginti draudimus pagal savo finansinę situaciją gali čia: http://www.moneysupermarket.com/income-protection, http://www.gocompare.com/income-protection arba http://www.confused.com/income-protection-insurance.

Ar yra tekę prašyti nedarbingumo pašalpos? Ar turi draudimus, kurie galėtų pagelbėti netekus darbingumo, ar, ištikus bėdai, pasikliausi tik valstybės parama?

Jolanta Terminaitė, Anglija.lt