Didžiausia šių Seimo rinkimų antrojo turo staigmena ne tik tai, kad jį įspūdingai laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatai, bet ir tai, kad didžioji dauguma antrajame ture besivaržiusių dabartinių Seimo narių skaudžiai pralaimėjo politikos naujokams iš įvairių partijų. 15min pristato Seimo rinkimų II turo herojus ir nevykėlius.

Politikos naujokai prieš dabartinius Seimo narius laimėjo 29 dvikovas. Daugiausia nugalėtojų – iš „valstiečių“. Dabartiniai Seimo nariai naujokus įveikė 13 dvikovų (dvikovos, kuriose susigrūmė dabartiniai Seimo nariai, nebuvo skaičiuojamos).

M. Majauskas sužibo, A. Zuokas užgeso

Senamiesčio rinkimų apygardoje įsižiebė jaunojo konservatoriaus Mykolo Majausko žvaigždė. M.Majauskas 2015 m. nesėkmingai dalyvavo tiesioginiuose merų rinkimuose, tačiau išrinktas į Vilniaus miesto tarybą tapo vicemeru ir gana greitai susikrovė solidų politinį kapitalą.

Iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą tuomečio premjero parviliotas M.Majauskas iš pradžių garsėjo kaip išmanus ir gana arogantiškas finansininkas. Tačiau po šoką sukėlusio tėvo žinomo Viktoro Majausko sprendimo išeiti iš gyvenimo M.Majauskas smarkiai pasikeitė. Jis dėmesį sutelkė į savižudybių prevenciją.

M.Majauskas Senamiesčio apygardoje labai lengvai įveikė į užmarštį pačiame jėgų žydėjime nueinantį politinį sunkiasvorį, buvusį sostinės merą Artūrą Zuoką. M.Majauskas surinko 63,53 proc., o A.Zuokas – vos 33,15 proc. A.Zuokui nepadėjo net pabėgimas iš Karoliniškių rinkimų apygardos, kai paaiškėjo, kad ten balotiruosis vienas rinkimus laimėjusių valstiečių ir žaliųjų lyderių Saulius Skvernelis.

Parlamentaro duonos jau ragavusiam A.Zuokui tai buvo vienintelė likusi galimybė patekti į Seimą, nes jo vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga, nors ir stengėsi itin aktyviai reikštis agitacijos laikotarpiu, vis dėlto neįveikė 5 proc. barjero. Nepasisekė ir A.Zuoko žmonai, taip pat buvusiai Seimo narei Agnei Zuokienei, kuri Šeškinės vienmandatėje apygardoje net nepateko į antrą turą.

A. Maldeikienės skrydis

Į Seimą tarsi meteoras įsiveržė audringo temperamento ekonomistė Aušra Maldeikienė. Televizijų laidose kategoriškais pasisakymais išgarsėjusi ekonomistė padarė greitą politinę karjerą.

2015 m. per savivaldos rinkimus ji su visuomenininkų ir intelektualų suburta partija „Lietuvos sąrašas“ pateko į Vilniaus miesto tarybą, o dabar Seimo rinkimų antrajame ture nepaliko vilčių konservatorei Seimo narei Vilijai Aleknaitei Abramikienei. A. Maldeikienė surinko 59,03 proc., o V. Aleknaitė Abramikienė – 37,67 proc.

A. Maldeikienė priešrinkiminiuose debatuose su V. Aleknaite Abramikiene atviravo, kodėl eina į politiką: „Galiu pasakyti, kodėl einu į politiką. Būtent todėl, kad visą gyvenimą buvau mokytoja [...] ir galutinai supratau – nė vienas šioje šalyje paaukojęs savo gyvenimą mokymui nebus ne tik kad pripažintas, – jis liks be gyvenimo“.

„Aš turiu darbą ir su grauduliu galiu pasakyti, kad katedra [A. Maldeikienė dėsto Ekonometrinės analizės katedroje Vilniaus universitete, – aut. past.] yra panikoje, nes mano išėjimas... Studentai manęs klausia, kas dėstys. Žinokite, nebus, kas dėstys, nes už tokius pinigus nė vienas mokslų daktaras, juolab ekonomistas, dirbti neina“, – kalbėjo kandidatė į Seimą.

Jeigu A. Maldeikienė ryšis palikti savo studentus, akivaizdu, kad Seimo salėje girdėsime daug aistringų jos paskaitų.

Nelengvos S. Skvernelio ir R. Karbauskio pergalės

Savotiška rinkimų staigmena tapo Seimo rinkimuose triumfavusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderių nelengvos pergalės vienmandatėse apygardose.

Populiariausias Lietuvos politikas valstiečių ir žaliųjų sąrašo lyderis S. Skvernelis nesugebėjo laimėti jau pirmame ture ir antrame ture tik po nelengvos kovos nurungė ilgametį konservatorių Seimo narį Kęstutį Masiulį. S. Skvernelis surinko 52,86 proc., o K. Masiulis – 44,55 proc.

R. Karbauskis kandidatavo Kaune, tačiau Šilainių apygardoje irgi nesugebėjo laimėti pirmame ture. Tačiau antrajame sutriuškino kitą ilgametį konservatorių Seimo narį Rimantą Joną Dagį: 64,10 proc. – 33,72 proc. Konservatorių paguoda tik tada, kad ir K.Masiulis, ir R. J. Dagys į Seimą pateko pagal partijos sąrašą.

A. Paleckio pergalė virto pralaimėjimu

Viena didžiausių šių rinkimų intrigų užvirė Naujosios Vilnios rinkimų apygardoje. Čia netikėtai pirmąjį turą, palikęs už borto nemažai politikos senbuvių, laimėjo pats save išsikėlęs Algirdas Paleckis, kuris buvo nuteistas už Sausio 13-osios aukų šmeižimą. Su juo į antrąjį turą, bet gerokai atsilikusi, pateko konservatorių partijos atsakingoji sekretorė Monika Navickienė.

Prieš A. Paleckį susivienijo ne tik jam pralaimėję jo oponentai, bet ir žinomi šalies žmonės, socialiniuose tinkluose agitavę už M.Navickienę bei prisidėję prie jos rinkimų kampanijos. Agituoti Naujosios Vilnios žmonių už M. Navickienę leidosi net vienas garsiausių Lietuvos žurnalistų, visuomeninio transliuotojo LRT veidas Edmundas Jakilaitis.

Konservatoriai neramiai laukė rezultatų iš šios apygardos, nes joje gyvena daug rusakalbių, sunkiai besiverčiančių žmonių, kurių namuose transliuoja ne LRT, o Rusijos televizijos, o A.Paleckis savo rinkimų kampanija apeliavo į nostalgiją Sovietų Sąjungai ir jos simboliams.

Pirmieji rinkimų rezultatai buvo viltingi – M. Navickienė išsiveržė į priekį, tačiau vėliau, kai imti skaičiuoti Naujosios Vilnios gyvenamojo rajono balsai, pasipylė niūrūs komentarai, nes A. Paleckis pradėjo užtikrintai pirmauti. Vis dėlto rezultatus M. Navickienės naudai nusvėrė dvi vienos gausiausių J. Kolaso ir Genių apylinkės, kuriose gyvena nemažai vidurinio sluoksnio ir turtingesnių rinkėjų. M.Navickienė įveikė A.Paleckį: 51,75 proc. – 45,51 proc.

L. Balsiui pabėgimas pasisekė

Tai, kas nepavyko Lietuvos laisvės sąjungos lyderiui Artūrui Zuokui, pavyko Lietuvos žaliųjų partijos lyderiui Linui Balsiui. Jis, 2012 m. Seimo rinkimus laimėjęs Karoliniškių apygardoje, šiemet ją pakeitė į Panerių.

L.Balsys tikino taip nusprendęs dėl to, jog jau keletą metų gyvena Paneriuose, tad ir kandidatuoti čia logiškiau nei Karoliniškėse. Tačiau ir A. Zuoko, ir L. Balsio sprendimą skubiai keisti apygardą lėmė ne tik jų išsakyti argumentai, bet ir žinia, kad Karoliniškėse kandidatuos S. Skvernelis. L. Balsiui, priešingai nei A. Zuokui, pabėgimas buvo sėkmingas. Sunkiai prasibrovęs į antrąjį rinkimų turą jis jame gana lengvai įveikė konservatorę Aistę Gedvilienę: 55,77 proc. – 41,39 proc.

Buvusio Kauno mero nuopuolis

Kalniečių apygardoje žiaurų smūgį patyrė buvęs Kauno meras konservatorius Andrius Kupčinskas. Jį jau antrą kartą įveikė dabartinis Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, tik šį kartą – ne savo rankomis.

2015 m. A.Kupčinskas V. Matijošaičiui skaudžiai pralaimėjo tiesioginius Kauno mero rinkimus, o dabar jį antrajame ture sutriuškino V. Matijošaičio „Vieningo Kauno“ judėjimo atstovė Aušra Papirtienė, kandidatavusi su valstiečiais ir žaliaisiais. V. Matijošaičio oficialiai paremta A. Papirtienė A. Kupčinską įveikė daugiau nei lengvai: 64,34 proc. – 32,83 proc. Šis pralaimėjimas A.Kupčinskui skaudus ir tuo, jos jis į Seimą nepateko ir pagal partijos sąrašą, tad jam teks dairytis naujų veiklos horizontų.

J. Pundzių nugramzdino palikimas

Dainavos apygardoje neįtikėtiną krytį per kelias dienas patyrė dabar jau buvęs konservatorius, vienas garsiausių šalies medikų Juozas Pundzius. Po pirmojo turo jis pirmavo prieš „valstiečių“ kandidatą Laurą Stacevičių, tačiau antrajame beviltiškai pralaimėjo: 24,61 proc. – 70,07 proc.

J. Pundziaus viltis per kelias dienas nubraukė kilęs palikimo skandalas. Paaiškėjo, kad J. Pundzius deklaravo sukaupęs neįtikėtinus turtus, vėliau paaiškėjo, kad jis suklydo nurodęs palikimo vertę eurais, nors turėjo būti litais. Tačiau galiausiai paaiškėjo, kad J. Pundzius negali paaiškinti, kaip jo kukliai gyvenęs tėvas, garsus Plungės medikas Aloyzas Pundzius sukaupė ir paliko jam grynais pinigais daugiau nei 200 tūkst. eurų. Dar tiek pat buvo palikta nekilnojamuoju turtu. J. Pundzius taip pat nesugebėjo paaiškinti, kodėl tėvas turtus paliko tik jam, nors užaugino ir 5 dukras. Kilus skandalui konservatoriai pašalino J. Pundzių iš savo gretų, o jis į Seimą nepateko ir pagal partijos sąrašą.

N. Puteikis: iš didelio debesies vienas mandatas

Dabartinis Seimo narys Naglis Puteikis gali džiaugtis išsaugojęs parlamentaro mandatą. Danės apygardoje jis po nervingos kovos įveikė jaunąją liberalų žvaigždę Simoną Gentvilą: 51,06 proc. – 45,53 proc.

Tačiau ši pergalė N. Puteikiui tolygi pralaimėjimui. Prieš rinkimus jis su liberalų atstumtu televizijos prodiuseriu Kristupu Krivicku subūrė Antikorupcinę N. Puteikio ir K. Krivicko koaliciją. Nebrangi, tačiau išradinga rinkimų kampanija, paveiki retorika sparčiai augino koalicijos reitingus ir atrodė, kad jokios įtakos neturinčias partijas – Centro ir Pensininkų – vienijanti koalicija peržengs 7 proc. barjerą ir pateks į Seimą. Tačiau koalicijai pritrūko 1 proc., o K.Krivickas per plauką, bet nepateko į antrą turą. Tad iš visos koalicijos į Seimą prasibrovė vienintelis N. Puteikis.

P. Gražulio galią palaužė listerija

Gargždų rinkimų apygardoje atsitiko neregėtas dalykas. Nuo 1996 m. Seime posėdžiaujantis P.Gražulis garsėjo kaip neįveikiamas priešininkas, kad ir kas prieš jį būtų.

Tačiau prieš šiuos rinkimus P.Gražulio neįveikiamumo luobą pragraužė listerija. Būtent ši bakterija rasta P.Gražulio proteguotos bendrovės „Judex“ koldūnuose. Vasarą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pradėtas tyrimas virto dideliu skandalu. STT įtaria, kad P. Gražulis bandė paveikti tuometį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorių Joną Milių, kad šis nutylėtų apie „Judex“ produkcijoje rastas listerijos bakterijas. Tyrimas dar nebaigtas, bet J.Milius jau neteko posto. P. Gražuliui įtarimai taip pat nepareikšti, bet rinkėjai Gargždų vienmandatėje į Seimą pasiuntė ne jį, o „valstietį“ Bronių Markauską, kuris neįveikiamą Petrą nugalėjo: 55,39 proc. – 41,63 proc.

Tačiau P. Gražulis Seime dar išliko – į jį pateko pagal partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašą.

Kėdainiai – nebe Darbo partijos tėvonija

Po šių Seimo rinkimų Kėdainių jau nebegalime vadinti Darbo partijos tėvonija. Šiame mieste Viktoro Uspaskicho sukurta ir jo šeimos verslo imperijos dosniai maitinta partija gėdingai baigia savo dienas.

2015 m. Darbo partija Kėdainiuose pralaimėjo tiesioginius mero rinkimus ir užleido rajono kontrolę liberalui Sauliui Grinkevičiui. O dabar – naujas smūgis.

Iki šiol Kėdainių vienmandatėje be vargo rinkimus laimėdavusi Darbo partijos vicepirmininkė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė šį kartą liko už borto. Ji pralaimėjo save išsikėlusiam buvusiam Darbo partijos nariui Dariui Kaminskui: 46,54 proc. – 48,44 proc. V. Baltraitienei teks ieškotis kitos veiklos, nes jos atstovaujama Darbo partija, turinti daugiausia narių tarp politinių jėgų, neįveikė 5 proc. barjero ir nepateko į Seimą.

J. Oleko šaukštai nebeskamba

Sūduvos apygardoje pažeminimą patyrė vienas socialdemokratų lyderių krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Čia jį tiesiog sutriuškino stambus vietos ūkininkas „valstiečių“ kandidatas Kęstutis Mažeika: 71,48 proc. – 24,36 proc.

J. Olekui ši rinkimų kampanija buvo itin sunki. Per patį rinkimų agitacijos įkarštį jo vadovaujamą Krašto apsaugos ministeriją sukrėtė „auksinių šaukštų“ skandalas. Ministras įrodinėjo, jog jis pats aptiko pirkimus neįtikėtinai išpūstomis kainomis ir kreipėsi į teisėsaugą, bet prezidentė Dalia Grybauskaitė ne kartą nedviprasmiškai pareiškė, kad dėl to kaltas J. Olekas ir ji jo niekada neskirs į jokį postą, net laikinai ką nors pavaduoti. Galiausiai prezidentė rėžė, kad J. Olekas į istoriją įeis kaip „auksinių šaukštų“ ministras. Vienintelė J. Oleko paguoda, kad socialdemokratų rinkėjai jo nenureitingavo žemyn ir jis į Seimą pateko pagal partijos sąrašą.

Dvigubas smūgis A. Butkevičiui

Socialdemokratų lyderiui premjerui Algirdui Butkevičiui šie Seimo rinkimai atnešė vien nusivylimus.

Jo vadovaujama socialdemokratų partija po 2012 m. Seimo rinkimų nuolat buvo populiariausia, toli atsiplėšusi nuo konkurentų, o premjeras su prezidente D. Grybauskaite varžėsi dėl populiariausio politiko vardo. Tačiau kadencijos pabaigoje santykiai su prezidente pašlijo, ji jo net nebenori matyti nuo pavasario, o socialdemokratus ir jų diriguojamą Vyriausybę ėmė kamuoti vienas po kito kylantys skandalai. Nepaisant to, įvairios visuomenės apklausos vis tiek rodė, kad socialdemokratai turėtų laimėti rinkimus. Tačiau per rinkimus ištiko šokas – pirmajame ture jie liko vos treti, gavę 13 mandatų, o po antrojo turo turi vos 17.

Mandatų kraičio nepapildė net pats A. Butkevičius, nuo 2000-ųjų Vilkaviškyje laimėdavęs rinkimus jau pirmajame ture. Šįkart grėsmę A.Butkevičius pajuto jau po pirmojo turo, kai nesugebėjo laimėti, o nuo jo nedaug atsiliko iš Šakių į Vilkaviškį varžytis atsiųstas praeityje daugkartinis bušido čempionas Kęstutis Smirnovas. Grėsmę pajutęs premjeras net pasiėmė nemokamų atostogų ir atlėkė agituoti į Vilkaviškį, kurio rinkėjų, kaip pats prisipažino, nelankė trejus premjeravimo metus.

Tačiau nepadėjo nei agitacija, nei anoniminės skrajutės, kuriose buvo pabrėžiama, kad K. Smirnovo nuopelnai – tik penki vaikai nuo trijų žmonų ir nieko daugiau. Bušido meistras K.Smirnovas antrajame ture po atkaklios kovos buvusį imtynininką A.Butkevičių pagulė ant parterio ir užlaužė ranką: 49,44 proc. – 47,42 proc.

Ilgametis Varėnos meras liko be nieko

Ypač intriguojanti ir įnirtinga kova virė Varėnos-Trakų apygardoje. Čia antrajame ture susigrūmė pirmąjį turą laimėjęs socialdemokratas Vidas Mikalauskas ir liberalas ūkininkas Juozas Baublys. Tai buvo tikra išlikimo politikoje kova.

V. Mikalauskas – buvęs ilgametis Varėnos rajono meras, vadovavęs rajonui nuo 1997 m. iki 2011 m., dvejus metus pabuvęs vicemeru, o nuo 2013 m. – vėl tapęs meru. V.Mikalauskas šio posto neteko tik 2015 m. pralaimėjęs tiesioginius mero rinkimus liberalui Seimo nariui Algiui Kašėtai, taip pat varėniškiui.

Likimo ironija: A. Kašėta dėl mero posto atsisakė Seimo nario mandato, o jį laimėjo jo aršiausias oponentas V. Mikalauskas, įveikęs kitą liberalų kandidatą J. Baublį. Tačiau revanšo ilgai laukti neteko. Pirmajame ture nedaug atsilikęs antrajame ture J. Baublys itin atkaklioje kovoje visgi įveikė V. Mikalauską: 49,36 proc. – 47,61 proc. V. Mikalauskui teks galvoti, kokios veiklos ieškotis, nes jis į Seimą nepateko ir pagal socialdemokratų sąrašą.

Druskininkuose laimėjo R. Malinauskas

Lazdijų-Druskininkų apygardoje pralaimėjo socialdemokratė Seimo narė Kristina Miškinienė, kurią lengvai įveikė „valstietis“ Zenonas Streikus: 58,96 proc. – 36,73 proc.

Lyg ir viskas aišku, tačiau Druskininkuose – ne viskas taip paprasta. K. Miškinienė iki šių metų pavasario dirbo ranka rankon su tuomečiu vienvaldžiu Druskininkų meru, socialdemokratų vicepirmininku Ričardu Malinausku. Tačiau kilus Vijūnėlės skandalui R. Malinauskas susipyko su socialdemokratais ir trenkė durimis, iš partijos išsivesdamas ir savo bendražygius.

R. Malinauskas nutarė nedalyvauti Seimo rinkimuose, bet buvo aišku, kad laimės tas kandidatas, kurį jis parems. R. Malinausko paramą praradusi K. Miškinienė dar pasiekė antrą turą, bet jame neturėjo jokių šansų prieš ilgametį R. Malinausko bendražygį Z. Streikų ir liko už Seimo durų.

Raimundas Celencevičius