Kompiuterių saugumas (2007-12-13)

Daugeliui iš mūsų kompiuteris tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Vieni kompiuterius naudoja darbe, kiti – universitete, dar kiti naršo internete laisvalaikiu ar bendrauja su draugais ir artimaisiais. Ar visuomet mūsų naudojami kompiuteriai yra saugūs? Skaitmeniniame pasaulyje tyko įvairūs pavojai: virusai, šnipinėjimo programos, asmens ir finansinių duomenų vagystės, kompiuterių valdymo perėmimas ir daugelis kitų. Šiame straipsnyje panagrinėsime didžiausią pavojų keliančias problemas ir apsisaugojimo nuo jų būdus.

Virusai, šnipinėjimo ir kontrolės perėmimo programos
Virusai (angl. virus) yra mažos programos, sukurtos vienam tikslui – sugadinti vartotojo duomenis arba operacinę sistemą, tokią kaip „Microsoft Windows“. Šnipinėjimo programos (angl. spyware) ir kompiuterio kontrolės perėmimo programos (angl. trojan arba trojan horse) savo veikimu yra labai panašios į virusus. Jų galutinis tikslas yra pakenkti vartotojui perimant konfidencialią informaciją arba panaudojant užkrėstą kompiuterį kitiems kibernetiniams nusikaltimams, pavyzdžiui, užkrėsti kitą kompiuterį. Į vartotojo kompiuterį šios programos gali patekti įvairiais būdais. Virusai dažniausiai patenka per elektronines žinutes su priedu (angl. attachment) arba paleidžiant užkrėstą programą ar žaidimą. Labai dažnai tokios elektroninės žinutės atrodo autentiškos ir atsiųstos žmonių, su kuriais vartotojas yra bendravęs praeityje, tačiau iš tikro siuntėjas net nežino, kad jo kompiuteris yra užkrėstas virusu. Kitas populiarus kelias virusui ar kitai kenkėjiškai programai patekti į kompiuterį yra per užkrėstus dokumentus, dažniausiai – per „Microsoft Office Word“ arba „Excel“ bylas.

Virusai yra vienas iš didžiausių pavojų jūsų kompiuteriui, todėl šiuo metu yra sukurta daug antivirusinių (angl. antivirus) ir antišnipinėjimo programų. Nemažai antivirusinių programų yra nemokamos namų vartotojams. „AVG Antivirus“ ir „BitDefender“ yra vienos iš populiaresnių antivirusinių programų, kurios veikia kompiuterio fone ir tikrina kiekvieną vartotojo atidaromą bylą arba paleidžiamą programą ar žaidimą. Jei atidaroma byla yra užkrėsta, vartotojui pateikiamas pranešimas ir galimybė sustabdyti procesą. Antivirusinė programa turėtų būti įdiegta kiekviename kompiuteryje (pastaba: nepatartina naudoti daugiau nei vieną antivirusinę programą vienu metu, nes tokiu atveju kompiuterio veikimas gali žymiai sulėtėti). Antišnipinėjimo programa yra dar vienas įrankis, kuris turėtų būti įdiegtas kiekviename kompiuteryje ir naudojamas reguliariai. Yra sukurta keletas antišnipinėjimo programų. „Spybot Search & Destroy“ (http://www.safer-networking.org/en/ ) ir „Ad-Aware“ (http://www.lavasoftusa.com/products/ad_aware_free.php ) – nemokamos programos, kurios įdiegtos patikrins ir išnaikins įvairias šnipinėjimo ir kontrolės perėmimo programas (angl. spyware ir trojans), esančias kompiuteryje.

Klaidos programinėje įrangoje
Šiuolaikinės programos susideda iš tūkstančių programinio kodo eilučių ir dėl vienų ar kitų priežasčių tame kode gali būti įvelta klaida (angl. bug), kuri leidžia tretiesiems asmenims sukompromituoti vartotojo duomenis arba visą sistemą. Programos, kurios naudoja interneto ryšį, yra pažeidžiamiausios. Populiari internetinių pokalbių programa „Skype“ yra dažnas kenkėjų taikinys, todėl būtina naudoti naujausią programos versiją. Ši taisyklė tinka ir kitoms programoms, pavyzdžiui, interneto naršyklėms „Firefox“ arba „Internet Explorer“. Dažnai programos pačios patikrina, ar yra išleista naujesnė versija, ir pasiūlo atsisiųsti atnaujinimus. Naujesnėse programų versijose pateikiamos ne tik naujos funkcijos ir galimybės, bet ir ištaisomos rastos klaidos.

Daugelis modernių operacinių sistemų turi įdiegtas ugniasienes (angl. firewall). Ugniasienė – tai dar viena programa, apsauganti vartotoją nuo įsibrovėlių ir kenkėjiškų programų. Tai filtras, tikrinantis visą informaciją, keliaujančią tarp vartotojo kompiuterio ir interneto. Ugniasienė „žino“, kurios programos gali jungtis prie interneto, kurios programos gali gauti informaciją iš interneto ir kurioms turėtų būti uždraustas bet koks ryšys su tinklu. Jei kažkokia programa, apie kurią ugniasienė nieko nežino, bando jungtis prie interneto, vartotojui yra pateikiamas klausimas, ar leisti šiai programai tęsti darbą. Nemokamų programų mėgėjai ir namų vartotojai dažnai renkasi „ZoneAlarm“ (http://www.zonealarm.com, spausti ant “Home & Home Office”, o po to “ZoneAlarm”). Ši ugniasienė, kaip ir antivirusinė programa, veikia sistemos fone ir tikrina visus duomenų perdavimus tarp kompiuteryje esančių programų ir interneto.

Apgaulingos elektroninės žinutės
Daugelis žmonių turi elektroninio pašto adresus ir mielai bendrauja elektroniniais laiškais. Tačiau ir elektroniniuose laiškuose gali tykoti pavojus. Kartais vartotojai gauna pranešimus apie esą neseniai pakeistą internetinės bankininkystės vartotojo vardą. Juose prašoma nueiti į nurodytą puslapį ir suvesti savo slaptažodį arba kitą asmeninę informaciją. Neretai tokie laiškai turi tokį patį stilių ir išvaizdą kaip ir tie, tikrai atsiųsti įmonių ar bankų. Visi tai yra bandymai išgauti asmeninę vartotojų informaciją, dažniausiai turint tikslą vėliau ją panaudoti finansiniuose nusikaltimuose, pavyzdžiui, pasinaudoti pavogta asmens tapatybe prašant paskolos. Nė viena kompanija, užsiimanti verslu internete, niekuomet neprašys pakartotinai suvesti asmens duomenų tokiu būdu. Dažnai tokius laiškus galima atpažinti pasižiūrėjus į puslapio adresą. Geriausiu atveju adresas bus vienoks ar kitoks neteisingas įmonės pavadinimo variantas, blogiausiu – skaičių ir raidžių kratinys. Bet kas, tik ne tikrasis ir teisingai užrašytas pavadinimas. Paprasčiausias apsisaugojimo būdas yra neatidarinėti puslapių, į kuriuos kenkėjai bando nukreipti vartotoją ir nesuvedinėti jokių asmeninių duomenų. Dauguma naujausių interneto naršyklių turi papildomas priemones, skirtas patikrinti, ar atidarytas puslapis nėra žinomas kaip bandymas išgauti informaciją. Tai dar viena priežastis naudoti naująsias naršyklių versijas.

Saugumas internete
Internetas yra labai patogi vieta apsipirkti, todėl nenuostabu, kad daug verslininkų steigia internetines parduotuves, o mes, vartotojai, jas lankome ir mielai perkame įvairius daiktus ar paslaugas. Elektroninis verslas yra patogus pirkėjui ir naudingas pardavėjui. Tačiau tik tada, jei svetainių kūrėjai laikosi tam tikrų reikalavimų ir kuria saugias sistemas. Dažniausiai duomenys, perduodami tarp vartotojo kompiuterio ir svetainių, yra neužkoduoti, todėl žmonės, turintys pakankamai techninių žinių, gali perimti konfidencialią informaciją, pavyzdžiui, kreditinių kortelių duomenis. Dauguma internetinių parduotuvių suteikia galimybę užkoduoti informaciją, kuri keliauja tarp pirkėjo ir svetainės. Jei puslapio, kuriame prašoma suvesti asmeninę informaciją, adrese matomas užrašas “https://“ (atkreipkite dėmesį į raidę „s“) ir auksinės spynutės ikona, vadinasi, informacija, kurią suvesite į formą ir išsiųsite, bus užkoduota ir saugi. Duomenų kodavimą atlieka naršyklė ir vartotojui tereikia būti tikram, kad duomenys yra suvedami saugiame puslapyje. Jei auksinės spynutės naršyklės lange nėra, asmeninių duomenų suvesti nerekomenduojama. Visi bankai, didžiausių prekės ženklų parduotuvės ir kitos tvarkingai sukurtos internetinės sistemos naudoja duomenų kodavimą ir saugius duomenų perdavimo būdus.

Pabaigai
Kibernetinio pasaulio galimybėms didėjant, didėja ir įsilaužimų į kompiuterius skaičius. Todėl būtina naudoti naujausius įrankius kovai su įsilaužimais ir informacijos vagystėmis. Kompiuteryje turėtų būti įdiegta ir pastoviai atnaujinama antivirusinė, antišnipinėjimo programa ir ugniasienė. Taip pat patartina visuomet ieškoti auksinės spynutės puslapiuose, kuriuose prašoma suvesti konfidencialią informaciją. Laikydamiesi šių paprastų taisyklių turėsite saugesnę sistemą ir išlaikysite savo asmens tapatybę.

Parengė Marius
http://www.solutioncreator.co.uk
Internetinės svetainės, programos ir duomenų bazės