Alimentų nemokantys tėvai klimpsta į skolas – už juos vaikams sumokama iš valstybės biudžeto, nors didžioji dalis „nemokių“ skolininkų iš tiesų turi pajamų ir nesibaimina tariamo viešumo. Jis, kaip ir duomenų savivaldybėms apie alimentų nemokančius asmenis perdavimas, biurokratinių vingrybių sutvarkytas taip, kad paprasčiausiai neveikia.

Pernai statistika rodė, kad Lietuvoje alimentų vaikams nemokėjo apie 84 tūkst. tėvų. Siekiant išspręsti šią problemą, prieš ketverius metus buvo įkurtas Vaikų išlaikymo fondas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jis turėjo išspręsti problemą: už neatsakingus tėvus alimentai yra mokami iš valstybės biudžeto, o mokėtinos sumos vėliau išieškomos iš skolininkų.

Fondas kasmet išmoka daugiau kaip 48 mln. litų. Pernai alimentai iš šio fondo buvo mokami 25 tūkst. nepilnamečių. Tačiau, skirtingai nuo kaimyninės Latvijos, kur analogiško fondo skolininkai laikomi valstybės skolininkais ir alimentų išieškojimas iš jų siekia apie 90 proc., Lietuvoje išieškojimas po dviejų fondo veiklos metų tesiekė 0,39 procento. Ne itin sekasi ir su alimentų nemokančių tėvų pavardžių viešinimu.

Šiuo metu yra daugiau nei 22 tūkst. skolininkų, privalančių grąžinti valstybei jos išmokėtas vaiko išlaikymo lėšas, bendra jų asmenų skola valstybei siekia apie 129 mln. litų ir kasmet auga.

Vaikų išlaikymo fondas žadėjo, kad socialinės paramos skyrių darbuotojams bus galima prieiti prie duomenų bazių ir pasitikrinti, kurioms šeimoms mokami alimentai iš fondo, bet tokios informacijos vis dar nėra.

Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatyme numatyta, jog tuo atveju, kai skolininkų tėvų gyvenamoji vieta yra nežinoma, informacija apie sprendimą mokėti Fondo išmokas bei su sprendimu susijusias pasekmes skolininkui paskelbiama „Valstybės žiniose“. Skelbiamas asmenų, kurie nevykdo pareigos – materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ir kurių gyvenamoji vieta yra nežinoma, sąrašas nurodant vardus, pavardes bei gimimo metus. Toks sąrašas turėtų sugėdinti „piktybinius alimentininkus“.

„Daug moterų verkia už mūsų durų, joms tenka nemažai popierizmo. Kai kurios net nežino, į ką, kur, kaip kreiptis dėl alimentų, ir kad apskritai reikia kreiptis.
O tuos vyrus reikia sušaudyti ir viskas, atsiprašau už pasakymą. Kodėl mamos turi šitiek vargti? Jiems turėtų būti taikomos bausmės, taip išsispręstų valstybės skolos problema“, – sakė Mažeikių savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Gagienė.

Savivaldybių darbuotojos neatsitiktinai gana griežtai kalba apie alimentų nemokančius skolininkus. Neseniai Panevėžio apskrities policijos komisariatas pranešė apie iš Vaikų išlaikymo fondo gautą pranešimą apie T. S., gimusią 1984 metais ir gyvenančią Panevėžio rajone, nemokančią alimentų sūnui išlaikyti. Ji įsiskolinusi 6 415 litų. Panevėžyje gyvenantis R. B., gimęs 1976 metais, nemoka alimentų savo dukroms išlaikyti ir yra įsiskolinęs 12 866 litų.