Zita Čepaitė
Ekonominė krizė jau tapo kasdienių pokalbių tema. Vieni jau spėjo pajusti krizės padarinius, kiti baiminasi ir svarsto, ar jiems pavyks tos krizės išvengti.
Lutone gyvenantis Stanislovas Griškevičius jau šešerius metus verčiasi statybomis. Šį rugsėjį pagal sutartį su užsakovu jis turėjo pradėti naują projektą Sityje, netoli garsiojo “Agurko”. “Ketinome pradėti darbus nuo rugsėjo 1 dienos. Turime leidimus gatvei užtverti, mokesčiai sumokėti už tvoras, planai parengti, bet šeimininkas sako: “Dabar krizė, viską norėčiau pristabdyti””, – pasakoja iki šiol daugybę statybinių projektų Anglijoje sėkmingai vykdęs S.Griškevičius.
Statybininkai ieško darbo
Jis tiki, kad užsakovas labai ilgai brangaus sklypo Sityje tuščio nelaikys, todėl renka reikalingų specialybių žmones ir tikisi, kad po vyriausybės priimtų sprendimų situacija kiek stabilizuosis ir statybų darbai pajudės.
“Kad statybų sektoriuje darbų sumažėjo, labai jaučiasi. Dar prieš mėnesį, kai buvau padavęs skelbimą, jog ieškau darbininkų, vos vienas du per savaitę paskambindavo, o pastarosiomis dienomis – per dieną kokį dvidešimt skambučių sulaukiu. Ir darbo ieško ne naujai atvykę, o senbuviai, tie, kas čia po aštuonerius-dešimt metų jau yra pragyvenę“, – teigia vyras.
Jis pats pastaruoju metu dažnai pasižvalgo po interneto svetaines, ieškodamas inžinieriaus darbo. “Vadybinio darbo statybose dar galima rasti, bet pasižiūrėjau, ar reikia darbininkų – nulis pasiūlymų”, – sako Stanislovas.
S.Griškevičiaus pastebėjimu, kituose sektoriuose situacija irgi prastėja. Jis iki šiol palaiko ryšį su buvusiais užsakovais, kuriems statė viešbučius prie Stanstedo oro uosto. “Jie buvo suplanavę dar plėstis, bet pastaruoju metu paskambino ir sako, kad plėtros planus atideda. Guodėsi, kad vieną parą trijuose jų viešbučiuose buvo apsistoję tik du gyventojai, anksčiau to niekada nebūdavę”, – tikina Anglijoje nuo 2001 metų gyvenantis vyras.
Teks važiuoti į Dubajų?
Vietiniai pasakoja, kad prieš 20 metų, per garsiąją 1987 metų krizę anglai važiavo dirbti į Vokietiją. “Bet dabar ir ten tas pats, nelabai kur nuvažiuosi, nebent į Dubajų ar Bahamus, ten dabar nekilnojamojo turto poreikis. Bet ne visi juk ir gali viską palikę lėkti į tolimą šalį. Daug kas su šeimomis, vaikai į mokyklas eina, nemesi visko. Aš pats irgi – turiu įsipareigojimų bankui, įsigijau namą, užtenka, jau išvažiavau vieną kartą iš Lietuvos”, – sako Stanislovas.
Jis teigia, kad persikėlimas į kitą šalį – labai stiprus emocinis išgyvenimas, be to, dar persikėlimo vargai, todėl jis nenorėtų vėl kažkur kraustytis. Bando verstis čia, nors diržus jau tenka veržtis. “Biudžetui, aišku, atsiliepia. Sumažėjo vartojimas, visas keliones ir atostogas atidėjom, nebūtinų prekių nebeperkam”, – prisipažįsta vyras.
Tačiau jis tikisi, kad krizė neužsitęs ir po vyriausybės sprendimo finansuoti žlungančius bankus statybos ilgainiui atsigaus.
Vyras prisimena, kad prieš dešimt metų Rusijos krizė turėjo įtakos tam, kad jis išvažiavo iš Lietuvos. “Lietuvoje turėjau statybų verslą, bet tais metais jis tik žemyn ėjo, o kadangi statybos Lietuvoje yra sezoninis dalykas, tai žiemą dar karnavalinių kostiumų pardavimu verčiausi. Bet irgi – tų kaukių reikia tik vieną kartą per metus. Ir kažkaip sausio mėnesį, kai statybos nevyksta, o karnavalas irgi pasibaigęs, sugalvojome su žmona po Angliją pasižvalgyti. Atvažiavome, čia darbų pilna, pinigai, galima sakyti, voliojasi, taip ir likau”, – dalijasi prisiminimais S.Griškevičius.
Krizę sukėlė panika
Firmos “Bruno Triplet” vykdančiuoju direktorium dirbantis Darius Jankauskas teigia, kad neturi kuo skųstis, nes užsakymai, palyginti su pernai, išaugo 60 proc. “Mes dirbame su prabangos prekėmis, prekiaujame audiniais ir apmušalais, kurių metras kainuoja ne mažiau kaip 100 svarų. Vykdome užsakymus tokių klientų, kuriems keliasdešimt tūkstančių čia ar ten… Tokių žmonių krizė perdaug nepaveikia, gal tik vieną kitą, kuris daug pinigų sukišo į vieną banką ar verslą, bet tokių vienetai… Tad ateities nebijau. Pas mus dirba ir keletas lietuvių, pora iš jų – mūsų parduotuvėje „Sloane Square“, kiti – su individualiais interjero apdailos užsakymais. Aš pats užsiimu finansais ir klientų paieška”, – pasakoja 26 metų lietuvis.
Jo nuomone, perdaug keliama panikos ir tai daro įtaką žmonėms ir jų sprendimams: “Kai pusę mėnesio kasdien televizija ir laikraščiai kala galvon, kad krizė, visi pristabdo savo veiklą. Kita vertus, jeigu žmogus pasirinko privatų pensijų fondą, kuris investuoja į didžiausios rizikos faktorių, šiuo metu tapo aišku, kad tai buvo kvailas sprendimas. Tai tarsi kazino – arba laimi milijoną, arba pralaimi viską.
Problema ta, kad spauda nepaaiškina paprastiems žmonėms, kas dabar vyksta. Kai žmogus nesupranta, pradeda panikuoti. Tada ekonomikos nuosmukį prisišaukia patys žmonės”, – įsitikinęs už prabangius interjerus kuriančios firmos finansus ir užsakymus atsakingas lietuvis.
Beliko melstis?
Tačiau sekasi toli gražu ne visiems. Daug kas skaičiuoja nuostolius arba baiminasi, kaip ši finansų krizė gali atsiliepti jų verslui. Neramių minčių apnikti žmonės nusiraminimo ieško maldose. Anglikonų Bažnyčios atstovai praeitą savaitę pranešė, kad jų tinklalapyje paskelbta „Malda dėl dabartinės finansinės situacijos“ buvo peržiūrėta beveik 8 tūkst. kartų. O apsilankymų tinklalapio skyrelyje „Šiandienos maldos“ padaugėjo 28 proc. Maldoje dėl finansinės krizės sakoma, kad „gyvename neramiomis dienomis“: kylant kainoms, didėjant skoloms, kai prarandamas darbas ir žlunga bankai. Joje Dievo prašoma „būti stiprybės bokštu judančiuose smėlynuose“.
Komentarai
visi jus teisus tiek LT tiek UK jauciasi krize bet norintis gyventi sukasi is padeties,pamirskit ta zodi krize dirbkit kaip dirbot. pastebejau jog lietuviu nosys labai jau riestos maza jiem visko. "KRIZE" mat :)
vistiek norim namo!!!!!
gyvenu jau 4 metai pietu Anglijoje ir jau tikrai jauciasi krize. negaliu niekaip rasti darbo, jau menesis. kalbu gerai angliskai ir turiu patirties, bet atsimusu lyg i siena kur tik beeiciau i interviu. manau anglai stengiasi idarbinti anglus o ne svetimsalius.is pazystamu rato daug kas grizineja namo. nezinau ka ir bedaryt-pasilikt ar gryzt i LT. kaip ilgai ta krize zada
testis?
as jau pusantros savaites ieskausi darbo bet visur atsimusu kaip i siena krize yra ir didele
as manau kad anglijoj zmogus turikazkokiu teisiu ir is darbo negali siaip sau atleisti, o jau atleidzia turi uz metus sumoketi. Lietuvoj nieks neziuri ir isvis gero darbo negausi be pazystamu. Bet kazkodel ten vistiek traukia...
anglijoja darbininku visuomet truks nes su babajais nepastatysi namo nei per 10 metu
Lietuvai bankrotas,nepirkite nekilnojmo turto,neinvestuokite,anglijoi tik debilai nepragyvena!
Gyventi Anglijoj galima ir net labai gerai.Jei taip butu galima gyvent Lietuvoje,tai nei i ta puse daugumas neziuretu.Galetu ir toliau storuliai ryti hotdogus ir valkiotis su savo smirdanciais sunims.Manau kazkada gris emigrantai namo,kaip grizo Airiai is Amerikos,Bet pirmiausia reikai isvaryti i istorijos siuklyna komunistus ir jiems prijauciancius.
na jau as tikrai nesiruosiu i lietuva grysti.nieko ten nepalikau ir nera is ko gyventi.geda!!! cia nors turiu viska ko man kada reikejo. dievo i medi nevarau taciau gyvenimu nesiskundziu.savi namai darbai ir gerai gyventi galiu.lietuva tik varginga gyvenima gali pasiulyti ir alga juokinga tik mokesciam susimoket ir tai ar uzteks pinigu susimoket
Nezinau, dirbu IT srityje ir darbo pas mus kol kas per akis, nespejam suktis. O Lietuvoje situacija ne ka geresne nei UK. Cia bent jau nevynioja vyriausybe zodziu i vata ir tiesiai sako, kad turbut jau recesija ir imasi veiksmu kovai su ja. Lietuvoje ponas Kirkilas tik gieda, kad jokios krizes nera ir nieko imtis nereik.
nu mausto ta zmogu kiek nori varge.
krize neisvengiama,bet mes cia dirbdami sotus.isvykstam atostogu,o lietuvoje dar baisiau,nevarykit dievo i medi.
nieko nuostabaus,kad tenka verztis dirzus.juk musu tautieciai daugumas atvyko i anglija be skatiko kisenej.gave darba ,uzsidirbe pinigu tuoj puola imti is banku kreditus,namams,masinoms.grize i lietuva giriasi kad jau nusipirke namus ,mersedesus.gera sena rusu patarle.zadnost fraera pogubit.
O Lietuvoje is dar renka darbuotojus i Anglija ar apsimoko dabar vazioti ten ? aciu