„Islandijos dalia gali ištikti ir Baltijos valstybes“, – šiuo metu Rusijoje viešinčio tarptautinio valiutos fondo vadovo Dominique‘o Strausso-Kahno žodžius cituoja Rusijos žiniasklaida.

Pasak jos, Prancūzijos politikas, ekonomistas ir juristas D.Straussas-Kahnas žino, ką kalba. Šiuo metu jis padeda Islandijos valdžiai atstatyti sušlubavusią šalies finansinę sistemą. Šiandien jis paskelbė pareiškimą, kuriame pažymi, kad „islandiškosios krizės padariniai vis labiau pastebimi ir kitų šalių bankinėse sistemose“. Ypač, sako jis, yra jautrios Latvijos, Lietuvos ir Estijos finansinės sistemos.

Kodėl? Jo teigimu, dalis Rytų Europos bankų jaučia didelių sunkumų išgyvenančios nekilnojamojo turto rinkos įtaką, todėl jos pritraukia lėšas iš tarptautinių rinkų. „Jie elgiasi pagal tą patį modelį, kokiu visai neseniai vadovavosi Islandijos bankai. Šios Rytų Europos finansinės institucijos gali būti priverstos sumažinti teikiamų kreditų apimtis, ir būtent tokia grėsmė pakibo virš Baltijos valstybių bankų, kur kainos už būstą ir pajamos iš kreditų sumažėjo“, – sakė TVF vadovas.

Violeta Klyvienė: esame saugesni nei islandai

„Baltijos šalys nėra taip „žiauriai“ prasiskolinusios, kaip Islandija, - remdamasi šiuo metu atliekama analize tvirtina „DanskeBank“ vyresnioji analitikė Violeta Klyvienė. - Rizika yra, bet lygindama turimus duomenis matau, kad esame gerokai saugesni“.

Lygindama Islandijos ir Baltijos valstybių bankinius sektorius, ji įžvelgia nemažai skirtumų. „Pirmiausia, Islandijos bankinis sektorius buvo labai didelis. Jų skolinimas fiziniams ir juridiniams asmenis, korporacijoms sudarė 270 procentų, o Lietuvos - 32 procentai. Namų ūkio įsiskolinimas sudarė 100 procentų nuo BVP, Lietuvoje - 26 procentus. Islandijos biudžeto deficitas siekia 40 procentų. Tie skaičiai byloja, kad nesame taip prasiskolinę kaip islandai“, - tvirtina pašnekovė.

Tomas Andrejauskas: negalima lyginti dviračio su sunkvežimiu

„Swedbanko“ Finansinių tyrimų rinkos vadovas Tomas Andrejauskas mano, kad TVF vadovas arba nėra įsigilinęs į Islandijos ir Baltijos šalių finansinių sistemų skirtumus, arba yra kažkieno suklaidintas. „Tai absoliučiai nepalyginamos šalys. TVF vadovas dėl dviejų dalykų klysta. Pirma, Baltijos šalyse po įstojimo į ES įvyko augimo lūžis ir, skirtingai nuo Islandijos, Baltijos šalių ekonomika veikė konvergencijos principu su ES. Tai paskatino ne vienos kurios nors šakos augimą.

Antra, jis, matyt, nepastebėjo, kad Islandijos bankų turtas aštuonis kartus viršijo šalies BVP. Jis buvo nesveikai aukštas, paremtas skolinimusi iš užsienio, tuo tarpu Baltijos šalyse bankų turtas vargu ar siekia vieną procentą šalies BVP“, - komentuoja pašnekovas. Pasak jo, lyginti Islandijos ir Baltijos šalių finansinę situaciją tas pats kaip lyginti sunkvežimį su dviračiu.

T. Andrejausko teigimu, Islandija buvo visiškai priklausoma nuo finansavimo iš užsienio, o Lietuvoje kiekvienai išduotai paskolai pusė sumos tekdavo iš vidaus lėšų, pusė - iš užsienio.

Raimondas Kuodis: mūsų finansinė sistema skiriasi nuo Islandijos

„Islandijos bankų sistemos turtas ir įsipareigojimų suma aštuonis kartus viršijo Islandijos bendrąjį vidaus produktą. Tai buvo globalų vaidmenį bandanti vaidinti finansų sistema, kurioje indėlius dėjo žmonės iš kitų šalių internetu.

Mūsų sistema yra daugiau lokalinė, susijusi su lokalinio verslo finansavimu ir lokaliniu indėlių rinkimu, o kiek trūksta, pasiima iš savo motinų. Tai ir yra didysis skirtumas mūsų nuo Islandijos“, - BNS sakė Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis.

Stasys Kropas: Baltijos šalių ir Islandijos krizės nėra panašios

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas teigė, jog lyginti Islandijos ir Baltijos šalių bankų sistemas galima tik tuo požiūriu, kad abi jos priklauso nuo išorinio finansavimo.

Tačiau, anot jo, didieji Baltijos šalių bankai lėšų kreditavimui pritraukia iš vietos indėlių arba juos valdančių Skandinavijos bankų, tuo tarpu Islandijos bankai buvo priversti skolintis tarptautinėje rinkoje, kur pastaruoju metu siūlė dideles palūkanas.

„Baltijos šalių ir Islandijos krizės nėra panašios – Islandijoje krizė kilo dėl finansinių institucijų, kurios gautas lėšas naudojo verslo ekspansijai kitose šalyse ir dabar nebeturi lėšų prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti. Tuo tarpu pas mus yra labiau viešoje sektoriaus krizė, nes lėtėjant ekonomikai reikės rasti lėšų biudžeto deficitui dengti, o jei to nepavyks padaryti, teks griežtai mažinti valstybės išlaidas“, - BNS kalbėjo S.Kropas.

Gitanas Nausėda: negaliu sutikti, kad tarp Islandijos ir Lietuvos galima dėti lygybės ženklą

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda taip pat teigė, jog esama esminių skirtumų tarp Islandijos ir Lietuvos bankų sistemų.

„Reikia atsižvelgti, kad Islandijos bankai labai daug skolinosi iš užsienio ir daug skolino užsieniui: aktyviai investavo į užsienio vertybinius popierius ir išvestinius finansinius instrumentus, ir todėl iš tikrųjų buvo labai jautrūs tų procesų atžvilgiu, kurie prasidėjo 2007 metų rugpjūčio mėnesį, kai prasidėjo JAV būsto paskolų krizė. Tuo tarpu Lietuvos bankai, nors ir negalime neigti, kad skolinosi iš patronuojančių bankų, bet visgi didžioji operacijų dalis buvo vykdoma Baltijos valstybėse: kredituojamas šalių ūkis ir nekilnojamojo turto rinka, kuri pabrėžiama kaip viena iš jautriausių ir tokių krizių paveiktų šakų“, - BNS sakė G.Nausėda.

Kita vertus, anot jo, Islandijos namų ūkių ir įmonių įsiskolinimas buvo pernelyg didelis. Tuo tarpu prieš 8-9 metus Lietuvos namų ūkių įsiskolinimas buvo lygus nuliui. Todėl kreditų „bumas“ buvo visai suprantamas ir jo negalima laikyti dirbtiniu „burbulo pūtimu“.

„Pripažįstant, kad Baltijos ekonomikoms yra lemta išgyventi sudėtingą laikotarpį artimiausius 2-3 metus, niekaip negaliu sutikti, kad tarp Islandijos ir Lietuvos galima dėti lygybės ženklą“, - teigė analitikas.

Vis dėlto, jo teigimu, TVF perspėjimai yra suprantami ir su jais nėra ko ginčytis: „Drįstu teigti, kad visi bankai griežtina savo kreditavimo politiką ir ruošiasi sunkiai žiemai“.