Bankų vadovai bei teisėsauga antradienį neigė publikacijos teiginius ir baiminosi ne tik moralinės, bet ir finansinės žalos. Bankų klientai pasirodė daug ramesni bei atsparesni gandams: jie nepuolė atsiiminėti indėlių. Lietuviško kapitalo bankais vadinami „Snoras“, „Ūkio“, „Šiaulių“ bei „Medicinos“ bankų skyriai nei Vilniuje, nei Kaune, nei Klaipėdoje vakar nesulaukė išsigandusių klientų antplūdžio.

Banko "Snoras" klientas Aleksandras teigė, kad tai veikiausiai specialus "Lietuvos ryto" savininkų žaidimas. Anot jo, tai buvo viena negražių akcijų, siekiant paveikti ir bankus, ir akcijas.

Kol kas didžiausia bankams padaryta žala – moralinė. „Be abejo, moralinė, reputacinė žala tikrai bus reikšminga. Ar finansine prasme bus reikšminga, priklausys nuo to, kaip greitai bus atsakyta, kas buvo už to pranešimo. Tokie gandai nepraeina be pasekmių institucijoms, kurių veikla remiasi pasitikėjimu“, – vakar „15min“ sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas ir patikino, kad visi bankų vadovai tikrai yra savo darbo vietose, nė vienas jų nėra sulaikytas.

Gandai sukėlė sumaištį

Komercinius bankus prižiūrinčio Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas vakar neturėjo kada dirbti. „Lietuvos ryto“ teigimu, su neva klusniai prezidentės nurodymus vykdančiu V.Vasiliausku buvo suderintas planas „atlikti lietuviškuose bankuose kratas, paskelbti apie aptiktas aferas, vadovus sulaikyti, o bankus perimti valstybei“.

Tačiau vakar ryte numatytas banko valdybos posėdis buvo atidėtas, nes V.Vasiliauskas po publikacijos turėjo skubiai susitikti su aukštais pareigūnais. Lietuvos bankas vakar paragino susilaikyti nuo „neatsakingų, visuomenei žalingų ir sumaištį skatinančių spekuliacijų bankų stabilumo klausimais.“

Generalinė prokuratūra vakar kategoriškai neigė, kad pastarosiomis dienomis pasirašyti leidimai atlikti kratas viename bankų ir jo vadovų namuose. Prie Generalinės prokuratūros paneigimo prisidėjo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai, kurie esą turėjo įvykdyti operaciją. Prezidentūra nieko nekomentuoja.

Banko „Snoras“ atstovai teigia, kad „Lietuvos ryto“ išplatintoje publikacijoje „Įsakymas: sutrypti lietuviškus bankus“ pateikta informacija yra niekaip nesusijusi su banku ir jo vadovais. „Šiaulių“ banko Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Daiva Grikšienė „15min“ teigė, kad šis bankas su teisėsauga jokių bėdų neturi.

„Ūkio“ banko atstovė Auksė Armonaitė teigė, kad bankas neturi problemų su teisėsauga. Medicinos bankas pasipiktino paskleista informacija.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas straipsnį vertina kaip jokiais faktais nepagrįstą „Lietuvos ryto“ informacinę ataką ir siūlo į tokias „žinias“ nereaguoti. Savo ruožtu premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad žiniasklaida neturėtų skelbti bankų sektoriuje paniką keliančių pranešimų.

R.Baranauskas: "Kažkokios nesąmonės"

Banko "Snoras" antrinė įmonė valdo 34 proc. „Lietuvos ryto“ akcijų ir yra pagrindinis šio dienraščio finansinis ramstis. Pasigirdo spėlionių, kad šia publikacija bandoma užbėgti už akių „Snorui“ gresiantiems nemalonumams.

Banko „Snoras“ vadovas ir vienas savininkų Raimondas Baranauskas vakar paneigė bet kokias „Lietuvos ryto“ paskelbtos informacijos sąsajas su banku.

„Nesuprantu, iš kur tokia informacija. Nesąmonės kažkokios (...). Žinau savo atsakomybės ribas. Mes dirbame įprastu režimu, jokių tyrimų pas mus nevyksta“, – BNS sakė „Snoro“ vadovas.

Vargai dėl emisijų

Tiesa, bankas „Snoras“ turi problemų su Lietuvos banku, kurio vadovas V.Vasiliauskas yra atsidūręs „Lietuvos ryto“ kritikos taikiklyje.

Londono fondų valdymo įmonė „Jubilee Financial Products“ nesulaukia Lietuvos banko leidimo už daugiau nei 380 mln. Lt įsigyti dešimtadalį „Snoro“ akcijų. Prašymas svarstomas nuo praėjusio pavasario. Sprendimą, pasak šaltinių, numatoma priimti šį ketvirtadienį arba penktadienį. Motyvų, kodėl procesas vyksta taip ilgai, Lietuvos bankas atskleisti nepanoro.

Šių metų gegužę Generalinė prokuratūra nutraukė beveik trejus metus vykusį tyrimą dėl, kaip įtarta, galbūt nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo, kai 2007 m. kontrolinį „Snoro“ akcijų paketą įsigijo R.Baranauskas ir Londone gyvenantis Rusijos verslininkas Vladimiras Antonovas.

Į įtartinas istorijas „Snoras“ buvo įsipainiojęs ir anksčiau. 2002 m. naujai išleistų net 1,2 mlrd. Lt vertės šio banko akcijų panoro įsigyti Monako kunigaikščių Grimaldi giminės atstovu prisistatęs Jeanas Philipas Iljesku de Grimaldi. Šioms investicijoms kelią užkirto Valstybės saugumo departamentas, nustatęs, kad už garsios pavardės atstovo galėjo stovėti su Rusijos nusikalstamu pasauliu susiję asmenys.

Parengta pagal www.15min.lt informaciją