Vienas didžiausių Skandinavijos ir Vakarų Europos bankų – „Danske bank“ – paskelbė, kad Lietuva, Latvija ir Estija patenka tarp 15 ekonomiškai nesaugiausių pasaulio valstybių. Banko analitikai įspėja, kad ekonominė situacija, finansinės problemos ir nestabilumas šiose šalyse jau pasiekė pavojingą ribą.

Lietuvos ekonomika lėtėja, bet bendras vidaus produkto (BVP) augimas numatomas didesnis nei kaimyninėse Baltijos šalyse. Nekilnojamojo turto rinka mūsų šalyje sustingusi, būsto kainos krenta ir gali pasiekti kritinę ribą, tokią kaip Estijoje ir Latvijoje.

„Danske bank“ analitikai pranešė, kad į ekonomiškai nestabilių šalių sąrašą jie įtraukė ir Islandiją, Ukrainą, Turkiją, Bulgariją bei Vengriją. Bankas savo juodajame sąraše taip pat mini Pakistaną, Argentiną, Kazachstaną, Indoneziją, Pietų Korėją ir Pietų Afriką. Manoma, kad tai – ekonomiškai nestabiliausios pasaulio šalys.

Skandinavijos žiniasklaida taip pat nenustoja trimituoti, kad Baltijos šalys, panašiai kaip Islandija, jau stovi ant bankroto ribos. Pasak analitikų, paskolų šventė Baltijos šalyse baigėsi. Dėl susiklosčiusios padėties skandinavų analitikai iš dalies kaltina Skandinavijos bankus – „Swedbank“, SEB ir „Nordea“, kurie karaliauja Baltijos šalyse, šie bankai čia – pagrindiniai.

Skandinavų analitikai teigia, kad šie bankai yra kalti, nes nesilaikė griežtos monetarinės politikos, pūtėsi, lengva ranka dalijo paskolas. Švedų bankai, veikiantys Baltijos šalyse, išdalijo beveik 380 milijardų paskolų, o jas reikės grąžinti.

Spėjama, kad Estija ir Latvija gali ryžtis devalvuoti savo valiutas, nes didžiulės skolos darosi nebepakeliamos. Visgi net valiutų nuvertėjimas Baltijos šalyse gali būti sudėtingas. Šios šalys turi ambicijų prisijungti prie euro zonos, todėl laikosi fiksuoto valiutos kurso. Tokiu atveju pinigų vertė gali būti kurį laiką palaikoma dirbtinai, bet vėliau ji vis tiek kris. Skandinavų analitikai pastebi, kad Baltijos šalys yra labai priklausomos nuo užsienio kreditų, turi didžiulius biudžeto deficitus ir nekilnojamojo turto burbulus.