Pasak SEB banko prezidento patarėjo G. Nausėdos, 2009–2010 m. Lietuvos ekonomikos būklė bus tokia sudėtinga, kokia dar nebuvo nuo pat 1993 metų.

SEB banko analitikų prognozėmis, tiek kitąmet, tiek 2010 m. šalies BVP smuks po 2 procentus. Nors analitikai iš esmės teigiamai vertina naujosios Vyriausybės krizės įveikimo planą, pripažįstama, kad mokesčių našta užguls įvairių socialinių grupių pečius.

„Ilgalaikė recesija neigiamai atsilieps biudžeto pajamoms tuo metu, kai itin sunku pasiskolinti lėšų priimtinomis sąlygomis vidaus ir išorės rinkose. Štai kodėl reikėtų atmesti iš pirmo žvilgsnio patrauklias ekonomikos skatinimo mažais mokesčiais idėjas, kurios sutrikdytų atlyginimų ir pensijų mokėjimą valstybės sektoriaus darbuotojams, pensininkams arba užtrauktų didžiulę valstybės skolą ateities kartoms“, – sakė SEB banko analitikas Gitanas Nausėda.

SEB banko paskelbtoje „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“ iš esmės teigiamai vertinamas naujosios Vyriausybės krizės įveikimo planas, tačiau pripažįstama, kad pradėjus jį įgyvendinti, papildoma našta užguls įvairių socialinių grupių pečius.

SEB banko analitikų apskaičiavimu, krizės įveikimo plane numatytos 2 mlrd. litų vertės mokesčių reformos didžiausią naštą teks prisiimti verslui – apie 1,2 mlrd. litų. Dėl didesnio pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų pakilus kainoms, socialinių išmokų gavėjams ir pensininkams teks sumokėti apie 400 mln. litų, o samdomiesiems darbuotojams – 330 mln. litų.

Samdomųjų darbuotojų lėšų netektis dėl išaugusio PVM ir akcizų būtų daug didesnė – apie 630 mln. litų, tačiau ši visuomenės grupė gaus dalinę 300 mln. litų kompensaciją, kaip numatyta, sumažinus gyventojų pajamų mokestį nuo 24 proc. iki 21 proc. ir pakeitus NPD skaičiavimo tvarką.

Anot G. Nausėdos, verslininkams skausmingiausia yra tai, kad jie nebeturės laiko pasirengti mokesčių pertvarkymams. „Krizei pasiekus Lietuvą daug greičiau nei įsivaizduota, reikia imtis sprendimų jau šiandien, nes rytoj bus per vėlu“, – sakė G. Nausėda.

SEB banko analitiko nuomone, sunkokas mokesčių reformos krūvis tenka socialiai pažeidžiamoms grupėms, todėl neatidėliojant turėtų būti parengtas jų realiųjų pajamų apsaugos mechanizmas. „Juk tokia ir buvo pradinė specialistų idėja – naikinti PVM lengvatas, kad jomis nesinaudotų ir turtingieji, bet kartu numatyti tiesiogines kompensacijas nepasiturintiems“, – teigė G. Nausėda.

Įžvelgia ir teigiamų pusių

Anot SEB analitikų, niūrioje ekonomikos padangėje yra ir viltingų ženklų. Visuotinė recesija numušė naftos kainas iki seniai neregėto lygio, o kitąmet jos gali būti dar mažesnės ir pasiekti 25 dolerius už 1 barelį. Kaip teigė G. Nausėda, euras gali netikėtai „priartėti“ prie Lietuvos, nes energetikos dedamoji infliacijai Lietuvoje turi didesnės teigiamos įtakos nei daugeliui Europos Sąjungos šalių.

Reaguodamas į naujausius pokyčius, SEB bankas sumažino 2009 m. ir 2010 m. prognozuojamus vidutinės infliacijos rodiklius atitinkamai iki 6 ir 5 procentų. Jau 2011 m. pabaigoje vidutinė metų infliacija Lietuvoje gali būti maždaug tokia pati kaip Mastrichto infliacijos kriterijus, t. y. 3-3,5 procento. SEB analitikų nuomone, svarbu, kad vietoje infliacijos nebūtų pažeistas fiskalinio deficito konvergencijos kriterijus, kuris sudaro 3 proc. BVP.

Antras nuosmukis po nepriklausomybės atkūrimo

Banko ekspertų teigimu, šįsyk ūkio nuopuolis bus skaudesnis ir truks ilgiau nei 1999-aisiais, nors ūkio pažanga – akivaizdi, o vyriausybės pastangos išvengti krizės – aktyvesnės.

Pasak SEB banko vyriausiosios analitikės Vilijos Tauraitės, svarbiausia ekonomikos nuosmukio priežastis prieš dešimt metų buvo išorinis šokas – t. y. Rusijos, kurioje Lietuva tuomet parduodavo apie ketvirtadalį viso eksporto, finansų krizė. Vis dėlto po nuosmukio antrąjį 1999 m. pusmetį Lietuvos ūkis greitai grįžo „į vėžes“, o jau 2000 m. pradžioje buvo užfiksuotas realaus BVP didėjimas.

Šių metų antroje pusėje Lietuvos ekonomiką į nuosmukį pirmiausiai ėmė gramzdinti vidaus paklausos nusilpimas, o padėtį apsunkino pasaulio finansų krizės paūmėjimas, tebesitęsiantis nuo 2008 m. rugsėjo.

„Globali finansų krizė paskatino kreditavimo sąlygų sugriežtėjimą, kuriam gyventojai ir įmonės yra jautresni nei prieš dešimtmetį dėl turimų didesnių įsiskolinimų“, – teigė V. Tauraitė.

Pasak SEB banko analitikų, artimiausiais metais visoms svarbiausioms Lietuvos eksporto rinkoms (euro zonai, Baltijos šalims, NVS valstybėms) prognozuojama recesija, todėl silpstančios vidaus paklausos nepavyks kompensuoti didesniais pardavimais nei Rytų, nei Vakarų valstybėse.

Susidaręs „trigubas spaudimas“, t. y. prasta išorės rinkų padėtis, silpstanti vidaus paklausa bei pasitikėjimo trūkumas finansų rinkose lems tai, jog Lietuvos ūkio nuosmukis bus gilesnis ir ilgesnis nei 1999 metais.

„Atsižvelgiant į esamą ekonomikos lėtėjimo pagreitį, tikėtina, jog prekių importas ims smukti jau 2009 m. pradžioje, o eksportas – maždaug antrąjį kitų metų ketvirtį. Statistikos departamento skelbiamas nedarbo lygio rodiklis šoktelės jau šią žiemą, staigiai mažės ir įmonių pelningumas“, – būsimas nuosmukio apraiškas vardijo V. Tauraitė.