Bričių džiaugsmai ir rūpesčiai - Anglija.lt
 

Bričių džiaugsmai ir rūpesčiai 

Jurgita Sausaitytė

Jei kalbėtume apie bričių džiaugsmus ir rūpesčius, pastarųjų, neabejotinai, būtų kur kas mažiau. Ne, jos aišku su manim nė už ką nesutiktų, juk tieeek rūpesčių turi!

Bet jei mergaitės svajoja apie princą ant balto žirgo, tai verčiau tas brincas lai būna angliško kraujo.

Nekalbėsiu šįkart apie šeimas imigrantes. Gyventi Anglijoj vieniems pasiseka sočiau, kitiems – pusbadžiu. Užtat, jei ištekėjai už anglo, didelė tikimybė, kad gyvensi kaip princesė.

Ne, nebūtina turėti tarnaitę. Bet ar nepakanka fakto, kad vieni didžiausių rūpesčių bus sutvarkyti namus, palaistyt gėles ir augint vaikus. Darbas? Hm, dirba britės ne pilną darbo dieną. O jei pilną, tai pasirenka tris arba keturias darbo dienas savaitėje. Per daug savęs neapkrauna. Augina vaikus, lanko drauges, tvarko namų ūkį ir planuoja šeimos atostogas kur nors Prancūzijos ar Italijos kalnuose (slidinėti). Ir vyrai laimingi, kai namie yra kas jais pasirūpina.

Todėl jos – puikios kulinarės (niekur juk neskuba). Todėl jos daug skaito. Vaikšto po parduotuves. Sporto klubus. Soliariumus.

Aišku, yra ir karjerisčių. Bet tokios būtinai susiras gerai apmokamą darbą, nes už grašius dirba tik imigrantės. Bričių filosofija: jei alga nedidelė, tai neverta ir vargintis.

Gerai joms, kai turi iš ko rinktis... Kai prisimenu šeimas Lietuvoj, susispaudusias blokinių namų butuose, šiurpas nukrato.

Čia gi blokiniuose namuose britės gyvena tik kol studijuoja, arba kol dar neištekėjusios. Retas anglas neturės nuosavo namo (ar bent namuko).

Jei esi britė, gali stačia galva pasinerti į gyvenimiškus malonumus. Didžiausiu rūpesčiu paversti pabrangusias grožio salonų paslaugas ar prastą batų parduotuvės prekių pasiūlą.
Auginti vaikus čia nereikia didelės kantrybes. Tam yra auklės – visad po ranka.

Man nuolat kyla klausimas, kai pastebiu kaimynę, gyvenančią kitoje gatvės pusėje. Ji nuolat kažkur skuba, vis kažką veikia. Jos namai nuolat pilni svečių. Kambarius išvalo kelis kartus per savaitę čia apsilankanti namų tvarkytoja, o vakarais, kai kaimynė lekia į susitikimus ar sporto klubą, vaikus prižiūri auklė.

Bepigu, kai vyras gali uždirbti visai šeimai. Taip jau sutvarkyta anglų sistema.

Paskutiniais statistikos duomenimis, pusė imigrantų, atplūdusių į Angliją nuo 2006 metų, jau grįžo namo. Dauguma atvažiuoja tik užsidirbti. Aišku, daug ir tokių, kurie lieka, bet, jei nesi britas, tiek privilegijų neturėsi.

Nebent, susirasi britišką antrąją pusę ir gyvensi lyg inkstas taukuose.

Ir tikrai dažnai gailiuosi, kad negimiau karališkame salyne. Gal eisiu ieškot brito, kad jau taip...

Jurgita Sausaitytė

Jei kalbėtume apie bričių džiaugsmus ir rūpesčius, pastarųjų, neabejotinai, būtų kur kas mažiau. Ne, jos aišku su manim nė už ką nesutiktų, juk tieeek rūpesčių turi!

Bet jei mergaitės svajoja apie princą ant balto žirgo, tai verčiau tas brincas lai būna angliško kraujo.

Nekalbėsiu šįkart apie šeimas imigrantes. Gyventi Anglijoj vieniems pasiseka sočiau, kitiems – pusbadžiu. Užtat, jei ištekėjai už anglo, didelė tikimybė, kad gyvensi kaip princesė.

Ne, nebūtina turėti tarnaitę. Bet ar nepakanka fakto, kad vieni didžiausių rūpesčių bus sutvarkyti namus, palaistyt gėles ir augint vaikus. Darbas? Hm, dirba britės ne pilną darbo dieną. O jei pilną, tai pasirenka tris arba keturias darbo dienas savaitėje. Per daug savęs neapkrauna. Augina vaikus, lanko drauges, tvarko namų ūkį ir planuoja šeimos atostogas kur nors Prancūzijos ar Italijos kalnuose (slidinėti). Ir vyrai laimingi, kai namie yra kas jais pasirūpina.

Todėl jos – puikios kulinarės (niekur juk neskuba). Todėl jos daug skaito. Vaikšto po parduotuves. Sporto klubus. Soliariumus.

Aišku, yra ir karjerisčių. Bet tokios būtinai susiras gerai apmokamą darbą, nes už grašius dirba tik imigrantės. Bričių filosofija: jei alga nedidelė, tai neverta ir vargintis.

Gerai joms, kai turi iš ko rinktis... Kai prisimenu šeimas Lietuvoj, susispaudusias blokinių namų butuose, šiurpas nukrato.

Čia gi blokiniuose namuose britės gyvena tik kol studijuoja, arba kol dar neištekėjusios. Retas anglas neturės nuosavo namo (ar bent namuko).

Jei esi britė, gali stačia galva pasinerti į gyvenimiškus malonumus. Didžiausiu rūpesčiu paversti pabrangusias grožio salonų paslaugas ar prastą batų parduotuvės prekių pasiūlą.
Auginti vaikus čia nereikia didelės kantrybes. Tam yra auklės – visad po ranka.

Man nuolat kyla klausimas, kai pastebiu kaimynę, gyvenančią kitoje gatvės pusėje. Ji nuolat kažkur skuba, vis kažką veikia. Jos namai nuolat pilni svečių. Kambarius išvalo kelis kartus per savaitę čia apsilankanti namų tvarkytoja, o vakarais, kai kaimynė lekia į susitikimus ar sporto klubą, vaikus prižiūri auklė.

Bepigu, kai vyras gali uždirbti visai šeimai. Taip jau sutvarkyta anglų sistema.

Paskutiniais statistikos duomenimis, pusė imigrantų, atplūdusių į Angliją nuo 2006 metų, jau grįžo namo. Dauguma atvažiuoja tik užsidirbti. Aišku, daug ir tokių, kurie lieka, bet, jei nesi britas, tiek privilegijų neturėsi.

Nebent, susirasi britišką antrąją pusę ir gyvensi lyg inkstas taukuose.

Ir tikrai dažnai gailiuosi, kad negimiau karališkame salyne. Gal eisiu ieškot brito, kad jau taip...

 (Komentarų: 22)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: