Praeitą savaitgalį Londone lankėsi LR užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. Čia jis susitiko su JK užsienio reikalų ministru Davidu Milibandu, taip pat rado laiko ir pokalbiui su lietuviškos spaudos žurnalistais. „Infozoną“ labiausiai domino klausimas, ar keisis ir kokia linkme naujosios vyriausybės politika išeivijos atžvilgiu.

Svarbiausia, kad ir kur būtume, mums reikia išlaikyti suvokimą, jog esame viena tauta. Vyriausybė savo programoje pabrėžė, kad labai svarbu išlaikyti saitus su tautiečiais, kur jie bebūtų. Tai dvipusis judėjimas tiek iš vyriausybės, tiek kiekvieno iš jūsų - tų, kurie ilgiau ar trumpiau gyvena Londone, Berlyne ar kur kitur - pusės. Turime suvokti, kad paternalistinio požiūrio nebus, nereikia žiūrėti į Lietuvą kaip į mamą, kuri globos ar išmokės išmokas. Svarbu, kad burtųsi sveika užsienio lietuvių bendruomenė, kad jungtųsi pagal savo interesus, pagal profesijas į grupes tautiškumo pagrindu. Ir iniciatyva turi išeiti iš jūsų. Jūsų iniciatyvos, mūsų, tiesa, ribota, parama skiriama svarbiausiems dalykams - lietuviškam žodžiui, kalbai, tradicijoms išlaikyti. Prioritetinis uždavinys yra švietimas, kad jaunoji karta mokytųsi kalbos, puoselėtų ją, nes tai svarbiausias saitas tarp lietuvio užsienyje ir Lietuvos. Mes atsisakome sąvokos išeivija, mes visi esame vienos globalios Lietuvos dalis. Kviečiame rašyti globalios Lietuvos koncepciją, nes visi galime prisidėti prie Lietuvos gerovės, tapti bendro gyvenimo kūrėjais.

Nevadinsite išeivija, tai kaip vadinsite?

Užsienio lietuviais... O dėl struktūros – tai šešto rango klausimas, keista, kad jis tiek sureikšmintas. Organizacinė struktūra – vyriausybės reikalas. Mes, vyriausybės nariai, esame prisiekę Lietuvos žmonėms ir esame atsakingi už Lietuvos mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimą, todėl jas panaudosime efektyviausiai, kad paremtume jūsų bendruomenines iniciatyvas. Suprantamas noras daryti poveikį ir mes esame atviri dialogui, kaip numatome panaudoti lėšas užsienio lietuvių projektams. O kad tai galėtume aptarti, steigiame Užsienio lietuvių reikalų tarybą prie Vyriausybės, kuri rinksis porą kartų per metus. Joje dalyvaus ir įvairių sričių – kultūros, švietimo ir kt. – ministrai, susiję su užsienio lietuviams svarbiais klausimais. Jau gegužės pradžioje, prieš pradedant formuoti kitų metų biudžetą, bus galima aptarti prioritetines sritis, pavyzdžiui, kaip užsienio lietuviai planuoja savo ryšių su Lietuva stiprinimą ir kaip Lietuva galėtų prie to prisidėti, bet ne už jus organizuoti jūsų pačių renginius. Prie URM veiks departamentas, kuris koordinuos paramos užsienio lietuvių veiklai klausimus.

Jūs gana ilgai gyvenote JK, daug bendravote su čia gyvenančiais lietuviais. Ar, jūsų manymu, dabar metas grįžti į Lietuvą?

Net ir ekonominio nuosmukio metais išlieka daug galimybių ir atsiranda naujų, todėl, mano įsitikinimu, lietuviai, pabuvę svetimuose kraštuose, ypač tokiose globalaus mąstymo vietose kaip Londonas, tikrai gali rasti savo nišą Lietuvoje. Nenoriu deklaruoti, kad, lietuviai, važiuokite į Lietuvą, tačiau kodėl nepabandžius grįžti su Londone įgyta patirtimi ir tuo metu, kai visame pasaulyje susiduriama su krize? Mes, aišku, greiti nusiminti ir ten, kur kinui - plius aštuoni, lietuviui - minus trys, bet manau, kad lietuviai išgyvens. Visiems dabar nelengvas laikas. Kai mažėja įplaukos į biudžetą, ekonomika krenta, bus apsivalymo ir susistygavimo laikotarpis. Ir mums reikės su mažesniais resursais padaryti efektyviau. Kviečiu įžvelgti galimybes Lietuvoje ir pasinaudoti jomis.

Žmonės žvalgosi, kokius žingsnius žengia vyriausybės, ir daro savo išvadas. Čia tos priemonės, kurių imamasi, neaišku, kur nuves, bet bent jau matyti, kad vyriausybė siekia išjudinti ekonominį sąstingį. Ženklai iš Lietuvos nelabai kelia pasitikėjimą.

Vyriausybė tikrai darė ryžtingus sprendimus, kurių reikėjo daug anksčiau, bet ankstesnės vyriausybės jų nepadarė ir net išleido rezervo lėšas. Tad mes turėjome įvertinti, kokia yra situacija, ir apie tai pranešti žmonėms. Estai, pavyzdžiui, turi rezervą, jiems lengviau, bet mūsų ankstesnė valdžia nutarė išleisti pinigus pensijoms, pasidavė populistiniams sprendimams, nors jau matėsi, kad ekonomika krenta, ir paliko mus su didžiule skyle biudžete. Mes turėjome priimti nepopuliarius sprendimus ir kaip centro dešinės vyriausybė dar formuojamos vyriausybės posėdyje aš klausiau – kaip paaiškinsime savo rinkėjams, kad atėję į valdžią konservatoriai kelia mokesčius, kai tuo metu čia, Britanijoje, kairieji juos mažina. O juk būtent dešinieji yra už mažesnį valstybės kišimąsi, didesnę laisvę verslui ir mažesnius mokesčius, bet mes juos keliame. Atsakymas buvo toks - mes neturime rezervo, o reikia užtikrinti viešųjų funkcijų vykdymą. Sulaukėme kritikos, bet privalėjome tai padaryti.

Mūsų monetarinė politika labai ribota, sprendimai tuo klausimu priimami ne Vilniuje, o Stokholme ar Kopenhagoje. Mes turime labai ribotas priemones, bet stengiamės išnaudoti politinius svertus skatindami Skandinavijos bankus skolinti pinigus verslui. Mūsų ekonominio stabilizavimo planas labai gerai įvertintas Europoje, numatyta parama iš Europos investicinio banko, galiausiai, skirtingai nuo Latvijos, mes galime pasiskolinti.

Jau paskirtas naujas ambasadorius, papasakokite apie jį.

Pagal diplomatinę praktiką dar negaliu minėti jo vardo ir pavardės.

Mes jau žinome... (Spaudoje buvo skelbta, kad tai - Oskaras Jusys – red. pastaba)

Jūs jau žinote. Jis geras žmogus, lietuvis, įsipareigojęs lietuviams užsienyje ir stiprins ryšius tarp Lietuvos ir JK. Prašau jį mylėti, globoti, gerbti, jei ką blogai padarys, man pasakykite...

Zita Čepaitė