Aš įtariu, kad didžiam ir seniai mirusiam britų rašytojui Samueliui Džonsonui, kurio plunksnai priklauso įžymioji frazė “When a man is tired of London he is tired of life”, niekada neteko lankytis penktoje zonoje esančiame Hounslow. Šitas rajonas yra niūresnis už Londono orą ir Marijos radiją kartu sudėjus. Kaip ir beje didžioji dauguma proletariškų Londono priemesčių, kuriuose lietuvių ir lenkų emigrantai susigrūdę gyvena apipelijusiuose neprižiūrėtuose namuose. Dažniausiai juose nėra knygų, bet įrengti skaitmeniniai Polsatai ir Vilsatai. Tie patys namų apyvokos daiktai ir baldai pereina iš vienų gyventojų kartos kitai. Ant jūsų lovos miegojo, valgė, sirgo, mylėjosi nesuskaičiuojama daugybė žmonių, kuriuos likimas nuvedė kažkur kitur.

Jau kelis dešimtmečius Hounslow yra tamsiaodžių emigrantų rajonas, kurio highstreetas savaitgaliais jus pasitinka įvairiausiom kalbom gargaliuojančių tamsiaodžių minia, apsirėdžiusia pigiomis odinėmis striukėmis, įvairiausiom „cepom“, fake dizainerių laikrodžiais, tiurbanais, burkomis ir džihabais. Pats mačiau, kaip greitosios pagalbos medikai kelias sekundes stovėjo pasimetę prie susižalojusios musulmonės, nežinodami kuriame šito audėklo rulono gale yra pėdos, o kuriame galva. Gerokai privargo, kol išvyniojo, tačiau audeklo buvo tiek, kad galima būtų pasiūti naują uždangą mūsų Operos ir Baleto teatro scenai.
Pasidairius galima rasti ir vieną kitą grynakraujį baltaodį londonietį.

Tačiau dažniausiai tai yra alaus pripampę kokniai su Burberry kepurėlemis, pilkais Umbro ar Londsdale treningais ir pigiais auksiniais žiedais iš Argos katalogų. Šnekamojoje kalboje šitie vyrukai dažnai yra vadinamis chav(s) , lietuviškas „chav“ atitikmuo yra budulis. Nei iš vienų, nei iš kitų visuomenei jokios naudos nėra, tačiau jei budulių veiklos sritis yra automagių išmontavimas ir kiti abejotino legalumo pilki bizniukai, tai chavs iš esmės yra chuliganai, antisocialiai besielgiantys iš neturėjimo ką veikti.

“Londonas - dinamiškas kontrastų miestas”, tuo galima įsitikinti įsėdus į 285-ą autobusą Kingstone ir išlipus Hounslow. Kelionės pradžioje 90 procentų veidų aplink bus tokios pat spalvos kaip ir jūsų, tačiau po 30 minučių pasijausite kaip turistas išlipęs iš taksi Indijos didmiesčio turguje. Lygiai kaip ir ten, patvoriai bei tarpuvartės yra nuklotos tuščių skardinių, pigaus greito maisto dėžučių bei maišelių, panaudotų prezervatyvų ir dvikojų bei keturkojų padarų išmatomis. Highstreete gatvėje prekeiviai bando įsiūlyti jums pigių skambučių korteles, paskanauti ką tik iškeptų samosų ar chapati, tik už 3 svarus per mėnesį užtikrinti vaiko Etiopijoje ateitį ar už 50 pensų pradžiuginti savo vaiką šuniuku, susuktu iš ilgo baliono.

Mažos parduotuvėlės bando privilioti pirkėjus, lauke priešais įejimą išrikiuodamos stalus su vaisiais bei daržovėmis ar pakabas su margaspalviais sariais. Parduotuvių savininkai ryškiais tiurbanais ir riestais ūsais patys pluša prie kasos aparatų, o jų giminaičiai, matyt, ką tik atvykę iš Indijos ar Pakistano, tik indams žinomu būdu į šonus kraipo galvas ir laužyta anglų kalba žarsto “komplimentus” pro šalį einančioms lenkėms - “I like Polish woman, I know you from kurwa land, give me your phone number”.

Atslinkus naujai emigrantų bangai iš rytų Europos, šiukšlių nesumažėjo, tačiau gatvėse atsirado daugiau įprastų baltų veidų ir jausmas, kad tuos tris sportiškai apsirengusius bachurėlius, geriančius alų autobusų stotelėje jau esi matęs kažkur Šiauliuose, Kaune ar Rokiškyje. Tik kalba jie ne kaip Kaune, o greičiausiai kaip Vilniaus rajone - lenkiškai. Greta angliškų parduotuvių iškabų atsirado užrašai “domowe obiady”, “polsky sklep” ir pan. Lenkiško alaus ir dešros galima nusipirkti bet kurioje krautuvėlėje. Net didžiausi Jungtinės Karalystės prekybos centrų tinklai Tecso, Sainsbury, Asda pradėjo prekiauti lenkiškų produktų linijomis.

Taip pat daugėja emigrantų iš Lietuvos, Latvijos, Slovakijos, kitų rytų Europos šalių. Dar prieš penkis metus buvę juodaodžių ir indusų rajonai dabar keičiasi savo demografine ir kultūrine sudėtimi. Jų gyventojai tarpusavyje keičiasi patirtimi ir informacija. Jau nenuostabu, kad lenkų “kurwa” tapo populiariu juodaodžio gatvinio jaunimo žodeliu, o apsauginis prie įejimo į klubą, pamatęs jūsų lietuvišką ID, pasako “labas”. Visa tai leidžia man manyti, kad žmonės iš visiškai skirtingų šalių ir kultūrų, dėl vienų ar kitų priežasčių atsidūrę vienoje kaimynystėje ar viename darbe, neliks izoliuoti virti savo pačių sultyse. Tikiuosi, kad mes vieni iš kitų sugebėsime perimti net tik keiksmažodžius, bet ir geriausius bruožus, o taip pat patirtį, kurią įgijame kurdami savo gyvenimus naujoje vietoje ir naujomis aplinkybėmis.

Denis

Teksto autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.