Pristatome straipsnių - dienoraščių ciklą, kurį iki rudens rengs mūsų kompanijoje praktiką atliekanti Rasa. Ji studijuoja žurnalistiką Vilniaus Universitete ir artimiausius kelis mėnesius portalui Anglija.lt ruoš įvairaus pobūdžio informaciją.

Kaip lengva yra sėdėti namuose ant sofos ir kritikuoti viską aplinkui. Čia kaip žiūrėti vieną iš atsakyk-į-trisdešimt-klausimų-ir-laimėk-milijoną žaidimų – visada esi pats protingiausias ir galėtum atsakyti į visus klausimus, pasiimtum tą milijoną ir gyventum gerai. Bet kažkodėl neini žaisti. Kažkodėl ir visus kitus kritikuoji, tik pats nieko nedarai.

„Lietuviai yra pikti, nes tingi dirbi“ – jau net nepamenu, kur radau šią mintį, tačiau manau, jog ji yra viena teisingiausių. Nors gal pakeisčiau žodį „dirbti“ į tiesiog „veikti“.

Pažįstama mergina pasakojo savo pokalbį su draugu, kuris tik patvirtino lietuvių – tinginių idėją. Žodžiu mergina yra vadinamasis „aktyvus jaunimas“ – ji studijuoja, dirba, dalyvauja studentų mainų programose bei dažnai savanoriauja įvairiuose menų festivaliuose. Prie to dar reikia pridėti, jog atranda laiko susitikimams su draugais, knygų skaitymui, tapybai ir fotografijai. Laiko naktį pamiegoti ji taip pat suranda. Tuo tarpu jos draugas studijuoja ir laisvą laiką leidžia žaisdamas kompiuterinius žaidimus. Ir sako jis merginai: „Žinai, tu visada turi tiek daug veiklos, net nežinau, kaip suspėji viską padaryti. Kažkaip šalia tavęs jaučiuosi negerai.“ Kitais žodžiais sakant, gyvenk kaip nori, jei tau gerai, tik į akis per daug nelįsk su savo aktyviu gyvenimu, nes tada mane menkini, to aš nemėgstu.

Kartais piktučiams lietuviams ir studijos universitetuose kliūna. Nes, pasak juos, jei jau esi studentas, tai menkini visus tuos, kurie nestudijuoja, ir esi pilnas puikybės. O po to bėga klausti tavęs, ką daryti, kai skalbimo mašinoje vairuotojo teises išskalbei, arba kaip pasišildyti sriubą iš skardinės, nes tu mokaisi universitete, turi tai žinoti. Ir jei padedi, tuo momentu esi draugas, o vėliau vėl turi atlaikyti puolančiuosius, nes mat tavo specialybė yra nereikalinga – mokykis, bet būsi dar vienas bedarbis.

Panašiai viskas atrodo ir tada, kai pasirodo koks nors straipsnis apie jaunuoliuos, pradėjusius ar ketinančius pradėti savo verslą.

„Šešiolikmetis lietuvis įkūrė sėkmingai veikiančią interneto parduotuvę“, „Dešimtokė šiaulietė metė mokslus ir... tapo prestižinio Londono restorano direktore!“, „Verslą Lietuvos jaunimas pradeda nuo nulio“. Antraštės gražios, antraštės žadančios kažką, o komentarai beveik tokie patys, lyg būtų rašoma apie nepilnamečius, padėjusius prievartauti merginas. Tik ir rašoma pasipiktinimo žinutėse, kad „štai dar viena aferistų karta auga.“ Ir iš kur tiek pykčio, kad jauni žmonės kažką veikia? Visa banda tik ir puola juos: „o kam jie bando?“ Įsikala sau į galvą, kad Lietuvoje galimybių nėra, kad viskas čia yra blogai, patys nieko nebando keisti ir taško purvais tuos, kurie įrodo, jog labai norint galima kažko pasiekti ir Lietuvoje. Įdomu, kaip atrodytų komentarai, jei tie patys šešiolikmečiai kurtų radijo stotis ir verslus kur nors Vokietijoje. Tada tikriausiai palaikytų juos, kad šaunuoliai, nušluostė nosį tiems vokiečiams, parodys, kokie lietuviai yra. Tada dar būtų Lietuvos valdžia „apdėta“, kad talentų nepalaiko ir tiesiog sudaro sąlygas visiems išsilakstyti. Bet va kai geri dalykai savame kieme vyksta, mums nebepatinka, nes parodo, kokie neveiklūs esame patys.

Nežinau, ar ateis toks laikas, kai įvairios iniciatyvos bus vertinamos. Ir nesvarbu, ar tai yra tavo verslo idėja, tavo visuomeninis gyvenimas ar paprasčiausiai studijos. Tai investicija ne tik į save patį, bet ir į savo kiemo gerovę. O visi nieko nedarantys... na ir emigruokit!