Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris interviu „Lietuvos rytui“ atsargiai vertina naująjį Pilietybės įstatymo projektą, naujai apibrėžiantį, kada Lietuvos pilietis gali turėti antrą pilietybę – bei pabrėžia, kad, galiojant dabartinei Konstitucijai, visus tenkinančią dvigubos pilietybės tvarką pasiekti nėra įmanoma.

„Manau, kad remiantis Konstitucija negalima surasti tokio sprendimo, kad visi būtų patenkinti. Jeigu bus ieškoma būtent tokio sprendimo, kuris patenkintų visus užsienio lietuvius, dvigubos pilietybės galimybė vėl bus ne išimtis, o taisyklė, bet tai įsakmiai draudžia Konstitucija.

<...> Ją keisti tektų referendumu. Negaliu pasisakyti už tai, kad Konstitucija būtų apeinama. Apeisime čia – pradėsime apeidinėti ir kitur“, - mano E. Kūris.

Jis taip pat kritikuoja Seimą, kad šis skubiai nesukuria specialios tvarkos svetur gimusiems lietuviams vaikams, automatiškai įgyjantiems kitos šalies pilietybę ir todėl netenkantiems lietuviškos.

„Iš tikrųjų nei šis, nei tas, kad mūsų valstybės institucijos reikalauja kažkokių papildomų įrodymų, jog naujagimiai yra „atsisakę“, tarkime, Airijos pilietybės. Kitos šalys savinasi jų teritorijoje gimusius mūsų piliečius, o mes kažkodėl jų teisei atiduodame pirmenybę. Galiu suprasti mūsų migracijos pareigūnus, kurie nedrįsta „kitaip“ perskaityti esamos įstatymo nuostatos. Bet nesuprantu tų, kurie nepadaro šios menkutės galiojančio įstatymo pataisos, kad pakeistų ydingą praktiką. <...> Naują įstatymą gali tekti rengti dar ilgai, o padaryti šitą menką pataisą tikrai nesunkiai buvo galima per keletą dienų“, - sako E. Kūris.

Jis leidžia suprasti, kad ne visi naujajame Pilietybės įstatymo projekte numatyti atvejai dvigubai pilietybei gauti yra konstituciniai.

„Kalbant apie tuos atvejus, kurie numatyti naujo įstatymo projekte, kai kurie, manau, galėtų būti apginti kaip konstituciškai pagrįstos išimtys iš bendro viengubos pilietybės principo“, - diplomatiškai sako jis.

Jis skeptiškai vertina nuostatą, kad dviguba pilietybė gali būti suteikiama visiems Europos Sąjungos šalių piliečiams.

„Įgyjant kai kurių ES valstybių narių pilietybę būtina atsisakyti turimos Lietuvos pilietybės. Išeitų, kad Lietuva palieka pilietybę net tiems savo piliečiams, kurie patys jos atsisako, – bent taip viešai aiškinama. Bet pagal kitą to paties projekto straipsnio punktą tokie asmenys Lietuvos pilietybę vis tiek turi prarasti“, - sako E. Kūris.

Lietuvos pilietybės yra atsisakoma ir prisiekiant JAV bei gaunant šios šalies pasą, pastebi jis.

„Konstitucijos toleruojami atskiri dvigubos pilietybės atvejai įstatyme turėtų būti apibrėžiami pagal teisines situacijas, į kurias patenka Lietuvos piliečiai, priimantys kitos valstybės pilietybę, arba kitų valstybių piliečiai, siekiantys įgyti ar susigrąžinti Lietuvos pilietybę. Tai atskirų atvejų, o ne šalių sąrašas“, - siūlo E. Kūris.

Ir tęsia: galima išskirti svetur gimusių ir gimimo šalies pilietybę įgijusių vaikų situaciją, arba atvejus, susijusius su mišriomis santuokomis, su okupacijos laikų politiniais pabėgėliais ir tremtiniais, su asmenimis, kuriems okupacijos laikotarpiu įgytos kitos valstybės pilietybės praradimas reikštų ir socialinių garantijų praradimą.

„Žinoma, kad nekiltų konstitucingumo problemų, reikia labai kruopščiai, tiksliai parinkti formuluotes, juolab kad kalbama apie piliečio teises ir pareigas“, - prideda E. Kūris.

Alfa.lt
Wikipedia.org nuotrauka