Istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos instituto direktorius profesorius Egidijus Aleksandravičius ruošiasi ekspedicijai į tolimąją Braziliją – čia bus ieškoma į šią šalį emigravusių lietuvių pėdsakų.

„Tai bus kompleksinė istorinė antropologinė ekspedicija, jos metu filmuosime, imsime interviu, fiksuosime, rinksime medžiagą, ką pavyks, bandysime atgabenti į Išeivijos institutą. Tikimės, kad renkama medžiaga ir įvairūs pokalbiai leis paruošti specialų leidinį“, - DELFI sakė E. Aleksandravičius.

Pasak E. Aleksandravičiaus, kunigas Antanas Saulaitis dar prieš 40 metų aplankė beveik visas lietuvišką atmintį turinčias vietas Brazilijoje. Prieš 40 metų jis čia aptiko ištisas lietuvių gyvenvietes. Su A. Saulaičio pagalba rengiama ir ši ekspedicija.

Keturių asmenų delegacija į San Paulą išskrenda rugsėjo 23-ią. Ekspedicija turėtų trukti apie penkias savaites. Kelionę finansuoja privatūs mecenatai.

Istorikas aiškina, kad Brazilija – specifinė šalis. Sunku suvokti atstumus, laiko distanciją ir tai, ką XIX a. pab., 1927-1929 m. lietuviams reiškė atvažiuoti į buvusias plantacijų vergų vietas.

„Žinome, ko norime, ko tikimės, bet kiekvienas tyrimas toks, kad iki galo nežinai, ar surasi, ką labiausiai geidi surasti. Ieškosime lietuvių pėdsakų“, - teigė E. Aleksandravičius.

Lietuviai – ir tie, kurie nekalba lietuviškai

Ypač menkai žinoma apie pirmuosius lietuvius Brazilijoje. Kiek daugiau žinoma apie XX a. emigraciją. Oficialiomis žiniomis, 1927-1929 m. į Braziliją išvyko apie 30 tūkst. tautiečių.

A. Saulaičio manymu, prieš 40 metų Brazilijoje buvo apie 300 tūkst. lietuvių. Tačiau skaičiai keisis nuo to, ką laikysime lietuviais: ar tuos, kurie kalba lietuviškai, ar tuos, kurie turi lietuviškas šaknis.

„Man visi jie yra lietuviai - net jeigu kalba portugališkai, ispaniškai, angliškai, bet prisimena savąją gentį ir atmintis daro juos viena bendruomene“, - dėsto E. Aleksandravičius. Pasak jo, diasporoje yra apie 10 mln. lenkų, dauguma jų lenkiškai nešneka, bet niekam Lenkijoje nekyla abejonių, kad jie lenkai.

„Seniai mes pabirę visame pasaulyje, esame jau pakankamai įgudę, tik nelabai noriai suvokiame, kad lietuvių tauta - diasporinė tauta. Kai sako, kad mūsų jau mažiau nei trys milijonai, tai diasporinės tautos sampratoje mūsų netapo mažiau - tiesiog iš Lietuvos persikėlė kitur“, - aiškino E. Aleksandravičius.