Baigėsi laikai, kai Airijoje imigrantai, net ir nemokėdami anglų kalbos, lengvai rasdavo gerai apmokamus darbus. Pastaruoju metu net ir didelės kompanijos mažina etatų skaičių, atleisdami ne tik imigrantus, bet ir vietinius, tad ekonominis nuosmukis gąsdina visus. Ką darys čia gyvenantys lietuviai, bandys išgyventi krizę ir laukti geresnių laikų ar susidės daiktus ir grįš namo į Lietuvą?

Airiai dirba už mažesnį atlygį nei lietuviai

Įvairių statybos darbų kompanijai „RKTC“ vadovaujantis lietuvis Robertas prisimena, jog kiekvienais metais prieš didžiąsias žiemos šventes darbo užsakymų išaugdavo vos ne dvigubai. Deja, šiais metais kompanija tuo pasigirti negali. „Prieš Kalėdas dažnas airis namuose nori padaryti remontą, pasitvarkyti aplinką, kad šventės būtų ypatingos, todėl mums pats darbymetis prieš Kalėdas. Kaip bebūtų gaila, šiemet pastebime, jog darbo sumažėjo 30-40 procentų, be to, pastaruoju metu maždaug 20 procentų nukrito kainos už teikiamas paslaugas“, - kalba vyras.

Robertas pasakoja, kad konkurentai airiai tuos pačius darbus atlieka mažesnėmis kainomis nei jie, nors visada būdavo atvirkščiai. „Manau, kad kitais metais bus dar sunkiau ne tik statybų, bet ir privatiems, komerciniams bei industriniams sektoriams. Ypatingai metų pradžioje, kai ir įprastai būna darbų sumažėjimas. Tikiuosi, kad po dvejų metų ekonominė šalies padėtis ims gerėti“, - viliasi vadovas. Nors laikai ne patys geriausi, pašnekovas nežada susidėti daiktų ir kraustytis gyventi į Lietuvą, jo įsitikinimu - ten situacija ne geresnė.

„Krizė visame pasaulyje, be abejo, tai palietė ir Lietuvą, todėl nemanau, kad dabar tinkamas metas grįžti“, - įsitikinęs Robertas. Pašnekovas pastebi, kad centrinis Europos bankas puse procento sumažino palūkanų procentą, o Anglijos centrinis bankas – net trimis procentais. Vyras įsitikinęs, kad taip siekiama išjudinti nekilnojamo turto sąstingį.

Lietuviai grįžta namo

Tarptautinės automobilių pervežimų kompanijos „Vainesta“ transporto vadybininkas Mantas Jablonskis teigia, jog ekonominė krizė jų versle kol kas ypatingai nejaučiama. „Patiems pasirodė keista, kad šiuo metu padidėjo užsakymų srautas iš Airijos. Tiesa, apie 30 procentų klientų sudeda visus užgyventus Airijoje daiktus į automobilį ir prašo jį pervežti į Lietuvą. Tai patvirtina kalbas, kad, netekus darbo, susirasti naują darosi vis sunkiau“, - kalba M.Jablonskis.

Vadybininkas pastebėjo, kad klientų, norinčių automobilius pervežti iš Lietuvos į Airiją, vis tik ženkliai sumažėjo. „Mano nuomone, tie, kurie kitais metais išsilaikys, krizę išgyvens ir vėl stosis ant kojų. Esu nusiteikęs optimistiškai, toks vaizdas, kad apie krizę daugiau kalbama, nei realiai jos yra“, - optimizmo gaidele baigia transporto vadybininkas.

Mokosi anglų kalbos, kad išliktų

Vertimų agentūros „Chartered Translators Ireland“ vadovas Gintarius Petkus taip pat konstatuoja ženklų darbų sumažėjimą - vertimų poreikis sumažėjo per 60 procentų. „Stipriai sumažėjęs vertėjavimo poreikis – matematinis grįžtančių namo į Lietuvą atspindys. Išvažiuoja tie, kurie nemokėdami kalbos jau nebegali susirasti darbo. Dažnas likęs gyventi Airijoje turi neblogas anglų kalbos žinias ir sugeba susikalbėti su Garda, medikais, dažnai ir teismuose“, - sako G.Petkus.

Tačiau, vyro teigimu, nėra padėties be išeities, jis ėmėsi privačių anglų kalbos pamokų dėstymo. „Kaip jau minėjau anksčiau, poreikis mokytis anglų kalbos pastaruoju metu didžiulis“, - tikina pašnekovas. Vyras pasakoja, kad jis yra girdėjęs kalbų, kad paskutiniu metu iš Airijos išvažiavo per 50 procentų imigrantų, pats mano, jog šalį paliko trečdalis svetimšalių.

G.Petkus tautiečius ragina nepanikuoti ir neskubėti grįžti į Lietuvą, kur ekonominė situacija taip pat prasta. „Nors nesu ekonomikos ekspertas, manau, kad po metų Airijos ekonominė padėtis po truputį ims gerėti, o Lietuvoje šviesios ateities nematau bent trejus metus. Beje, dabar, kai krenta kainos, itin tinkamas metas investuoti, ypatingai akcijų versle“, - kalba vyras. Vertėjas įsitikinęs, kad krizės šaknys – iš pradžių lengvai daliję, o vėliau itin sugriežtinę paskolų davimo taisykles bankai. Pašnekovas pastebi, kad dabar bankai vėl lengvina paskolų gavimo taisykles. Jo teigimu, ir vėl Airijos imigrantai gali bandyti skolintis iš banko automobiliui ar kitam pirkiniui.

Galime laimėti mūšį, bet pralaimėti karą

G.Petkus, turintis ilgametę Airijos teismuose vertėjo patirtį, pastebėjo, kad šiuo metu ypatingai išaugo lietuvių noras prisiteisti įvairias kompensacijas iš savo darbdavių. Pašnekovo teigimu, tautiečiai sparčiai mokosi iš airių, kurie teismuose bylinėjasi dėl kiekvieno cento. „Suprantu, kad nei vienas nenori būti nuskriaustas ar apgautas, bet nuolat besibylinėdami teismuose su darbdaviais užsirekomenduosime kaip problemų kelianti tauta. Ilgainiui nei vienas darbdavys nenorės į savo kompaniją priimti lietuvio, bijodamas, jog bus paduotas į teismą ir iš jo bus išreikalauta nemaža pinigų suma. Galime laimėti mūšį, bet pralaimėti karą“, - vaizdžiai kalba vertėjas.

Baigiant pokalbį, G.Petkus perspėja vis dar dirbančiuosius statybų sektoriuje, kad dabar bankai daug sunkiau duoda paskolas Airijoje dirbantiems statybininkams. „Normalu, kad Lietuvos bankai nebenori skolinti Airijoje dirbantiems statybininkams. Juk visi žino, kad darbų statybų sektoriuje itin sumažėjo, todėl baiminamasi, kad darbininkai neišgalės mokėti paskolos“, - sako vertėjas.

Į krizę buvo vedama sistemingai

Visiems gerai žinomas dainininkas bei koncertų organizatorius Darius Mileris - Nojus teigia, kad krizė jaučiasi sukilusiomis vartojimo prekių ir krentančiomis nekilnojamo turto kainomis, šlubuojančia bankų veikla, apie tai trimituojančia žiniasklaida ir išgąsdintų žmonių gausa. „Mano kuklia nuomone, į krizę buvo vedama sistemingai: bankai dalijo paskolas į kairę ir į dešinę, po to patys kėlė palūkanas, Europos centrinio banko verčiami. Taip sukūrė gausybę nemokių klientų, kurie prarado darbus dėl padidėjusių kaštų, bankrutavusių įmonių. Suprantu, reikia reguliuoti nekilnojamo turto išpūstas kainas, bet neperlenkiant lazdos“, - tvirtai kalba muzikantas.

Pasiteiravus, ar pašnekovo verslui turi įtakos ekonominė krizė, D. Mileris teigia, jog kol kas krizės nejaučia. „Pastaruoju metu, kaip tik daug rašau. Galbūt kažkiek sumažėjo žiūrovų renginiuose, bet tai gali būti dėl kitų meninių dalykų“, - sako koncertų organizatorius. Pašnekovas tikina, nors ir turintis įvairių idėjų, kol kas grįžti į Lietuvą neketina.

Nors ir prarado darbą, į Lietuvą neskuba

Lietuviško maisto parduotuvėje pakalbinta Kristina prisipažįsta, visai neseniai praradusi du darbus. „Dvi dienas per savaitę dirbau parduotuvėje, o kitas dienas - viešbučio registratūroje. Iš pradžių sužinojau, kad parduotuvėje per daug darbuotojų, o pinigų mokėti atlyginimas nėra, todėl buvau atleista. Po kelių dienų man pranešė, kad viešbutyje galiu dirbti tik 10 valandų per savaitę. Per septynerius metus gyvenimo Airijoje pirmą kartą valstybės paprašiau paramos – bedarbio pašalpos“, - liūdesio neslėpdama pasakoja moteris.

Pašnekovė tikina, jaučianti pablogėjusią Airijos ekonominę situaciją ir nerimaujanti, kad ateityje nebūtų dar blogiau. „Turiu daug pažįstamų, kurie darbo turi tik iki Kalėdų, o kas jų laukia vėliau, nežino niekas“, - sako Kristina.

Deimantė, taip pat pakalbinta parduotuvėje, džiaugiasi turinti darbą ir tikisi, kad jo nepraras. Moteris tikina savo darbe besijaučianti reikalinga. „Nors darbą turiu, jaučiu, kad po truputį kyla kainos, girdžiu, kad ne vienas prarado darbą arba sumažino atlyginimą – tiesą sakant, tai gąsdina“, - atvirauja moteris. Pasiteiravus ką darytų, jei vis tik prarastų darbą, moteris atsako, jog stengtųsi iš paskutinių, imtųsi bet kokių, kad ir smulkesnių darbų. Pasak jos, šiuo metu į Lietuvą grįžti būtų dar baisiau, nei pasilikti Airijoje.