Remiantis ekspertų pateikiamomis preliminariomis išvadomis, Lenkijos vadovą Lechą Kaczynskį ir jį lydėjusią delegaciją skraidinusiam lėktuvui pritrūko 10–15 metrų aukščio, o dėl katastrofos kalta įgula.
Oro uosto bokšte tuo metu budėjusio specialisto manymu, nėra pagrindo manyti, kad lakūnus leistis kas nors galėjo priversti iš keleivių – tai įgula nusprendė savo nuožiūra, teigiama lenkų žiniasklaidoje.
Prieš pat prezidento lainerį Smolensko oro uoste turėjęs leistis karinio lėktuvo pilotas to daryti nesiryžo, net pažinodamas vietovę, todėl pasuko į Maskvą.

Maskva pasitinka 250 lenkų
Tuo metu tyrėjai tęsia žuvusiųjų per Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofą paieškas netoli Smolensko. Jie žuvusių žmonių toliau ieškos ne tarp lėktuvų nuolaužų, o po žeme, todėl pirmadienio rytą katastrofos vietovė pradėta kasinėti.

Anot tragedijos vietoje dirbančio Rusijos agentūros „Ria Novosti“ šaltinio, teritorijoje gali būti pasklidusių žmonių kūno dalių, todėl ją reikia apžiūrėti dar kartą. Žmogaus organų buvo rasta ir sekmadienį – jie išsiųsti į Maskvą teismo ekspertizei atlikti. Anot Lenkijos sveikatos apsaugos ministrės Ewos Kopacz, atpažinti galima tik 14 kūnų, kitiems reikės teismo ekspertizės arba DNR tyrimų.

Maskvos Domodedovo oro uoste jau nusileido aukų artimieji, kuriuos pasitinka psichologai bei gydytojai. Pirmadienį per pietus jie kviečiami atpažinti kūnų. Vėliau žuvusiųjų giminės specialiu autobusu palydimi į viešbutį „Renesansas“; jų apgyvendinimu ir maitinimu rūpinasi Maskvos valdžia.
Šiuo metu į Rusijos sostinę atvyko 160 Lenkijos piliečių, dar šimto laukiama iki pirmadienio vakaro. Anot „Interfax“, atpažinimo procedūros gali trukti keturias dienas.

Kliudė medžių viršūnes
Sekmadienį skrydžio duomenis saugančios „juodosios dėžės“ nugabentos į Tarptautinės aviacijos komiteto laboratoriją, tačiau ekspertai jau dabar įsitikinę, kad dėl katastrofos kalta įgula, atkakliai nesutikusi nukreipti prezidentinio lainerio į Minską, Vitebską ar net Maskvą. Jau skelbta, kad leistis kituose oro uostose buvo rekomenduota dėl tirštos miglos ir prasto, vos 100–150 siekusio matomumo, bet pilotai nusprendė savaip.

Federalinės oro transporto agentūros vadovo teigimu, lėktuvas skrido per žemai ir pirmiausia kliudė aštuonių metrų aukščio medžius, nors tuo metu turėjo būti 60 metrų aukštyje. Maža to, Rusijos civilinės gynybos ministerijos duomenimis, skrydžio trajektorija buvo ne tik nukrypusi pagal aukštį, bet ir į šoną nuo tūpimo tako – ne mažiau kaip 150 metrų.

Vietovę pažįstantis pilotas tūpti nesiryžo
Rusijos karinių oro pajėgų generolas leitenantas Aleksandras Alešinas patvirtino, kad lėktuvo „Tu-154“ įgula nesilaikė oro uosto skrydžio valdymo vadovo rekomendacijų. Pagal tarptautines aviacijos taisykles galutinį sprendimą, tūpti ar ne, priima pilotas.

„Likus pusantro kilometro iki nusileidimo, padidėjo lėktuvo žemėjimas vertikaliai – jis jau buvo žemiau skrydžio trajektorijos. Skrydžių grupės vadovas ekipažui perdavė komandą nukreipti lėktuvą į horizontalią padėtį, tačiau įgula to nepaisė. Jis toliau leidosi“, – teigė A. Alešinas.

Generolo teigimu, artėjant Lenkijos prezidento lėktuvui oro uostas veikė darbo režimu: čia dar nusileido žemasparnis „Jak-40“ su žurnalistais. Tačiau vėliau priartėjęs karinis lėktuvas „Il-76“ po dviejų bandymų tūpti paprašė leidimo leistis Maskvos tarptautiniame Vnukovo oro uoste. Šį lėktuvą valdė pilotas, puikiai pažįstantis Smolensko oro uosto vietovę.

Trečiasis čia turėjęs leistis buvo prezidentinis „Tu-154“. Vienas iš keturių Mk.ru pakalbintų aviacijos ekspertų teigė: „Gamta visuomet žiauriai keršija, jeigu ignoruojami duomenys apie orą, jeigu svarbiausia yra ne saugumas, o ekonomika, politika, šventės ar skubėjimas...“