Neseniai ekrano šviesą išvydo ir trim kalbom – lietuviškai, angliškai bei švediškai – prabilo elektroninė, interaktyvi Vytauto V. Landsbergio knyga "Varlė bunkeryje", dvylikamečio berniuko lūpomis pasakojanti apie jam netikėtai atsivėrusias Lietuvos pokario kovų paslaptis.

2010 metais išleista tradiciniu formatu, kurį apipavidalino dailininkė Kristina Norvilaitė, ji pelnė meniškiausiai iliustruotos 2010 metų knygos apdovanojimą. Ir tradicinę, ir ekrane naujai atgimusią Varlę bunkeryje pirmieji turėjo progos apžiūrėti į „Lietuviškų knygų“ stendą užsukę Tarptautinės Geteborgo (Švedija) knygų mugės lankytojai. O nuo šios dienos ją galima internetu nemokamai parsisiųsti iš bet kurio pasaulio krašto.

Iš popierinės į elektroninę versiją šią knygą perkūrė eksperimentinė elektroninė leidykla „Apps libri“. Pasak jos direktoriaus Algimanto Stankevičiaus, dabar daug diskutuojama apie įsivaizduojamas ateities knygų formas ir galimybes, pripažįstant, kad elektroninė knyga net ir turiniu gali gerokai skirtis nuo tradicinės. Interaktyvią knygą galima ne tik paįvairinti gausesnėmis iliustracijomis, bet ir papildyti jos turinį kontekstine informacija. Varlės bunkeryje atveju turinys buvo išplėstas papildant jį archyvinėmis partizanų nuotraukomis, bunkerių schemomis, fragmentais iš Jono Öhmano bei paties Vytauto V. Landsbergio filmų, partizanų šautuvų modeliais 3D formatu, Lietuvos kaimo vaizdų nuotraukomis.

Partizano dienoraštis, kurį radęs skaito berniukas, yra įgarsintas, tad skaitytojas gali lengvai virsti klausytoju. Bendradarbiaujant su iliustracijų autore Kristina Norvilaite elektroninis leidimas buvo papildytas beveik dvigubai didesniu piešinių kiekiu. Jis pateikia skaitytojui gausų srautą visų rūšių vizualinės informacijos. Skaitant pasakojimą praverčia ir elektroninis žodynėlis: paaiškinamos tokios sąvokos, kaip „miško broliai“ ar „stribai“, kurios galbūt žinomos lietuviui, tačiau vargu ar ką sako eiliniam skaitytojui iš užsienio. Knygą skaitantis užsienietis gali pamatyti, kaip atrodo lietuviški lašiniai ar sužinoti, kaip išsikepti paprastą kiaušinienę su lašinukais.

E-knygos kūrėjų nuomone, naujajame "Varlė bunkeryje" leidime panaudotos visos medijų formos, tačiau svarbiausiu knygos komponentu vis dėlto išlieka tekstas. Skaitytojas nėra skatinamas vien naršyti po fotografijas ir brėžinius ar žiūrėti dokumentinio kino ištraukų. Siekiama pasakojimo tekstui suteikti tik papildomą to laiko dvasios ir istorinio konteksto pojūtį, kad skaitytojo vaizduotėje atkuriamas berniuko pasakojimas būtų kuo tikslesnis.

Pokario įvykių tikroviškumui sustiprinti turėtų padėti knygos turinį papildantys archyviniai dokumentai, kuriuos pavyko gauti bendradarbiaujant su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru, Genocido aukų muziejumi, Lietuvos kino studija. Žinomas kino dokumentininkas, Lietuvos pokario kovų ir archyvų tyrėjas Jonas Öhmanas ne tik patarė, kokius archyvinius dokumentus ir kokioje vietoje vertėtų įtraukti į pasakojimą, bet ir padėjo knygai prabilti švedų kalba. Į anglų kalbą berniuko pasakojimą išvertė Laima Vincė, Liongino Baliukevičiaus-Dzūko Partizano dienoraščio intarpus – Irena Blekys ir Lijana Holmes. Šį novatorišką leidybos projektą inicijavo ir koordinavo Tarptautinių kultūros programų centro skyrius „Lietuviškos knygos“.

Pasirinktas šiuo metu daugiausia galimybių suteikiantis iBooks2 knygos formatas, prieinamas visiems iPad‘o vartotojams, įsigijusiems knygą per Apple iBookStore. Formatas užtikrina, kad visi vartotojai knygą matytų vienodai ir sukuria galimybę rezultatą matyti iškart, dėl to skaitytojas gauna tiksliai tai, ką sumanė autoriai. Kita praktiška elektroninės knygos savybė yra ta, kad tokią knygą labai paprasta atnaujinti: papildžius knygą nauju turiniu, vaizdine ar garsine informacija, skaitytojas visada galės atsisiųsti atnaujintą versiją.

Visgi knygos autorius Vytautas V.Landsbergis išsitaria, kad pats elektroninių knygų neskaito, tikindamas, kad jo gyvenimui pakaks perskaityti esamas popierines knygas. Anot rašytojo, elektroninių knygų kalba skiriasi nuo popierinių - reikia pažinti naująsias technologijas, tokiam formatui net ir rašyti reikia mokytis, mat tekstas čia reikalingas glaudesnis, koncentruotesniais sakiniais.

"Juokais tariant, užaugo „sms‘ų“ karta – knygas reikia rašyti trumposiomis žinutėmis, po 2–3 sakinius, kiek vaikas pajėgus suvokti. Tai skaudu, bet, kita vertus, toks dabar pasaulio raidos posūkis – kas iš to, kad tai ignoruosi," liūdnai priduria knygos autorius.

Parengta pagal www.alfa.lt informaciją