Neoficialiais duomenimis, Ispanijoje gyvena apie 50 tūkstančių iš Lietuvos išvykusių žmonių. Iš jų tik 13 tūkstančių dirba su leidimais.

Dauguma LTV „Panoramos“ kalbintų emigrantų sako nesiejantys savo ateities su Ispanija, tačiau ir apie grįžimą į tėvynę kalba miglotai. Jie pripažįsta, kad ilgiau pagyvenus svetur, atgal grįžti vis sunkiau.

Kartu su keliomis kavinės darbuotojomis pluša ir jos savininkė – prieš 8 metus atvykusi iš Lietuvos Ina Černovienė. Nedideliame Ispanijos miestelyje prie Almerijos pernai atidariusi kavinę ji sako dirbanti be poilsio dienų.

Lietuvių, turinčių savo verslą šioje šalyje, pasak verslininkės, – nedaug. O pastaruoju metu į Ispaniją plūstelėjus rumunams, vis sunkiau rasti ir darbą.

„Dauguma nenori pirkti namų, nenori jokių verslų, visi tikisi grįžti. Bet nėra iš ko grįžti. Galų gale Lietuvoje irgi reikia kažko. O čia, jei turi pastovų darbą, gali pragyventi“, – sako I. Černovienė.

Ambasados Ispanijoje žiniomis, šiuo metu leidimus dirbti turi 13 tūkstančių Lietuvos piliečių, nors esą jų čia gyvena maždaug 50 tūkstančių.

Daugiausia atvykėliai darbuojasi žemės ūkyje ar statybose. Manoma, kad vien Almerijos šiltnamiuose jų pluša daugiau kaip tūkstantis. Gerokai mažiau - daržovių rūšiavimo-fasavimo cechuose.

Anot Džeiranos Jarulienės, ji sunkiai dirbo šiltnamiuose, kur neretai būna 50 ar daugiau laipsnių šilumos, ir tik prieš pora metų gavo darbą ceche.

„Iš tikrųjų yra lietuvių, kurie dirba labai sunkiai šiltnamiuose ir kuriems mokama labai mažai. Šiemet atlyginimai jau traukia 700–800 eurų“, – sako Dž. Jarulienė.

Pasibaigus daržovių sezonui, daugelis darbuotojų atleidžiami, tuomet kelis vasaros mėnesius jie atostogauja ar ieško kito darbo.

„Į Lietuvą retai važiuojam. Mes jau 5 metai, kai nesam grįžę, nes čia, kai daug darbo, reikia dirbti – pinigų reikia ir sau, ir vaikams padėti“, – sako „Panoramos“ kalbintas Ispanijoje dirbantis lietuvis.

Kita pašnekovė teigia, kad „visi nori grįžti į Lietuvą, bet viską daro pinigai“.

Tikimasi, kad po kelerių metų Ispanijos lietuviai pradės grįžti į tėvynę. Patys emigrantai pripažįsta, kad ilgiau pagyvenus svetur, ypač tiems, kas šioje šalyje augina vaikus, sugrįžti atgal vis sunkiau.

Salomėja Pranaitienė, lrt.lt