Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.

Daugelio po kaulelį išnagrinėta emigracijos tema atrodo jau visiems seniai aiški. Galybė stereotipų dažnai piešia neigiamą paveikslą, dažnai neatsižvelgiant į asmeninis, iš tikrųjų išgyvenančius šį reiškinį.

Anglija.lt skaitytoja Brigita, Anglijoje gyvenanti jau 8 metus, teigia pati susidūrusi su emigrantiškomis problemomis bei adaptacija ir pateikia savo pastebėjimus plataus termino emigracija tema.

*Kalba netaisyta

Migracija – dažnai aptarinėjama tema Lietuvoje ir svetur. Remiantis statistika, per pastaruosius dešimt metų daugiau nei 515,000 tautiečių paliko Lietuvą. Visi aptarinėjantys bando įrodyti savo tiesas. Vieni kaltina valstybę kaip objektą, supuvusią Lietuvos valdymo sistemą, dar kiti - emigrantus, kurie palikdami savo gimtąją šalį daro ,,meškos paslaugą’’ dažnai vadinamai ,,savo mylimai gimtinei’’.

Tačiau ar žino tie, likę Lietuvoje, kad dauguma jaunų lietuvaičių, gyvendami svetur, net negali Lietuvos pavadinti savo tėvyne ar net gi gimtine. Patirtis rodo, kad jau vis mažėja skaičius lietuvių, gyvenančių ir dirbančių užsienio šalyse, kurie vadina Lietuvą savo namais.

Iškyla klausimas, ar kaltas yra godumas ir geresnio gyvenimo siekiamybė, ar tiesiog išvykusieji dėl tam tikrų aplinkybių, pasijuto išvarytais iš savo šalies.

Lietuvoje gyvenantys ir save ,,patriotais’’ vadinantys tautiečiai, vienas už kitą garsiau rėkia, kad emigrantai yra išdavikai ir savanaudžiai. Nekalbu apie tas ,,super’’ mamytes, prisitaikiusias prie užsienio sistemos ir užsienietiško gyvenimo būdo, ir šaukiančias, kad jų vaikai ne lietuviai, nors pase aiškiai įrašyta Lietuvos pilietybė.

Nekalbu ir apie tuos lietuvius, kurie tingi dirbti ir savo elgesiu daro gėdą visai Lietuvos tautai. Tada ir man kyla klausimas, ar galime kai kuriuos emigrantus vis dar vadinti Lietuvos piliečiais…

Visais kitais atvejais drįstu ginčytis - mes nesam tokie, kokiais mus bando pavaizduoti! Drąsiai galiu teikti, kad dalis mūsų esam savanoriškai išvaryti iš savo šalies dėl politinio karo, neišprususių rusiškų spekuliantų ir monopolistų, giliai įleidusių savo šaknis dar sovietinėje Lietuvoje, nemokėjimo ir nenorėjimo suprasti kitų žmonių. Kita dalis - tiesiog žlungančios ekonomikos pabėgėliai, neišmokę vogti, apsimetinėti prašant nepelnytų pašalpų, išmesti iš darbo, nes paskui kiekvieną dirbantį Lietuvoje, stovi eilė norinčių pakeisti teisėtu arba neteisėtu būdu…

Galiu pasakyti tik viena, musu smerkti ir teisti nereikia. Mes esam tie, kurie siekiam, kad tiek patys, tiek mūsų vaikai galėtų gyventi ne egzistuodami, o matydami, jausdami ir turėdami šviesų rytojų.

Mūsų valstybė ištvėrė labai daug karų, trėmimų, todėl aš vis dar noriu tikėti ,jog mes galime kartu ištverti ir šį politinį karą bei genocidą prieš savo tautą ir bent dalis emigrantų sugrįš į laisvą Lietuvą. Kaip kada yra pasakęs Euripidas -„Didžiausia nelaimė – savosios tėvynės netekti“.

Anglija.lt skaitytoja Brigita